Darbo paieška kai kuriems yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis daug pasiruošimo ir streso. Kompanijoms svarbu rasti atkaklų ir kompetetingą kandidatą, o šie neretai patiria konkurenciją ir nežinomybę. Kodėl kartais vilkinama darbuotojų atranka ir ką reiškia nesibaigiantys darbo interviu?
Laiko investavimas
Po vieno darbo pokalbio kai kurių darbuotojų laukia ir antrasis interviu, kuris paprastai reiškia įmonės suinteresuotumą atitinkamu kandidatu. Bet kaip reaguoti, kai vėliau seka trečiasis, ketvirtasis, šeštasis pokalbis, po kurio vis vien nėra aiškios informacijos, kas bus toliau? Kompanijos organizuoja kelis susitikimus su atskirais pretendentais tam, jog nuodugniau pažintų kiekvieno iš jų asmenybę, išsiaiškintų potencialą ar rastų kitą vertingą informaciją, palengvinančią apsisprendimą. Manoma, jog šis kandidatų atrankos metodas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui leidžia palengva apsispręsti ir priimti užtikrintus sprendimus. Laiko investavimas darbuotojui leidžia susipažinti su įmone ir pačia darbo vieta iš arčiau, o pačiai įmonei tai puikus šansas įsitikinti darbuotojo kompetencijomis ir nurodyta patirtimi. Darbuotojų bandomieji laikotarpiai ir įvairios klaidos įmonėms kainuoja itin daug, todėl stengiamasi atlikti atidžius tyrimus.
Kančia ir nežinomybė
Tačiau socialinėse medijose žmonės pasidalijo nemalonia darbo paieškos patirtimi, kuri nesuteikė nieko naudingo. Internautai teigė, jog apsilankė net šešiuose ar septyniuose darbo pokalbiuose ir po jų įmonės atstovai vis dar nepateikė aiškaus atsakymo, nes nieko nežino patys. Jungtinėse Amerikos Valstijoje gyvenantis programinės įrangos inžinierius Mike‘as Konlis savo Linkedin portalo paskyroje pasidalino įrašu, kuris greitai išplito ir gavo milžinišką atgalinį ryšį. Mike‘as per pandemiją neteko darbo, tačiau netrukus ėmė ieškoti naujų įsidarbinimo galimybių. Jis pateikė prašymus kelioms įmonėms, kurios po kelių susitikimų nurodė, jog dėl Covid-19 bangos įdarbinimas nukeliamas. Kitos kompanijos taip pat jam pasiūlė susitikimų ciklą, po kurio laukia dar kažkoks neaiškus procesas. Galiausiai, Mike‘as užsiminė kompanijos šalininkams apie galutinį įdarbinimą, tačiau gavo atsakymą: ,,Mes dar nežinome“. Visą šią istorija vyras publikavo internete ir tuoj pat gavo šimtus komentarų, kuriuose išdėstytos ganėtinai panašios istorijos. Anot Mike‘o, labai daug žmonių jam išsipasakojo, jog turėjo praeiti šešis darbo susitikimus ir ši situacija vyrauja kur kas plačiau, nei jis kada nors įsivaizdavo. Jo įrašas Linkedin paskyroje buvo peržiūrėtas 2,6 milijonus kartų bei sulaukė virš 4 tūkstančių viešų komentarų. Pastebima, jog internete yra ir daugiau viešų pasisakymų, apie ilgas ir varginančias darbuotojų atrankas. Dažniausiai skundžiasi asmenys, dirbantys technikos, energetikos ir finansų srityse. Ne vienam iškilo abejonės ir klausimai, kiek reikėtų laukti, jei kompanija delsia ir neapsisprendžia. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar tai normalu, jei kandidatui dėl būsimos pozicijos su šalininkais tenka pasimatyti net šešis ar septynis kartus.
Ko reikia?
Neseniai paieškų sistemos Google tyrėjai apskaičiavo, jog užtenka 4 darbo pokalbių, kad būtų 86 procentais užtikrintas pasitikėjimas nauju darbuotoju. Vėlesni susitikimai neužtikrina pakankamo grįžtamojo ryšio kandidatui. Taip pat nurodoma, jog anksčiau įmonės susisiekdavo su daugybe potencialių kandidatų, tačiau vėliau jų skaičius mažėjo ir buvo apsiribota su vos kelių darbuotojų atrankomis. Buvo nustatyta, jog yra žymiai patogiau ir paprasčiau į pokalbius įtraukti mažiau specialistų ir vis vien priimti kokybiškus sprendimus. Nurodoma, jog įdarbinimo procese dalyvauja darbuotojo vadybininkas, žmogiškųjų išteklių specialistas bei kompanijos vadovas. Kandidatuojant į direktoriaus pozicijas į susitikimus įtraukiama ir daugiau atsakingų asmenų, tarp kurių neretai būna ir kadenciją baigę tarnautojai. Tačiau svarbu į procesą neįtraukti pernelyg daug žmonių.
Rizika
Be abejonės, darbuotojų atrankos vilkinimas gaišina pačius pretendentus ir pamažu atbaido nuo kandidatavimo. Įdarbinimo specialistas John Sullivan teigia, jog paranku vadovautis nustatyta įdarbinimo data bei iki jos išsirinkti tinkamus kandidatus ir juos supažindinti su būtina informacija. Suprantama, jog laiko gaišimas smarkiai sumažina kandidatų interesą ir skatina nenorą įsitraukti į darbo rinką. Pasak įdarbinimo specialisto, geriausi kandidatai nelinkę delsti ir priima anksčiau pasitaikiusį darbo pasiūlymą.
Nedėkingos aplinkybės
Nutinka ir taip, jog po keleto sėkmingų susitikimų ir svarstymų specialistas vis vien negauna galutinio priėmimo į darbo poziciją. Kartais tai neturi nieko bendra su pačiu kandidatu, nes kompanija patiria kitus rūpesčius. Karjeros planavimo ir galimybių tinklas ,,Vault“ pateikia galimas priežastis. Deja, tačiau net ir palankiai įvertintas darbininkas gali būti nepriimtas į išsvajotas pareigas.
-
Vienais atvejais darbdavys persigalvoja, nes suvokia, jog neturi pakankamo biudžeto, kad galėtų sau leisti įdarbinti dar vieną specialistą. Būtent tai pasitaiko mažose organizacijose, kuriose darbuotojų kolektyvas nėra gausus ir vykdoma gamyba yra ribota ar paslaugos teikiamos mažoje aplinkoje.
-
Pasitaiko ir tai, kad kompanija iš karto pasirenka kandidatą ar į naują poziciją paskiria jau esamą darbuotoją. Tačiau vidaus taisyklės ir politika nurodo, jog privaloma apklausti bent kelis naujus kandidatus ir suorganizuoti darbo interviu.
-
Darbuotojas per vėlai kreipėsi į kompaniją, kuri jau spėjo išsirinkti sau tinkamus kandidatus. Tuomet net ir idealiam specialistui įmonė negalės suteikti darbo vietos.
-
Būna incidentų, kurie kompanijos atstovus priverčia operatyviai keisti strategiją ar priimti skubius sprendimus. Tuomet tenka atsisakyti kai kurių darbuotojų ir sumažinti darbo vietas. Nenumatyta krizė, nelaimingi atsitikimai dažnai apkartina situaciją ir priveda prie šių veiksmų.
-
Dėl minėtųjų incidentų ar kitų priežasčių įmonėms tenka problemas spręsti teismuose ir bylinėtis, kol bus viskas išsiaiškinta. Visa tai užtrunka laiko, reikalauja daug išlaidų, kas trukdo susirasti naujų ir patikimų darbuotojų.
-
Įmonė gali prarasti interesą naujiems darbuotojams, nes randa savus giminaičius ar šeimos narius, kurie mielai prisideda prie darbo kolektyvo.
Buvo atlikta globalinė apklausa, kuri atskleidė, jog 62 procentai įvairių profesijų atstovų netenka susidomėjimo darbo vieta, jei negauna patvirtinimo per dvi savaites arba dešimt darbo dienų. Skaičius išauga iki 77 procentų, jei atsakymo negaunama tris savaites. Be to, įmonės, kurios dažnai vilkina įdarbinimo procesą, rizikuoja savo reputacija ir kuria neigiamą įvaizdį. Tai signalizuoja, jog kompanija neturi pakankamai ryžto, nėra susisteminusi aiškių poreikių ir negeba operatyviai spręsti kilusių klausimų. Jei aiškios vilkinimo priežastys nėra iškomunikuojamos būsimiems darbuotojams, atsiranda pavojaus signalas.
