Greičiausiai „Lenndy“ atsiradimas pakoreguos ne tik nekilnojamojo turto, bet smulkiojo verslo rinką Lietuvoje. Pirmosios lietuviškos sutelktinio finansavimo platformos kūrėjai ragina verslą pasinaudoti nauja galimybe Lietuvoje.
Tiesa, dar nėra aišku, kada platforma startuos, tačiau, pasak „Lenndy“ rinkodaros vadovo A. Stukalo, šis kvietimas padės išsiaiškinti koks tokių paskolų poreikis rinkoje.
Sutelktinis finansavimas – alternatyvus verslo ar bet kokio kito projekto finansavimo būdas. Tarpusavio skolinimo platformos Lietuvai jau yra pažįstamos, tačiau ši, viena populiariausių pasaulyje finansavimo formų, tikra naujovė ir gal būt nauja galimybė, kuomet verslas negali būti kuriamas asmeninio kapitalo, bankų paskolų, ar privataus rizikos kapitalo pagrindu. Tai internetinė sutelktinio finansavimo (angliškai “crowdfunding”) platforma orientuota į verslo projektų finansavimą. Sistema veikia taip: vartotojai, norintys investuoti savo lėšas į verslo projektus, skolina savo pinigus kitiems vartotojams, kurie ieško finansavimo verslo projektams. Lenndy platforma yra ta vieta kur investuotojai ir verslo vystytojai suranda vieni kitus. Toks investavimo modelis leidžia išvengti tradicinių finansinių įstaigų (bankų, kredito unijų) tarpininkavimo – investuotojai gauna didesnę investicinę grąžą, o verslo projektų vystytojai gauna finansavimą geresnėmis sąlygomis.
Starto laikas dar nežinomas
„Lenndy“ komanda dar negali pasakyti kada startuos platforma, nes vis dar ruošiamas tarpusiavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo teisinis reglamentavimas.
Anksčiau buvo skelbiama, kad šios platformos pagalba finansuotojai galės skolinti nekilnojamojo (NT) turto projektų vystymui ir įgyvendinimui. Tačiau buvo perdėliota strategija ir priimtas sprendimas, kad susitelkti vien į NT projektus būtų netikslinga. Paskolos bus siūlomos įvairiems projektams. A. Stukalo: „Tai gali būti ir investiciniai projektai, paskola apyvartinėms lėšoms, refinansavimui ar idėjų įgyvendinimui, kol pasieks ES lėšos, taip pat lieka ir NT projektai“
Skolintojai
Pasirinktam projektui investuotojai gales skolinti nuo 100 Eur, o siekiant užtikrinti investuotojų turtą paskolos grąžinimas turės būti užtikrintas įkeičiamu turtu arba laidavimu.
Norėdamas paskolinti daugiau nei 1000 Eur skolintojas turės atlikti testą, sukurtą pagal Finansų ministerijos rekomendacijas. Šis testas parodys ar investuotojas turi pakankamai patirties ir supranta galimas rizikas. Pagal testą “Lenndy” investuotojus skirstys į akredituotus, kurie galės skolinti neribotas sumas bei neakredituotus, kurie galės skolinti iki 1000 Eur.
Grąža
Tikimasi 10 – 14 % metinių palūkanų, tačiau dar daug kas priklausys ir nuo konkretaus atvejo. Paskolos bus išduodamos 6 – 60 mėn. laikotarpiui su galimybe mokėjimus pratęsti.
Per pirmuosius veiklos mėnesius patys idėjos autoriai tikisi gauti apie 300 000 Eur pajamų. Tikimasi uždirbti iš vienkartinio tarpininkavimo, kuris turėtų siekti apie 3% nuo paskolos sumos bei metinio administravimo mokesčių (apie 2%).
Kitos galimybės
– Galimybė tinklapyje (skelbimo forma) publikuoti NT objektus: žemės sklypus, nebaigtus statyti namus, kotedžus ir t.t. su tikslu rasti NT vystytoją bendradarbiavimui arba publikuojamą objektą parduoti. Kiekvienas pasiūlymas bus pristatomas kaip investicinis projektas su pilnais aprašymais, paskaičiavimais ir numatoma investicine grąža.
– Komanda konsultuos ir padės paruošti projektą NT vystymui, suras potencialius NT valdytojus ir atliks auditą viso projekto metu.
– NT vystytojai užsiregistravę sistemoje nuolat gaus pasiūlymus ir informaciją apie naujų investicijų galimybes. Tokio plataus paslaugų portfelio platforma suburs visus NT investicijomis besidominčius žmones ir leis atsirinkti tik Jiems būdingą, išsamią informaciją. Ši sistema bus puikus įrankis siekti pelno privatiems asmenims.
G.Nausėdos (SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas) komentaras po susitikimo su “Lenndy” komanda “Metų ekonomikos forume”:
„Skolinimo platformos turi neblogą ateitį Lietuvoje, nes jos galėtų finansuoti tokius verslo subjektus, iki kurių bankams rankos tiesiog neprieis. Ir dėl to, kad kartais tai yra per daug rizikinga, ir dėl to, kad bankai yra per stambios struktūros – neapsimoka imtis smulkių subjektų. Šias nišas turi pasiekti alternatvyios finansinės institucijos, kurios galėtų paskatinti mūsų atsinaujinimą, inovatyvumą bei investicijas“.
Užsienis
Sutelktinis finansavimas gana plačiai naudojamas užsienyje. Tokie būdai tinkami ne tik “rimtam” verslui. Šis finansavimo vienas populiariausių tarp pradedančiųjų menininkų, dizaino ir technologijų verslo atstovų, nes projektus finansuoti gali bet kuris pasaulio gyventojas, turintis kreditinę kortelę. Užsienyje tokie projektai vykdomi per tokias platformas kaip „Kickstarter“, „Indiegogo“, „Ulule“ ir kt. Ne paslaptis, kad ja pasinaudoja ir Lietuvos gyventojai. Šios platformos leidžia pateikti savo projektą, tai gali būti kino filmo kūrimas, siekis išvykti savanoriauti – edukaciniai projektai, (grąža iš tokios investicijos dažniausiai tik moralinė), gamtos saugojimo programos, labai populiaru vykdyti bibliotekų naujinimo, populiarinimo projektus. Dažniausiai tai veikia tokiu principu – pateikiamas projektas, kur nurodoma idėja, tikslai, sąmata, pelno galimybės ir kitos esminės projekto dalys, o žmonės, dažniausiai nedidelėmis dalimis internet investuoja į projektą. Jei jis sėkmingas sulaukia ir atitinkamo pelno.
Belieka tik sulaukti platformos startavimo ir tikėtis, kad inovatyvūs verslo sprendimai gali sėkmingai pasiteisinti ir Lietuvoje.
