Lietuvoje veikianti trąšų gamintoja „Lifosa“ patvirtino nutraukianti fosfatų importą iš Vakarų Sacharos. Ne vienerius metus iš Maroko okupuotos teritorijos pirkusi baltuoju auksu vadinamą žaliavą, įmonė kritikuota už vietos gyventojų išnaudojimo rėmimą.
„2016 metais AB „Lifosa“ nepirks fosfatų iš Maroko“, – teigiama „Lifosos“ atstovės Sonatos Patkauskaitės atsakyme „Manoteisėms.lt“. Naujieną patvirtino ir Rusijos koncernas „EuroChem“, kuriam ir priklauso Lietuvoje veikianti įmonė. Koncernas teigia, kad „EuroChem“ grupė traukiasi iš Vakarų Sacharos ir „neplanuoja pirkti fosfatų 2016 metais ar artimiausioje ateityje“.
Iki šiol „Lifosa“ buvo viena didžiausių šios uolienos iš Vakarų Sacharos pirkėjų. Skaičiuojama, kad per pastaruosius septynerius metus įmonė nupirko du milijonus tonų šios žaliavos, o organizacija „Western Sahara Resource Watch“, stebinti gamtinių išteklių naudojimą teritorijoje, 2014 m. „Lifosą“ įvardijo antra didžiausia importuotoja pasaulyje.
Tarptautinė teisė draudžia naudoti okupuotos teritorijos naudingas iškasenas, jei gautos pajamos neskiriamos vietos gyventojams ar parduodamos be jų sutikimo, už tai „Lifosa“ dar 2011 m. išbraukta iš socialiai atsakingų Jungtinių Tautų įmonių sąrašo.
Komentuodama „Lifosos“ sprendimą, „Western Sahara Resource Watch“ atstovė Lietuvoje Sandra Bogdanova teigė sveikinanti įmonę su priimtu sprendimu: „Marokas neturi teisės pardavinėti resursų ir žaliavų, kurios priklauso sacharaviams. Iš pardavimų gautos lėšos tik gilina ir tęsia konfliktą, neabejoju, kad Vakarų Sacharoje toks sprendimas bus priimtas ypač džiaugsmingai“.
Anksčiau „Lifosa“ teigė fosfatus iš Maroko vyriausybės perkanti dėl šios žaliavos trūkumo ir mažo tiekėjų skaičiaus pasaulyje.
Vakarų Sachara – buvusi Ispanijos kolonija, kurios didžioji dalis teritorijos okupuota Maroko. Fosfatinę uolieną Vakarų Sacharos teritorijoje neteisėtai išgaunanti karalystė iš eksporto gaunamas pajamas naudoja teritorijos militarizacijai: pastatyta antra pagal ilgį pasaulyje – 2700 km –gynybinio tipo siena, kuri apjusta aštuoniais milijonais minų, prie jos dislokuoti 100 000 kareivių, kurie sudaro penktadalį gyventojų. Teritorijos militarizacija primena Šiaurės ir Pietų Korėjos pasienį.
