„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad nors šiuo metu fiksuojamas ekonomikos nuosmukis yra vadinamas technine recesija, dabartinė situacija – kai susiduriama su plataus masto ekonomikos susitraukimu, kuri paliečia daugelį gyventojų ir įmonių, yra arčiau depresijos, o ne trumpalaikio nuosmukio. Pasak jo, dabartinis ekonomikos kritimas yra panašus į ilgalaikį ekonomikos sukrėtimą, su kuriuo buvo susidurta pandemijos laikotarpiu.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad šis ekonominis nuosmukis yra pavėlavusiai veikiančių praeitų metų geopolitikos ir energetikos faktorių rezultatas.
N. Mačiulis pastebėjo, kad techninė recesija yra vadinama dėl to, kad toks yra klasikinis apibrėžimas, kuomet du ketvirčius iš eilės mažėja bendras vidaus produktas.
„Bet jeigu tai yra didelis ir plataus masto ekonomikos susitraukimas, tai negalime kalbėti tik apie techninį reiškinį, kuris greitai praeis. (…) Per ketvirtį BVP sumažėjimas 3 proc. tai rimuojasi su nuosmukiu, kurį mes matėme 2021 metų pradžioje, kuomet per ketvirtį BVP sumažėjo beveik 5 proc. Nes prasidėjo pandemija, užsidarė prekybos centrai, šoko nedarbo lygis. Tuomet iš tiesų buvo didelis ekonomikos sukrėtimas“, – antradienį Eltai komentavo ekonomistas.
„Kas yra depresija? Ilgas ir gilus ekonomikos nuosmukis, paliečiantis daug gyventojų ir įmonių, lydimas bankrotų bangos ir nedarbo lygio augimo“, – savo „Facebook“ paskyroje pateikė jis.
Pasak jo, tai, kad šis ekonomikos kritimas užsitęs ilgai, parodo daugelis Europos valstybių ir Lietuvos kaimynių, įskaitant tokias kaip Vokietija, Švedija, Estija ir Latvija, susiduriančių su plačiomis ekonominėmis problemomis.
„Įvairūs išankstiniai indikatoriai rodo, kad euro zona yra ant recesijos slenksčio. Pavyzdžiui, Vokietijos mažmeninė prekyba kovo mėnesį buvo 9 proc. mažesnė, nei prieš metus. Tai yra didžiulis kritimas ir akivaizdu, kad tai palies ir Lietuvos eksportuotojus. Labai sudėtinga situacija matoma ir Švedijos rinkoje – mažmeninė prekyba yra susitraukusi daugiau nei dešimtadaliu. Estija yra recesijoje, Latvija yra ant stagnacijos ribos. Kai matome tokias plačias regionines problemas ir mažėjančią paklausą yra sunku tikėtis, kad tai tik techninė recesija“, – tvirtino jis.
„Žiūrint į eksporto rinkas, mes negalime tikėtis, kad čia bus trumpalaikis susvyravimas, o pavasarį ar vasarą sužydės gėlės ir grįšime prie spartaus ekonomikos augimo kelio“, – teigė jis.
Pasak N. Mačiulio, nors ekonominė situacija blogės, 2023 metais augs gyventojų perkamoji galia, kadangi atlyginimai auga sparčiau, nei kainos. Visgi, jo teigimu, traukiantis rinkai ir mažėjant paklausai gali išaugti ir nedarbo lygis.
„Vienintelis teigiamas pokytis, kurį matome dabar yra tai, kad atlyginimai auga sparčiau, nei auga kainos, tai didina gyventojų perkamąją galią. Tuo pačiu metu jau metų pradžioje matėme padidėjusį nedarbo lygį. Jeigu pramonės problemos tęsis toliau ir daugiau įmonių matys mažėjančią paklausą, labai gali būti, kad ir darbuotojų skaičius daugelyje sektorių sumažės. Tai labai paveiks gyventojų norą vartoti ir ypač ne pirmo būtinumo prekes“, – aiškino jis.
V. Janulevičius: recesija kilusi dėl ekonomikos augimą pasivejančių praėjusių metų veiksnių
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad šios recesijos priežastys yra ne vien tik smarkus apdirbamosios pramonės gamybos apimčių kritimas, bet ir išaugęs atsargumas ir sumažėjęs vartojimas mažmeninėje prekyboje.
„Lyginant su tuo, kad prieš tai pramonė labai stipriai augo, praėjusių metų pirmųjų ketvirčių metu tempė visą ekonomiką, kritimas yra nemenkas. Lietuviškos produkcijos eksporte buvo 35 proc. augimas, lyginant su 2021 metais. Nuo tokių aukštumų yra lengva kristi. Bet noriu pasakyti, kad tai ne vien tik apdirbamoji pramonė, kuri sudarė ženklią dalį nuo BVP kritimo. Tai, be abejo, palietė ir mažmeninę prekyba, kuri susijusi su žmonių atsargiu vartojimu“, – Eltai komentavo V. Janulevičius.
Taip pat, pasak jo, tokį ekonomikos smukimą paskatino ir praėjusiais metais pradėta Rusijos invazija į Ukrainą ir iš to kilusios energetikos sektoriaus problemos. V. Janulevičius tvirtina, kad tokiu faktorių poveikis į ekonomiką ateina pavėluotai.
„Ir dėl tos geopolitinės įtakos, be abejo nekilnojamo turto kainos ir pardavimai pradėjo mažėti. Ir mes matome, kad tai irgi atsiliepia vidaus produkto kritime“, – teigė jis.
„Viskas, kas iššaukta dabar, yra energetikos kaštų augimo praeitais metais pasekmė. Nes turime suprasti, kad viskas vėluoja“, – tikino jis.
Galiausiai LPK prezidentas paminėjo, kad Lietuva šiuo metu praradusi daug konkurencingumo tarptautinėse rinkose nuo kurių priklauso daugelis šalies pajamų. Tad, anot jo, tokioje situacijoje keliant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), bendra ekonominė situacija pablogėtų.
„Ir visi šie kylimai, bei infliacija sudavė žmonėms ir pramonei ir atvedė prie to, kad kažkuriuo atveju galime būti nelabai konkurencingi. O gyvename Lietuvoje dėka eksporto, dėka to, kad mūsų prekės yra paklausios. Tai reikėtų tokio subalansuoto požiūrio, ypač dabar. Kalbu ir apie minimalios mėnesinės algos kėlimą, kuris tikrai turi vykti apie 8 proc., ne daugiau. Bet jeigu mes jau kalbame apie 15 proc., ką siūlo profsąjungos arba Vyriausybė, tai manau, kad padarysime meškos paslaugą ir pagilinsime visus dalykus tada, kai mes turime mažiausią bedarbystę per visą mūsų istoriją“,– aiškino jis.
„Aišku, mes turime suvokti, kad mes 12 metų greičiausiai ES keliame atlyginimus. Ir tas konkurencingumas nėra tas burbulas, kurį galima pūsti kiek tik nori, yra tam tikrų ribų“, – pridūrė jis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju 2022 metų ketvirčiu, Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 3 proc. ir buvo 3,6 proc. mažesnis nei 2022 metų pirmojo ketvirčio. BVP nuosmukis įvyko ir 2022 metų pabaigoje, kai ketvirtojo ketvirčio metu fiksuotas 0,5 proc. realiojo BVP smukimas lyginant su trečiuoju tų metų ketvirčių.
Kadangi BVP smunka du ketvirčius iš eilės, šiuo metu Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
