Valstybinis Šiaulių dramos teatras laikosi tradicijos metų pradžioje į Kauną atvežti geriausius savo spektaklius. Šį savaitgalį, vasario 20-21 dieną, Nacionalinio Kauno dramos teatro didžiojoje scenoje reikliajai laikinosios sostinės publikai pateikiami trijų šalių literatūros klasikų trijų skirtingų kartų režisierių statyti spektakliai.
Gastroles šeštadienio vakarą 18 valandą atidaro seno scenos vilko režisieriaus Jono Vaitkaus dviejų dalių impresija „Nebylys“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą. Kai šį spektaklį šiauliečiai atvežė į Kauną prieš dvejus metus, jis tapo publikos numylėtiniu ir vienu iš daugiausia prizų pelniusiu spektakliu „Teatrų pavasario“ festivalyje. Dabar šio spektaklio apdovanojimų kraitėje – jau beveik dvi dešimtys prizų ir nominacijų. Žiūrovai salėje sulaiko kvapą, kai scenoje akiplėšiškai drąsiai pakyla uždanga „patinų tragedijos, kuri Puzionis visai netikėtai sujaudino ir jų vardą plačiai išgarsino“ (Juozas Tumas-Vaižgantas). Spektaklio personažai – tokie pirmapradžiai gamtažmogiai, kurių jausmai prasiveržia tarsi vulkanas. Atvirai kalbama apie tiesas, kurių paprastai vengiama (laisvės, meilės, aistros, nuodėmės, apsėdimo, brolžudystės), vyksta amžina žmogaus kova su savimi. Tuosyk praleidusieji galimybę ir tik iš atsiliepimų apie reginį girdėję kauniečiai šį savaitgalį turi antrą šansą pažinti visiškai kitokį Vaižgantą. Beje, pedagogai sako, kad šis spektaklis – netikėtai puikus būdas supažinti su lietuvių literatūros klasiku šiuolaikinį jaunimą.
Sekmadienio vidurdienį 12 val. scenoje – kauniečio režisieriaus Arvydo Lebeliūno režisuota jautri istorija visai šeimai „Kaštonė“ pagal rusų literatūros klasiko to paties apysaką.
Organizatorių archyvo nuotr.
Pjesės autorė Daiva Čepauskaitė išsaugojo tik apsakymo veikėjų vardus ir charakterius. Kalaitė Kaštonė, žąsinas Ivanas, katinas Fiodoras ir kiaulė Chavronja spektaklyje – tai vaikai, dėl kokių nors priežasčių praradę savo namus, pamesti, pabėgę ar paklydę, priglausti cirke, kuriame auga, mokosi ir lavina savo talentus. Tačiau, bet kokiai progai pasitaikius, jie grįžta į namus, kurių niekada nesiliovė ilgėjęsi, sapnavę, apie juos svajoję. Pasak režisieriaus Arvydo Lebeliūno, „Kaštonė“ – tai spektaklis apie grįžimą namo, net jei dėl to tenka atsisakyti brangios draugystės, atkakliu darbu pasiekto populiarumo ir tikėtinos cirko artisto šlovės. Anot režisieriaus, spektaklis skirtas ne tik vaikams, ji kartu turėtų žiūrėti ir suaugusieji, tai – spektaklis šeimai.
Organizatorių archyvo nuotr.
Savaitgalio gastroles sekmadienį 18 val. uždaro naujausia šiauliečių premjera Judžino O‘Nilo „Meilė po guobomis“, režisuota jauno režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus. Ar teko girdėti, kad, kai dramaturgas Judžinas O‘Nilas (net keturių Pulicerio premijų laureatas ir pirmasis Amerikos dramaturgas, įvertintas Nobelio premija), iš graikų mitų pasiskolinęs klasikinį meilės trikampį, parašė ir pastatė pjesę „Meilė po guobomis“ 1924 m. Niujorke, kilo skandalas? Auditoriją tuomet gerokai papiktino vaikžudystės, keršto ir kraujomaišos temos, dėl ko spektaklis iš pradžių buvo pasmerktas kaip amoralus. Lietuvoje šią pjesę išdrįso (net dusyk!) pastatyti tik šiauliečiai. Antrasis pastatymas – netikėtai „nuogas“ savo tiesumu (niekas nevyniojama į rožinius romantikos popierėlius) ir aktorine tiesa (aktoriai – tarsi „gyvais nervais“, o ir stengiasi ne vaidinti, o išjausti). Padėti perkelti beveik šimtmečio senumo dramą į mūsų laikus režisierius pasikvietė vieną progresyviausių Europos elektroninės muzikos kompozitorių suomę Antye Greie-Ripatti. Spektaklio „Meilė po guobomis“ drama įsiplieskia ir suliepsnoja ūkyje, į kurį senas našlys tėvas Ifreimas Kebotas (aktorius Juozas Bindokas) parsiveža jauną žmoną Abę (aktorė Jūratė Budriūnaitė). Fermoje nuo ryto iki vakaro triūsiantys vyresnieji sūnūs Simeonas (Rolandas Dovydaitis) ir Piteris (Dalius Jančiauskas) nebemato prasmės lenkti nugarų ir nusprendžia keliauti į aukso kasyklas. Tarp jaunėlio sūnaus Keboto (aktoriai Anicetas Gendvilas ir Aidas Matutis) ir Abės kilusi priešprieša perauga į pražūtingą aistrą…
