Holivudui vis dar atgaunant po 2020-ųjų, kino industrijoje stebimas tam tikras nuosmukis. Tuo metu kai filmų kūrėjai vis dar neišlipa iš pandemijos išraustos duobės, serialų vystytojus nekamuoja idėjų stygius ir jie atviri bei savimi pasitikintys transliuoja mums istorijas skatindami atradimo džiaugsmą bei kultūrinį dialogą.
Nors pamatyti viską nėra įmanoma, išskyrėme itin savidus mažojo ekrano pasirodymus, kurie tikrai ras vietą jūsų širdyje. Siekdami jus pradžiuginti, peržvelgėme geriausius ir maloniausius naujus televizinių pramogų kokteius ir sudarėme galutinį 2024 m. geriausių serialų sąrašą.
10. „Masters of the Air“ (2024)
Keista, kad apie „Masters of the Air“ trūksta triukšmo ir kalbų. Tai didžiulė epinė Antrojo pasaulinio karo drama kurta daugiau nei dešimtmetį ir ji pilna kino žvaigždžių. Serialo veiksmas iš sausumos ir vandens persikelia į dangų. Stevenas Spielbergas ir Tomas Hanksas yra vykdomieji prodiuseriai, o Dee Reesas ir Cary Fukunaga – režisieriai. Ir vis dėlto juosta pasaulį išvydo tyliai ir mandagiai.
Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad jis rodomas per „Apple TV+“. Galbūt tai dar viena persisotinusio amžiaus, kuriame sukurta per daug televizijos serialų auka… Na, vis dėlto manome, kad šurmulys nors ir pavėluotai, bet pasirodys, nes „Masters of the Air“ tikrai fantastiškas. Devyniose serijose pasakojama apie 100-osios bombonešių grupės amerikiečius, vykdančius pavojingas oro misijas. Bario Keoghano suvaidintas leitanantas Kertisas Bidikas (angl. Curtis Biddick) turi „nušauti vieną ir numesti bombas ant tų nacių šulų“.
Aktorių sąrašas didelis ir su jais susipažįstame tik serialo eigoje ( pvz., Ncuti Gatwa ir Bel Powley), tačiau visos juostos pagrindas – neišskiriamas majoro Johno „Bucky“ Egano (akt. Callumas Turneris) ir majoro Gale’o „Buck‘o“ Cleveno (akt. Austinas Butleris) duetas. Bucky‘is – aistringai kovojantis maištautojas ir girtuoklis, o Buck‘as – solidus, ramus ir švelnina Bucky‘io liepsnojančią ugnį. Abu aktoriai yra fenomenalūs. Kaip greitai paaiškėja, jų misijos ne tik kupinos pavojaus, bet kartu yra ir priverstinis bilietas į mirties loteriją su siaubingais šansais. Kaskart jiems išvykstant nėra garantijos, kad jie sugrįš.
Galima pamanyti, kad dėl to bus sunku prisirišti prie kurio nors iš veikėjų ir kad išmintingas žiūrovas stengsis to išvengti, tačiau taip toli gražu nėra. Emociniai prisirišimai čia neišvengiami. Vėliau seriale mums pasakojama, kad daugelis iš tų, kurie išgyveno, atsisako susipažinti su naujaisiais, jaunesniaisiais atvykėliais, nes jie jau žino, ką reiškia prarasti draugus. „Kruvinoji šimtinė“ patyrė milžiniškų nuostolių, o serialas pasiryžęs nešlovinti karo.
„Masters of the Air“ tiek pat jaudinantis, kiek ir baisus. Tai viena iš priežasčių, kodėl kai kurie vyrai sugeba kilti į orą vėl ir vėl, nors virš lėktuvo kabinos kabo niūrūs likimo debesys. Didžiąją dalį oro mūšių stebėsite rankomis suspaudę veidą, retkarčiais užsidengsite akis. Viskas taip tikroviška ir neįtikima. Kai mums pasakoma, kad liko minutė, kol jie pasieks bombų taikinį, ši minutė tampa ilgiausia, ir ji siaubingai, žiauriai įtempta. Serialas kruvinas ir sukrečiantis, bet niekada nepraranda žmogiškumo.
9. „A Gentleman in Moscow“ (2024)
Kai kurias knygas sunku ekranizuoti, tačiau, kai kurios ant lentynos išstovėjusios savo amžių ir išpuoselėtos jau pasipuošusios… Joms nusišypso sėkmė būti paruoštoms mažąjam ekranui. Taip nutiko ir 2016 m. Amor Towles romanui „Džentelmenas Maskvoje“, kuris tapo žavia, gražia epochine drama.
Seriale matome: 1921 m. Maskvoje, praėjus ketveriems metams po revoliucijos, be teisių likusiai aristokratijai buvo surengtas supaprastintas teismo procesas ir įvykdyta mirties bausmė. Grafas Aleksandras Iljičius Rostovas (akt. Ewanas McGregoras) (Saša savo draugams ir Ekscelencija mažėjančiai rusų mažumai, kuri vis dar pripažįsta garbės vardus) atrodo, bus kitas, bet nuo mirties jį išgelbsti netikėtas faktas, kad jis yra vienas svarbiausių revoliucinės poemos autorių.
Nuosaikiųjų pažiūrų šalininkai nenori, kad Rostovas mirtų, o griežtosios linijos šalininkai nori jį stebėti, todėl bolševikai jam sugalvoja neįprastą skaistyklą. Jis grąžinamas į didingą seną „Metropol“ viešbutį, kuriame pastaruoju metu gyveno. Rostovas turi atsisakyti turto ir pinigų, o savo apartamentus iškeisti į šaltą, ankštą palėpės kambarį, kuriame anksčiau gyveno viešbučio darbuotojai. Kol jis nesukels valdžios institucijų pykčio, jo prieglobstis ir maitinimas bus nemokami iki gyvos galvos. Tačiau, jei jis kada nors iškels koją į lauką, bus sušaudytas vietoje.
Taigi, grafas turi „neribotą laiką“ susidraugauti su kitais ilgalaikiais viešbučio gyventojais, padavėjais, kirpėjais, siuvėjais, durininkais, atvykstančiais groti muzikantais ir į svečius atvykstančiais bei išvykstančiais garsenybėmis. Jis puikiai pasirengęs užmegzti pažintį su visais, kurie, kaip ir jis, yra geros širdies ir žvilgsnio, nes jis yra gurmanas, mąstytojas, mėgėjas išgerti, skaityti ir kovoti – toks išsilavinęs ekscentrikas, kuris turi slaptų įgūdžių ar neįtikėtinų anekdotų bet kokiai naujai situacijai. Matant jo Einšteino garbanas ir didingus Nedo Flanderso (Simpsonų veikėjas) ūsus labai norisi atsisėsti priešais jį per vakarienę ir padiskutuoti, kokio derliaus vynas geriausiai tiktų prie šio žuvies patiekalo.
Seriale nepriekaištingai perteikiamas užrakintas sniego gaublių fantazijų pasaulis, ypač kai grafas sujungiamas su pagrindiniu istorijų apie vaizduotę, įveikiančią sunkumus, veikėja – smalsia devynmete. Nina (akt. Alexa Goodall), kurios nevaržo jokie dėmesingi tėvai, žino, kur rasti visus slaptus viešbučio praėjimus, laiptus ir dulkėtus užrakintus kambarius, pilnus konfiskuotų lobių. Mergaitę taip pat žavi karališkas pasaulio, kurį anksčiau pažinojo grafas, spindesys. Netekęs savo šeimos, bevaikis aristokratas turi globotinę, kurią turi įkvėpti ir apsaugoti. O gal ir atvirkščiai.
Visą jaukumą sudrumsčia šaltas vėjas – puikiai suvaidintas Džonis Harisas, nesišypsantis bolševikų priešas apsėstas siekio rasti priežastį nužudyti grafą.
Šis kūrinys – fantastiška dramaturgijos aikštelė, kuriai reikia didelio, ryškaus pagrindinio vaidmens, kad visos detalės susisuktų į blizgantį sūkurį. Laimei, McGregoro vaidmuo yra svaiginantis, kai personažas laimi, ir paveikus, kai aktorius leidžia jo akyse blykstelėti didžiuliam liūdesiui, slypinčiam šio paliegusio žmogaus širdyje. McGregoro laikysena ir eisena, taisyklinga, bet kartu rodoma su tokia žmogiška nuoskauda. Jis privalo džiaugtis viskuo, kas yra už kitų naujai atrastų durų, nes dabar toks jo gyvenimas.
Lengvas „A Gentleman in Moscow“ tonas užtikrina švelnumą net tada, kai žmonėms šaudoma per kaukolę. Pažiūrėkite ir pamatysite, jūsų viešnagė viešbutyje bus maloni.
8. „Under the Bridge“ (2024)
„Under the Bridge“ – jaudinančios Rebeccos Godfrey knygos adaptacija, kurioje gilinamasi į tikrą keturiolikmetės Reenos Virk, paauglės, kuri 1997 metais negrįžo namo po vakrėlio, istoriją. Seriale pasakojama iš Godfrey (akt. Riley Keough) ir vietos policijos pareigūnės (akt. Lily Gladstone) perspektyvų, atskleidžiant į bylą įsipainiojusių jos bendraamžių pasaulį.
Godfrey knyga buvo apibūdinta kaip „kriminalinių reportažų tour de force“, „greita, sukrečianti klasika“ ir „visiškai atimanti žadą“, na, serialas toks pats geras. Tai istorija apie vaiką, atsidūrusį netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Apie tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kas jai nutiko ir nustatyti, kas už tai atsakingas.
Tai, ką atranda tyrėjos kelia didžiulį nerimą ir visiškai sugniuždo širdį. Reenos nužudymu buvo apkaltinti aštuoni žmonės, septynios merginos ir vienas vaikinas, ir, kaip sako Keogh balsas už kadro serialo anonse: „jaunos mergaitės yra tos, kurias turime saugoti, o ne nuo kurių turime būti apsaugoti“. Reenos nužudymo detalės ir jo motyvai persekios vietos bendruomenę ir jus žiūrovai, dar daugelį metų.
Visada būna šiek tiek neramu dėl televizijos laidų, kuriose tikros tragedijos paverčiamos pramoga, tačiau kai tikrų nusikaltimų žurnalistika yra pateikiama tinkamai, ji gali padėti mums suprasti kaip tokios tragedijos įvyksta ir, tikėkimės, padėti užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.
Oskaro nominantė Lily Gladstone ir „Emmy“ nominantė Riley Keough pasirodo poroje, rimtame detektyviniame trileryje, kuris atrodo tarsi „True Detective“ 5 sezonas. Scenaristas ir kūrėjas Quinnas Shephardas ir laidos vedėjas Samiras Mehtas nukelia mus į kraupų nusikaltimų pasaulį ir viską vaizduoja su pagarba bei visišku realistiškumu. Puikus serialas tiems, kurie mėgsta tikras kraupias istorijas.
7. „3 Body Problem“ (2024)
„Netflix“ seriale „3 Body Problem“ žmonijai grasinantys ateiviai tiki, kad galima padaryti daug iš kažko mažo. Tiksliau, jie gali skelti vieną protoną į kelis aukštesnius matmenis, todėl gali atspausdinti planetos paviršiaus ploto grandines kompiuteriu ant mažesnės už smeigtuką dalelės.
„3 Body Problem“, drąsi Liu Cixin mokslinės fantastikos trilogijos adaptacija. Pirmasis sezonas, kuriame Liu išradimai ir fizikiniai paaiškinimai perkeliami į ekraną su vizualine didybe, įspūdžiais ir „wow“ akimirkomis yra puikus. Jei kas nors ir stabdo jį nuo geriausio mokslinės fantastikos serialo titulo, tai veikėjai, kuriems galėtų praversti kokia nors ateivių technologija, suteikianti jiems papildomą dimensiją ar dvi. Tačiau serialo mastas ir protu nesuvokiami posūkiai paliks jus su pernelyg spindinčiomis akimis, kad tai pastebėtumėte.
Pradėję nuo baigtų George’o R. R. Martino romanų, Benioffas ir Weissas pavertė šiuos didelės apimties veikalus svaiginančia „spragėsių televizija“ su epiniais mūšiais ir intymiais pokalbiais. Istorija čia labai įdomi. Serialas iš anksto praneša apie savo užmojį, pradėdamas vieša kinų mokslininko egzekucija per Mao kultūrinę revoliuciją, o paskui peršoka į dabartį, kai nepaaiškinamu būdu miršta daugybė žymių fizikų.
Šios mirtys gali būti susijusios su keletu keistų reiškinių. Visame pasaulyje dalelių greitintuvuose atliekamų eksperimentų metu staiga paaiškėja, kad pastarųjų kelių dešimtmečių tyrimai yra klaidingi. Genialiems mokslo protams siunčiamos nežinomos kilmės futuristinės ausinės, kviečiančios juos prisijungti prie neįtikėtinai tikroviško virtualios realybės žaidimo. Be to, vieną naktį visos žvaigždės danguje ima mirksėti.
Visa tai leidžia manyti, kad šioje visatoje veikia pažangi jėga ir tai prasideda kaip detektyvinė mįslė, kurią tiria susikrimtęs žvalgybos tyrėjas Klarensas Da Ši (akt. Benedictas Wongas), ir ji perauga į gresiantį pasaulių karą. Iš pradžių neaišku, ko nori ateiviai ir ką jie gali padaryti, kad gautų tai ko nori… Didžioji dalis pirmojo sezono siužeto paimta tiesiai iš Liu kūrinio. Didžiausi pokyčiai yra istorijos struktūroje ir vietovėje. Liu trilogija, nors ir plati, daugiausia dėmesio skyrė kinų personažams ir turėjo konkrečiai Kinijos istorinį ir politinį atspalvį. Benioffas, Weissas ir Woo globalizavo istoriją, perkeldami didžiąją dalį veiksmo į Londoną, kuriame vaidina įvairių etninių grupių atstovai.
Seriale gausu azarto, ambicijų ir galaktikos padarų smegenų vingių. Be abejo, tokią istoriją sunku išvystyti nuo pradžios iki galo, tačiau koks neapsakomas jaudulys apima kai kuriama galvą susukanti visata, kurioje toks pavojaus, kad ji tuoj sugrius. Serialą būtina pamatyti mokslinės fantastikos gerbėjams.
6. „Ripley“ (2024)
Taigi, štai jis čia: visas jo talentas, nenusakomas žavesys ir lengvas karštakošiškumas. Andrew Scottas vaidina Patricijos Highsmith aprašytą antiherojų „Netflix“ aštuonių dalių „The Talented Mr Ripley“ adaptacijoje.
Kai pirmą kartą jį sutinkame, Tomas Riplis gyvena Niujorke, mažame butelyje, pragyvena iš smulkaus nusikaltėlio (sukčiaus) balta apykakle darbo. Jis vagia žmonių pašto siuntas ir čekius bei vadovauja netikroms skolų išieškojimo agentūroms. Tačiau blogo žmogaus (ar gero sukčiaus) kaukės ilgai paslaptyje neišlaikysi. Kai Riplio draugo tėvas pasiūlo jam vykti į apmokamą kelionę į Italiją ir pabandyti įtikinti jo sūnų Dikį (jį vaidina Johnny Flynnas) atsisakyti savo veltėdiško gyvenimo Europoje ir grįžti namo, jis pasinaudoja šia galimybe. Dabar Tomas Riplis bėga į gyvenimą plačiai išskėstomis rankomis.
Netrukus Tomas įsitraukia į Dikio gyvenimą, įgyja jo pasitikėjimą ir švelniai prisitaiko prie draugo asmenybės ir poreikių, o „auksinio berniuko“ draugė Mardžė (akt. Dakota Fanning) liekanti nuošalėje vis įtariau stebi juos abu.
„Ripley“ nufilmuotas nespalvotai, o noir elementas seriale nėra sušvelnintas. Daug lietingų naktų. Jei yra balų, pamatysime jose atsispindintį Riplį. Girdime kiekvieną cigaretės šnypštimą ir traškesį, stebime kiekvieną dūmų pliūpsnį, sklindantį iš peleninių. Kai plaukiojame po Italiją, ji atrodo visiškai nuostabi.
Serialas juda neįtikėtinai lėtai ir čia slypi jo grožis. Tiems, kurie sugeba pasinerti į serialą ir įvertinti jautrumą, kurį Graham Greene’as Highsmith apibūdino kaip „jaudulio poemą“, tai bus vienas geriausių matytų dalykų.
Kruopštus kiekvienas Tomo žingsnis, nesvarbu, ar tai būtų jo apgaulė, ar nusikaltimų slėpimas. Smulkių judesių ir įvykių fiksavimas leidžia sustiprinti įtampą. Tokios gilios emocijos kūrimas vyksta dar net prieš atvykstant inspektoriui Raviniui (akt. Maurizio Lombardi) tirti Fredžio Mileso (akt. Eliot Sumner) mirties… Nuo šio momento serialas tampa dar įtemptesnis, atrodo, kad gali pradėti trūkti oro. Kampeliuose telkiasi abejonės ir šešėliai. Kaupiasi masinio melo detalės, kurias bet kuri įžvalgi draugė, policijos pareigūnė ar banko kasininkė gali ištraukti ir taip sugriauti kylančią krūvą. Viską persmelkia piktavališkumas. Kiekviena grožio akimirka galiausiai baigiasi užnuodijimu. Tai nuostabus reginys.
5. „Baby Reindeer“ (2024)
Iš įžanginės serialo dalies būtų galima pamanyti, kad „Baby Reindeer“ yra komedija, bet tai kur kas daugiau.
Londono policijos nuovadoje stebime, kaip Donis Dunnas (serialo kūrėjas ir aktorius Richardas Gaddas) įeina į pastatą ir pasakoja nesuinteresuotam pareigūnui, kad jį persekioja. Moteris, su kuria Donis susipažino užeigoje, kurioje jis dirba, seka jį ir kasdien siunčia jam šimtus elektroninių laiškų.
Po šia, atrodo nelabai įsimintina scena tvyro srovė emocijų. Trapumo ir baimės mišinys. Komedija šiame seriale yra tarsi plonas ledo sluoksnis, po kuriuo slypi dar neatrastas pasaulis. Veikėjas slepia kažką tamsesnio ir pavojingesnio, kas teka ir bando išsiveržti tiesiai iš po ledo paviršiaus.
Gaddo serialas, adaptuotas pagal to paties pavadinimo pjesę ir paremtas jo paties gyvenimu. Pirmą kartą susitinkame su pagrindiniu veikėju Doniu, kai jis yra tarsi gyvenimo užribyje, dirba pamainomis Londono užeigoje ir stengiasi išgarsėti kaip komikas. Donio asmeninis gyvenimas daug sudėtingesnis nei profesinis. Jis gyvena su buvusios merginos motina ir susitikinėja su translyte moterimi Teri (akt. Nava Mau) – šiuos santykius jis stengiasi išlaikyti paslaptyje dėl savo paties sumišimo dėl seksualinės orientacijos. Dar blogiau, Donis atsitiktinai parodo gerumą nepažįstamajai Martai (akt. Jessica Gunning) ir ši akimirksniu prikimba prie jo ir iš žavios tampa siaubinga.
Gaddo serialas pakaitomis linksmas, kartais sukrečiantis, įtemptas, pakilios nuotaikos ir liūdnas. Seriale nepatogumas perduotas puikiai, tiesiog spinduliuoja iš ekrano ir mes jį jaučiame. Žiūrėjimo patirtis – skausminga (ne iš blogosios pusės, nes serialas ir norėjo žiūrovui sukelti tokį jausmą) dėl kelių priežasčių. Daugiausia dėl serialo sąžiningumo. Donio stand-up pasirodymai yra būtent tokie, kokių galima tikėtis iš sunkiai besiverčiančio komiko: nepatogūs žiūrėti. Dažnai jį pasitinka tyla, kartais – pašaipos. Ne kartą iš publikos šaukiantis asmuo yra be galo palaikanti Marta, o dėl to vykstantys pokalbiai, kurie, kaip ir visas scenarijus, atrodo siaubingai tikroviški ir verčia mus jaustis nepatogiai.
Martos personažas taip gerai nupieštas ir puikiai suvaidintas puikiosios Gunning, kad nuo jos sunku atitraukti akis. Kartais ji primena Kathy Bates iš Stepheno Kingo filmo „Misery“, tokia sprogstanti nuo pykčio ir smurto, verčiančio atsitraukti, o kartais ji tiesiog atrodo keista ir šiek tiek apgailėtina figūra, verčianti mus jausti jai tą pačią simpatiją, su kuria kovoja pats Donis. Vienoje iš scenų Donis, bandydamas išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra Marta, seka ją namo į jos netvarkingą vieno kambario butą ir žvelgia į ją pro langą. Žinoma, jo nelaimei jis nelieka nepastebėtas… Donis seriale bando imtis visų įmanomų veiksmų, kad sau padėtų ir viskas, kaip ir realiame gyvenime, baigiasi siaubingai. Būtent dėl to su šiuo serialu susitapatinti yra labai lengva. Jame kiekvienas galime įžvelgti savo nesėkmių, todėl įdomu stebėti kaip su jomis tvarkotės ne jūs patys, o Donio personažas.
4. ,,Presumed Innocent“ (2024)
Tai trileris, paremtas Scott Turow 1987 metų bestseleriu. Šis serialas pristato sudėtingą, įtampos kupiną pasakojimą, kuris gilinasi į teisinės sistemos subtilybes, asmeninius konfliktus ir moralines dilemas. Serialas nagrinėja temas apie teisingumą, kaltę, išdavystę ir žmogaus prigimtį.
Pagrindinis serialo herojus yra Rusty Sabich, gerai žinomas ir ambicingas prokuroras, dirbantis didmiesčio teismo sistemoje. Istorija prasideda, kai Rusty gauna užduotį tirti savo kolegės Carolyn Polhemus, prokurorės, nužudymą. Netikėtai Rusty pats tampa pagrindiniu įtariamuoju šioje byloje, nes tyrimo metu paaiškėja, kad jis turėjo romaną su Carolyn.
Rusty Sabich yra sudėtingas personažas – jis yra mylimas vyras ir tėvas, tačiau jo paslaptis apie romaną su Carolyn pradeda kelti įtarimų ir abejonių jo artimiesiems ir kolegoms. Jo žmona Barbara ir sūnus Nat turės susidurti su šokiruojančiomis naujienomis, kurios gali sugriauti jų šeimą. Rusty yra pasiryžęs įrodyti savo nekaltumą, tačiau tam reikia atskleisti dar daugiau asmeninių ir profesinių paslapčių. Didelę dalį serialo sudaro teismo procesai, kurie atskleidžia teisinės sistemos mechanizmus ir veikimo būdus. Rusty gynybos advokatas Sandy Stern yra vienas iš geriausių teisininkų mieste, tačiau net ir jis susiduria su dideliais iššūkiais, kai bando apginti Rusty nuo rimtų kaltinimų. Prokurorai, norėdami nubausti Rusty, naudoja visas įmanomas priemones ir manipuliacijas, kad įrodytų jo kaltę.
Serialas nagrinėja moralines dilemas ir žmogaus prigimtį. Rusty turi susidurti su savo praeities nuodėmėmis ir priimti sprendimus, kurie turės didelį poveikį ne tik jam pačiam, bet ir jo artimiesiems. Serialas kelia klausimus apie teisingumą ir kaltę – ar žmogus gali būti teisiamas ne tik pagal įstatymus, bet ir pagal moralinius standartus.
Teismų salės, tamsios ir įtampos kupinos scenos, mieste vykstantys įvykiai ir Rusty asmeninis gyvenimas yra puikiai perteikti per kameros objektyvą. Muzika ir garso takelis papildo įtampos ir dramatizmo jausmą, sukuriant gilų emocinį poveikį žiūrovams.
3. „Sugar“ (2024)
Seriale pasakojama apie privatų detektyvą Džoną Sugar‘ą, kuris tiria paslaptingą legendinio Holivudo prodiuserio anūkės Olivijos Siegel dingimą.
Holivudo praeities ir dabarties koegzistencijos laikui nepavaldi savybė: kuo daugiau dalykų keičiasi, tuo labiau jie išlieka tokie patys, ir serialas tiesiog dvelkia „noir yra puikus ir amžinas“ atmosfera. Sugar‘as yra klasikinis, visiems gerai pažystamas privatus detektyvas, besispecializuojantis dingusių žmonių paieškose. Jis suvokia, kad matydamas, kad kai kurie blogi žmonės daro siaubingus dalykus, jis nori įnešti šiek tiek gerumo, kad atsvertų žmonių kančias šiame pasaulyje.
Juostoje aktoriai nuostabūs, tikrai žino ką daro. Įdomūs kinematografijos, kameros darbo kampai ir gražios spalvos: kad ir kas dirbo prie to, atliko nuostabų darbą. Vietovė – spalvingasis Los Andželas, kuris suteikia serialui prabangos jausmą. Colinas Farrellas yra vienas iš nedaugelio aktorių, kurį pamatę, žinome, Jis – žvaigždė. Šis detektyvo vaidmuo jam puikiai tinka! Personažas, kaip ir jo kostiumas, jam limpa kaip pirštinė prie odos. Čia jis tikrai užaugo kaip aktorius, atrodo toks rimtas ir subrendęs.
„Apple TV+“ serialas „Sugar“ nuo pirmų sekundžių prasideda kaip įtikinamas ir vizualiai intriguojantis klasikinio „noir“ žanro kūrinys, kuriame netrūksta įtampą keliančio pasakojimo balsu užkadrėje, nepatikimų veikėjų, charizmatiško, bet paslaptingo pagrindinio vaidmens, kuris visada patikimas ir kartais čia naudojamos juodai baltos spalvos, kurios kaip žinia, suteikia mistikos prieskonį. Siužeto posūkis seriale įvyksta jau įpusėjus pirmai serijai ir yra toks drąsus, ir toks nestandartinis, kad kūrinys tampa visai kitu serialu.
Kuo labiau Džonas įsitraukia į Olivijos dingimo tiesos paieškas, tuo labiau jis supranta, kad rizikuoja savimi ir savo giliomis, tamsiomis paslaptimis. Taip stipriai, kad kolega Rubijus nuolat pataria jam pasitraukti iš bylos, įspėdamas, jog gali sužinoti apie save dalykų, kurie gali kelti grėsmę visų gyvybėms.
Greito siužeto posūkio esmė – pakeisti žiūrovų požiūrį į istoriją, tačiau čia posūkis toks radikalus, kad „Sugar“ tampa visiškai kitokiu, naujovišku kūriniu, o tai suteikia tikrai ne visi serialai. Nors Olivijos dingimo paslaptis ir taip įtraukianti, siužeto vingiai, vedantys iki didžiosios Džono paslapties, pakelia visą serialą į kitą lygį. Kai užuolaida atitraukiama daugiau nei įpusėjus serialui, klasikinis noir tyrimas tampa beveik antraeilis. Epizodai nėra per ilgi, todėl nesijaučia, kad „Sugar“ švaistytų mūsų laiką, įtraukdamas nereikalingus antraeilius siužetus, vietoj to, jis sutelkia dėmesį į laipsnišką didžiojo atskleidimo kūrimą ir gilinimąsi į paslaptį.
2. „Fallout“ (2024)
Šis protingas, šmaikštus ir nepriekaištingai sukonstruotas serialas, kurio veiksmas vyksta „Fallout“ visatoje, visiškai sužavi ir linksmina savo sąlygomis. Serialo veiksmas pradedamas 1950-ųjų Amerikoje, šaltojo karo ir „raudonosios baimės“ įkarštyje, kai buvusiai televizijos žvaigždei Kuperiui Hovardui (akt. Waltonas Gogginsas) tenka dalyvauti vaikų gimtadienio vakarėlyje po to, kai jis buvo apšauktas piniguočiu. Tada, horizonte pasirodo grybo formos debesis, sprogimo banga ir apokalipsė.
Visi, kurie gali sau tai leisti, skuba į saugų pogrindį. Po dviejų šimtmečių persikeliame į 33-iąją slėptuvę, kurioje, atrodo, išgyvenusiems puikiai sekasi. Visas penktojo dešimtmečio naivumas ir gerosios to meto bruožų dalys – mandagumas, atidumas, bendradarbiavimas, kuklumas ir santūrumas – išliko, nors ir su retkarčiais pasitaikančiomis keistenybėmis. Pavyzdžiui, kasdienis mokymas naudotis ginklais ir drąsus požiūris į vengimą vesti vieną iš daugelio savo pusseserių.
Požeminė idilė sugriaunama, kai juos užpuola paviršiaus gyventojai, vadovaujami moters, vardu Moldaver (akt. Sarita Choudhury). Slėptuvės prižiūrėtojas Henkas Makleinas (akt. Kyle MacLachlan) pagrobiamas, o jo dukra Liusė (akt. Ella Purnell) nepaklūsta likusios Tarybos įsakymams ir palieka Slėptuvę, kad jį surastų. Žinoma, mergaitė yra visiškai nepasiruošusi įvairiems nuotykiams, kuriuos suteiks gyvenimas paviršiuje. Ji taip pat negali veiksmingai maskuotis ir likti nepastebėta.
Tačiau didžiausią grėsmę kelia ghuliai (paviršinio pasaulio piktadariai), ypač vienas iš jų – be nosies, mutavęs Kuperio Hovardo likutis, kuris taip pat medžioja „galvas“ ir už jas gauna atlygį. Jis pirmasis susiduria su Liuse ir tada prasideda katės ir pelės žaidimas!
Bendraautoriai Geneva Robertson-Dworet ir Grahamas Wagneris kažkaip sugeba sujungti tradicinius apokalipsės tropus su pusiau ironiškais 50-ųjų metų motyvais ir siaubo lygį siekiančiu krauju bei žiaurumu. Tai puikiai suplanuota istorija, kuri yra ir juokinga, ir sąmojinga. Istorija neslopina mūsų didėjančių emocinių investicijų į personažus, kurie sluoksnis po sluoksnio atsiskleidžia, o kartais ir netikėtai atperka save.
Serialas – absoliuti bomba. Gogginsas nuostabiai vaidina nesugadintą auksinį berniuką Kuperį, ir niekšą ghulį, Motenas suteikia gyvybės tam, kas lengvai galėtų būti tik vienaplanis vaidmuo, o Purnell puikiai suvaidina Liusės nekaltumo nuopuolį. Vis labiau auganti paslaptis 32-ojoje slėptuvėje, kai Liusės brolis Normas (akt. Moises Arias) ima įtarinėti žudikiško reido kilmę ir tariamai geranorišką Tarybą, saugojusią juos visus tuos metus, įneša dar vieną istorijos giją ir dar labiau padidina įtampą.
1. „Šiogūnas“ (Shōgun, 2024)
Jei kada nors galvojote, kaip gali atrodyti skorbuto kamuojami badaujantys jūreiviai po kelių mėnesių jūroje, „Šiogūnas“ neleis jums likti nežinioje. Nuo pat pradžių tai šiurpą keliantis pasakojimas, kurio veiksmas vyksta 1600 m. Japonijoje kylant pilietinio karo grėsmei. Klasikinis 1975 m. Džeimso Klavelio romanas adaptuojamas ambicingai ir su akivaizdžia pagarba šaltiniui, o turint omenyje, kad knygos apimtis yra daugiau nei 1000 puslapių, neįprasta, kad ją pavyko sutraukti į 10 epizodų. Rezultatas – įspūdinga, hipnotizuojanti televizijos laida.
„Šiogūnas“ buvo kuriamas daugelį metų. Pirmą kartą apie jį buvo paskelbta dar 2018 m. ir, kaip ir „Masters of the Air“, jo verta laukti. Tai prabangi, daug pastangų reikalaujanti drama, kurią reikia žiūrėti atidžiai ir susikaupus. Serialas daugiausia rodomas japonų kalba, iš dalies anglų kalba, kuri kartais pakeičia portugalų kalbą – jį tikrai nėra sunku sekti, kaip gali pasirodyti iš pradžių, tačiau taip pat tai nėra toks serialas, kurį galite žiūrėti pasileidus fone. Atsisėskite, įsitaisykite ir atidžiai žiūrėkite.
Aktorius Kosmo Džarvisas seriale yra Džonas Blekhornas, vyresnysis anglų karininkas, dirbantis gerame laive „Scurvy“, kuris užplaukė ant seklumos prie Japonijos krantų, nors įgula ir netiki, kad ši salų valstybė egzistuoja. Jie atplaukia į konfliktą su portugalais, kurie, siekdami įtvirtinti prekybos monopolį, slepia Japonijos lokaciją nuo kitų Europos tautų. Na, o Japonijai tuomet vyko įtemptas istorijos momentas: neseniai mirė aukščiausiasis valdovas Taiko, palikęs per jauną įpėdinį, kad šis galėtų valdyti. Penki karingieji valdovai sudaro regentų tarybą, laikinai atliekančią valdovo funkcijas, tačiau tarp jų tvyranti įtampa grasina peraugti į visuotinį karą.
Lordas Toranaga (akt. Hiroyuki Sanada) yra tas, per kurį iš pradžių stebime šį bręstantį konfliktą. Toranaga yra karo didvyris ir meistriškas strategas, turintis daugiausiai šansų perimti bendrą valdžią, todėl yra mažiausiai populiarus tarp savo kolegų lordų karių. Toranaga įžvelgia trikdančią staigaus Blekhorno atvykimo naudą ir ima manevruoti jo buvimu savo naudai. Dėl savo puikių laivo valdymo sugebėjimų Blekhornas vadinamas arba Barbaru, arba Anžinu, jis taip pat suteikia retų pusiau reikšmingų akimirkų, kai svyruoja apstulbimas ir įniršis dėl jam naujos šalies kultūros ir konvencijų. Tačiau „Šiogūnas“ puikiai supranta, kad tai yra abipusė paslaptis (japonams Anžinas taip pat yra paslaptis, tokia bjauri ir nešvari).
Konfliktas, kuriame dalyvauja portugalai ir ispanai, nutrina ribas tarp religijos ir prekybos – tai viena iš daugelio didžiųjų temų, kurių „Šiogūnas“ nebijo paliesti. Seriale taip pat kalbama apie valstybingumą, diplomatiją, karą ir galiausiai apie meilę, tačiau tai pirmuosiuose dviejuose epizoduose lieka antrame plane. Vietoj to į pirmą planą iškyla šio pasaulio kruvinumas. Čia greitai ir negailestingai nukertamos galvos. Žmogus lėtai verdamas iki mirties, tai „specialus metodas“, kurį taiko besišypsantis karo vadas. Taip pat čia galite pamatyti svaiginantį ginklų asortimentą ir daugybę nuostabiai surežisuotų mūšių, kurie tarp aiškinamųjų dialogų liepsnoja kaip deglai. Vykdomi nužudymai ir ypač siaubingas „seppuku“ aktas – pasiaukojimas, turintis plačių pasekmių.
Tai nuostabus televizinis serialas, kuris atrodo taip, tarsi jo sukūrimas būtų kainavęs aukso kasyklas. Buvo priimti išmintingi sprendimai – akivaizdžiausias, kad žiūrovams galima patikėti keliakalbę istoriją. Ši puiki drama pasitiki savo nuosekliu tempu, dėl to gerai atrodo, yra savimi pasitikinti ir dažnai žavi žiūrovą.
