Prasidėjus vasaros atostogoms daugelis keliaudami, leisdami laiką saulėtame paplūdimyje ar gamtoje, atokiau nuo miesto šurmulio, galime skirti daugiau dėmesio ramiam poilsiui ir knygai. Tačiau ne vienam iškyla klausimas – o ką skaityti, kaip nepasiklysti tarp knygynų ir bibliotekų lentynų?
Šį kartą pristatome leidyklos „VAGA“ rekomenduojamas knygas, skirtas jūsų vasaros atostogoms. Čia rasite įvairiausių žanrų – nuo vasariškų romanų iki kelionių istorijų (David Lebovitz „Apartamentas“, Tsh Oxenreider „Pasaulyje kaip namie“). Taip pat nuo klasikinių garsiausių autorių kūrinių iki kokybiškos psichologinės ir saviugdos literatūros (Romain Gary „Mirusiųjų vynas“, Fabrice Midal „C’est la vie: menas nesukti sau galvos“ ar Robin Norwood „Moterys, kurios myli per stipriai“), skirtos jūsų tobulėjimui bei įkvėpimui.
Kada, jeigu ne dabar, yra geriausias metas atrasti laiko mėgstamiausioms knygoms?
Žymus prancūzų meditacijos mokytojas Fabrice’as Midalis knygoje „C’est la vie: menas nesukti sau galvos“ ragina nustoti varginti save, stengiantis atitikti visuomenės primestus ir pačių įsikalbėtus standartus bei reikalavimus. Nuolat kamuojamės, manydami, kad nieko neatliekame tinkamai, graužiamės, nes tikime, kad kitiems sekasi kur kas geriau. Įsitvėrę minties, kad būtina veikti, nebematome, kad išties nedarome nieko: tiesiog blaškomės ir susijaudinę pamirštame savo esmę. Šioje knygoje F. Midalis siūlo neįprastą būdą, kaip spręsti įsisenėjusias, įtemptos kasdienybės nulemtas problemas. Autorius moko drąsiai tarti „ne“, stabtelėti, jei reikalai nesikloja taip, kaip norėtume, o kartais ir visai liautis daryti dalykus, kurie nedžiugina, kad atrastume gyvenime vietos tam, kas iš tiesų suteikia mums laimės.
2. David Lebovitz „Apartamentas“ (Iš prancūzų kalbos vertė Giedrė Nenartavičiūtė, 2018 m.)
Bestselerių „Saldus gyvenimas Paryžiuje“ ir „Mano Paryžiaus virtuvė“ autorius, visame pasaulyje garsus virtuvės šefas Davidas Lebovitzas ir toliau tęsia pasakojimą apie savo gyvenimą Paryžiuje – šįkart, nusprendęs žaviajame šviesos ir meilės mieste įsigyti bei įsirengti nuosavus namus, jis susiduria su begale rūpesčių, patiria virtinę nuotykių ir išsiaiškina daug naujų prancūziškos kultūros, visuomenės, maisto ir kasdienio gyvenimo ypatumų. Jais visais – kaip visuomet, dosniai ir žaismingai – dalijasi su skaitytojais. Pradėjęs nuosavo būsto paieškas, o vėliau jo remontą, Davidas Lebovitzas neįsivaizdavo, kad susidurs su logikai ir protui kartais sunkiai pasiduodančiomis aplinkybėmis, specifiniu statybininkų darbo grafiku ir etika. Nė minutei neprarasdamas jam būdingo puikaus humoro jausmo, savo pasakojimą jis gardina naujais paryžietiškos virtuvės receptais, ir net ir karščiausiose batalijose dėl grindų, sienų ar santechnikos nepamiršta to magiško jausmo, kuris prieš daugelį metų įkvėpė jį atsikraustyti į Paryžių ir susikurti čia tikrus namus.
3. Virginia Wolf „Tarp veiksmų“ (Iš anglų kalbos vertė Emilija Ferdmanaitė, 2018 m.)
1941-ųjų kovo 27 dieną Virginia Woolf parašė leidėjui Johnui Lehmannui ir išdėstė savo abejones dėl naujojo romano: nuogąstavo, kad kol kas „Tarp veiksmų“ – „pernelyg paikas ir trivialus“, kad jį būtų galima spausdinti, žadėjo kiek vėliau jį nuosekliai peržiūrėti. Kitą dieną, Lehmannui dar nespėjus atplėšti laiško, Woolf pilnomis kišenėmis akmenų žengė į Uzo upės vandenis. 59-erių metų rašytoja literatūros pasauliui paliko devynis romanus, nemažai esė, dienoraščių. Paskutiniame V. Woolf romane „Tarp veiksmų” pasakojama apie vieną vasaros dieną Anglijos užmiesčio name, kaimo žmonėms besiruošiant kasmetiniam vaidinimui, horizonte jau šmėžuojant karo šmėklai. Romano sumanymas ir stilius – kupinas fragmentiškų akimirkų, poetinės prozos pasažų ir staigių perėjimų iš vieno personažo sąmonės į kitą – pribloškiamai originalus, drąsus ir kartu labai užtikrintas.
Gyvenime susiduriame su galybe situacijų, kai turime apsispręsti, kada geriausia imtis vienų ar kitų veiksmų: dvejojame, kada tinkamiausias metas keisti profesiją, nutraukti santuoką, pranešti blogas naujienas ar pradėti naują veiklą. Daugelį sprendimų „kada“ priimame vadovaudamiesi intuicija ir esame įsitikinę, kad tinkamai parinkti laiką – menas. Knygoje vadybos ir motyvavimo ekspertas, keleto bestselerių autorius Danielis H. Pinkas atskleidžia, kad, priešingai nei daugelis manome, tinkamiausio laiko parinkimas – tai mokslas. Išanalizavęs šimtus ekonomikos, chronobiologijos, socialinės psichologijos studijų ir tyrimų, D. H. Pinkas priartėja prie paslaptingojo mokslo apie laiko parinkimą esmės. Knygoje sutelktos įžvalgos nurodo aiškią kryptį, kaip dirbti našiau ir gyventi kokybiškiau, o praktiniai pratimai skatina įgytas žinias taikyti kasdieniame gyvenime.
Knygoje „Vidinis darbas“ jungiškosios krypties psichoterapeutas Robertas A. Johnsonas siūlo keturių etapų metodą, kuriuo remdamiesi atpažinsite ir išmoksite analizuoti vidinio pasaulio siunčiamus signalus. Perpratę per sapnus ir vaizduotę atsiskleidžiančią simbolių kalbą, susisieksite su savo pasąmone ir nustosite jaustis jos valdomi. „Mes visi esame kur kas turiningesnės asmenybės nei vien tas „aš“, kurį pažįstame. Mūsų sąmoningas protas vienu metu gali aprėpti tik nedidelę visos esybės dalį. Kad ir kaip stengiamės save pažinti, sąmonę pasiekia arba sąmonės lygmeniu funkcionuoja tik maža tos milžiniškos pasąmoninės energijos dalis. Todėl privalome mokytis pasiekti pasąmonę ir suprasti jos signalus – tai vienintelis būdas atskleisti nematomas savo asmenybės puses.“
6. Han Kang „Vegetarė“ (Iš korėjiečių kalbos vertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas, 2017 m.)
Pietų Korėjos autorės Han Kang romanas, apdovanotas prestižine „The Man Booker International“ premija. Tai – graži, bet žiauri, baugi, bet kerinti istorija apie maištą ir tabu, naikinančią aistrą ir erotiką, nesutaikomą skirtingų asmenybės pusių – godžios ir primityvios bei atsakingos už šeimą ir visuomenę – konfliktą ir netikėtą, beveik kafkišką, sielos metamorfozę. Veiksmas vyksta šių dienų Seule, kur pareiginga žmona Jonghė ir jos vyras gyvena, rodos, labai įprastą gyvenimą. Tačiau vieną naktį, susapnavusi kruviną košmarą, Jonghė nusprendžia nebevalgyti mėsos. Šalyje, kur nuolankiai paklūstama visuomenės papročiams, moters sprendimas pasirinkti „augalo“ gyvenimą – šokiruojanti subversija. Iš pradžių pasyvus Jonghės maištas pamažu įgauna ekstremalias formas ir ji nutolsta nuo kadaise pažinotos savęs. „Vegetarė“ – tai alegorinis romanas apie šiuolaikinę Pietų Korėją, o kartu pasakojimas apie maniją, pasirinkimą ir mūsų trapius bandymus suprasti kitus žmones, įkalintus savuose kūnuose.
7. Romain Gary „Mirusiųjų vynas“ (Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė, 2017 m.)
Jaunasis Tulpė karštligiškai ieško, kaip ištrūkti iš požemio labirintų, kur knibžda gyvi mirusieji – groteskiškos viršuje esančio pasaulio karikatūros. Trys seserys vadovauja viešnamiui, farai tol daužo sulaikytąjį, kol šis pasidaro „trispalvis“, Džimas ir Džo sadistiškai žaidžia su Pjero ir Kolombinos galvomis, Pirmojo pasaulinio karo prancūzų kareivis prisipažįsta Nežinomo kareivio kape užleidęs vietą vokiečiui, šventąjį Gralį saugantis vienuolis prašo jį pavaduoti… Ankštam, tarakonų ir kandžių pilnam pasaulėliui vadovauja girtas storžievis dievas. Geraširdis Tulpė negyvėliams irgi gali papasakoti nešvankių istorijų… Pasirodo, ir gyvųjų, ir mirusiųjų pasauliuose žmogaus siela panaši į „suskretusią ir smirdančią kekšelę“. Pirmą kartą išleistas tik 2014 metais, pirmasis vos devyniolikos metų sulaukusio Romaino Gary romanas primena „danse macabre“; sarkastiškai vaizduoja pokario ir ketvirtojo dešimtmečio krizės visuomenę. Pratarmėje rašytojas Philippe‘as Brenot tikina, kad Romaino Kacewo vardu pasirašytas „Mirusiųjų vynas“ nuolatos bus rašytojui po ranka ir po keturiasdešimties metų virs medžiaga Emile‘io Ajaro romanams.
Šmaikštūs, o kartu ir melancholiški amerikiečių rašytojos, visuomenininkės Glennon Doyle pamąstymai apie visuotines (tačiau dažnai užslaptintas) moterų patirtis įkvėpė socialinį judėjimą, kuris primena moterims, kad jos – ne vienos. Akimirksniu į populiariausių „The New York Times“ knygų gretas įšokusioje prisiminimų knygoje „Išlik kovotoja: kaip priimti savo painų, bet gražų gyvenimą“ ji aprašo klaidų ir sudėtingą savo gyvenimo kelią, dalijasi jaudinančiomis, įkvepiančiomis ir padrąsinančiomis esė. Autorė ragina patikėti savimi, akina drąsai ir gerumui, kviečia nesivaikyti tobulumo, neapsunkinti motinystės, santuokos, draugystės apsimetinėjant, kad tai lengva; ji moko mylėti save, kitus ir gyvenimą, ką jis bebūtų jums paruošęs.
Ką pasakytumėte, jeigu sutuoktinis pasiūlytų parduoti namą, pasiimti tris mažamečius savo vaikus ir vykti į devynių mėnesių kelionę aplink pasaulį? Labai asmeniškuose kelionės užrašuose Tsh Oxenreider pasakoja, kaip nepaprastai jos šeima praleido tuos mėnesius: keliaudama tyrinėjo vietoves, kurias seniai norėjo išvysti. Kelionė prasidėjo Kinijoje ir nusidriekė toliau per Aziją, Australiją, Naująją Zelandiją, Afriką, Vakarų Europą. Šeimos dienos prisipildė grožio, skubos, nuovargio, nepakartojamų įspūdžių: gardūs egzotiški patiekalai, neregėti vaizdai, painūs traukinių ir skrydžių tvarkaraščiai, mokyklinės vaikų užduotys… Tačiau geriausiai juos mokė pasaulis – žmonės ir įvairiausi žemės lopinėliai, kuriuos kiti vadina savo namais. Autorė kviečia skaitytojus keliauti kartu: išgirsti žmonių gyvenimo istorijas, patirti jausmą, kai toli pasaulyje jautiesi kaip namie, kai randi pusiausvyrą tarp aistros keliauti ir troškimo susirangyti jaukiame savų namų kamputyje. „Keliaudama įsitikinau, kokią palaimą teikia įprastumas ir paprastumas, įsišaknijimas ir pastovumas, – rašo ji. – Tai galima patirti bet kurioje pasaulio vietoje.“
10. Robin Norwood „Moterys, kurios myli per stipriai“ (Iš anglų kalbos vertė Aistė Diržytė, 2018 m.)
R. Norwood knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“ analizuojamas „per stiprios“ meilės fenomenas, kaip specifinių minčių, jausmų ir elgesio būdų sindromas, kurį autorė pirmąkart atpažino padirbėjusi alkoholikų ir narkomanų konsultante. Nelaimingi asmeniniai santykiai siejami su psichologine priklausomybe nuo kito asmens. Ji prilyginama priklausomybei nuo maisto ar narkotizuojančių medžiagų. Atskleidžiama šios problemos kilmė, raida, psichologinė žala ir populiariai pateikiama aiški bei išsami gydymosi programa. „Moterys, kurios myli per stipriai“ – tai kasdienė knyga ir gydytojams, psichologams, socialiniams darbuotojams, ir plačiausiam skaitytojų ratui.
TAIP PAT SKAITYKITE: TOP 10 knygų, įkvėpsiančių keliauti
