Kleopatra VII gyveno daugiau nei prieš 2000 metų, tačiau ji išlieka viena įdomiausių moterų istorijoje. Egipto karalienė, garsėjanti savo grožiu ir intelektu, gyveno trumpai, bet skandalingai, įkvėpė daugybę filmų, meno ir literatūros kūrinių. Kleopatra dažnai vaizduojama kaip femme fatale dėl romantiškų santykių su Julijumi Cezariu ir Marku Antonijumi. Tačiau Kleopatra nebuvo tik gundytoja. Ji – buvo viena sėkmingiausių ir galingiausių karalienių istorijoje.
Egzistavo daugiau nei viena Kleopatra.
Kai pagalvojate apie Kleopatrą, prieš akis greičiausiai iškyla tik viena Egipto karalienė. Tačiau Kleopatra buvo septinta moteris Ptolamėjų dinastijoje, turėjusi šį vardą. Jos pilnas vardas yra Kleopatra VII Thea Philopator (graikų kalba tai reiškia „tėvą mylinti deivė“).
Iš tikrųjų, ji nebuvo egiptietė.
Nors Kleopatra gimė Egipte, ji yra Makedonijos graikų kilmės. Ji buvo Ptolemajaus XII (Auletės) dukra, o šis yra Ptolemajaus I Soterio (vieno iš Aleksandro Makedoniečio generolų) palikuonis. Ptolemajus I Soteras pradėjo valdyti Egiptą po Aleksandro mirties 323 m. pr. m. erą, taip pradėdamas galingą graikų kalba kalbančią dinastiją, kuri tęsėsi beveik tris šimtmečius.
Mirus Kleopatros tėvui, ji ir jos jaunesnysis brolis (Ptolemajus XIII) buvo paskirti jungtiniais valdovais. Tačiau skirtingai nuo likusios Ptolemajų šeimos, jauna karalienė priėmė daugelį senovės Egipto papročių ir buvo pirmoji valdovė, išmokusi egiptiečių kalbą.
Jos grožis yra mitas.
Kleopatra mene ir filmuose dažnai vaizduojama kaip elegantiška viliotoja, tačiau yra įrodymų, kad ji nebuvo tokia fiziškai patraukli. Senovės Egipto monetos, papuoštos jos veidu, atskleidžia, kad ji greičiausiai turėjo tvirtą žandikaulio liniją ir lenktą nosį. Manoma, kad Kleopatra labai kontroliavo, kaip ją mato visuomenė, o jos atvaizdas ant Egipto monetų buvo būdas pasirodyti vyriškesne, siekiant pabrėžti galią ir teisę valdyti.
Be to, istorikas Plutarchas rašė, kad jos išvaizda „nebuvo neprilygstama“. Tačiau jis teigė, kad jos intelektas, protas, žavesys ir „balso tono saldumas“ padarė ją neatsispiriamą. Kleopatra mokėjo net keliolika kalbų ir buvo išsilavinusi matematikos, filosofijos, oratorystės ir astronomijos srityse.
Kleopatra gyveno gerokai vėliau, nei piramidžių statybos.
Kleopatra gimė 69 m. pr. m. e., praėjus 2 491 m. po to, kai buvo pabaigta Gizos piramidės statyba (2560 m. pr. m. e.).
Ji susituokė su savo broliais.
Siekdami išsaugoti kraujo linijos grynumą ir įtvirtinti valdžią, Ptolemajų dinastijos karaliai tuokėsi su šeimos nariais. Daugelis Kleopatros protėvių tuokėsi su pusbroliais ar broliais ir seserimis. Tikėtina, kad Kleopatros tėvai taip pat buvo brolis ir sesuo. Laikydamasi šio papročio, Kleopatra skirtingais valdymo laikotarpiais ištekėjo už savo paauglių brolių, kiekvienas iš jų buvo ir jungtinis valdytojas.
Ji prisidėjo prie brolio nužudymo.
Praėjus vos keliems mėnesiams po tėvo mirties ir jai užėmus sostą, 18-metė Kleopatra aiškiai parodė, jog neketina dalytis valdžia su savo jaunesniuoju broliu (Ptolemaju XIII). Ji ištrynė jo vardą iš oficialių dokumentų ir net liepė pašalinti jo veidą iš monetų. Taip prasidėjo pilietinis karas, tačiau Kleopatra susigrąžino pranašumą bendradarbiaudama su Julijumi Cezariu. Nugalėtas mūšyje, Ptolemajas XIII nuskendo Nile.
Po karo, Kleopatra vėl ištekėjo už savo jaunesnio brolio Ptolemajaus XIV. Tačiau taip pat nenorėjo dalintis valdžia, todėl jį nužudė, kad jos sūnus taptų regentu. Kleopatra savo seserį Arsinoją taip pat laikė konkurente sostui, todėl 41 m. pr. m. e. Kleopatra ją nužudė ant Romos šventyklos laiptų.
Kleopatra visada pasirodydavo dramatiškai.
Kleopatra dažnai naudojo įmantrius kostiumus ir dramatiškus įėjimus, kad sustiprintų savo elito statusą ir laimėtų potencialius sąjungininkus. 48 m. pr. m. e. ji apsivyniojo kilimu ir paslapčia pateko į Julijaus Cezario asmeninį būstą. Jaunoji karalienė užbūrė Cezarį žvilgsniu, ir abu netrukus tapo politiniais sąjungininkais ir meilužiais.
41 m. pr. m. e. imperatorė panaudojo panašų teatrališkumą kai Tarse buvo pakviesta susitikti su romėnų triumviru Marku Antonijumi. Kaip pasakojama, ji atplaukė ant auksinės baržos su purpurinėmis burėmis, irklavo irklais iš sidabro. Kleopatra pasipuošė deive Afrodite ir sėdėjo po paauksuotu baldakimu, o kupidonais pasipuošę tarnai ją vėdino ir degino saldžiai kvepiančius smilkalus. Antonijus, kuris save laikė graikų dievo Dioniso įsikūnijimu, buvo iškart sužavėtas, o pora vėliau susituokė.
Kleopatra ir Markas Antonijus įkūrė gėrimo klubą.
Kleopatros ir Antonijaus santykiai turėjo savų politinių pranašumų. Antonijus padėjo jai apsaugoti karūną, o Kleopatra suteikė jam galimybę naudotis Egipto turtais ir ištekliais. Be to, jie labai mylėjo vienas kitą. Jie praleido žiemą 41-40 m. pr. m. e. Egipte, kur įkūrė gėrimo klubą, vadinamą „Neprilygstamos kepenys“. Nariai užsiiminėjo naktinėmis vaišėmis ir gėrimo maratonais, taip pat rengė įmantrius žaidimus ir konkursus.
Ji turėjo vaiką su Julijumi Cezariu.
Kleopatra ir Julijus Cezaris dvejus metus buvo meilužiai. Tuo metu Kleopatra pagimdė sūnų Ptolemėjų Cezarį, kuriam buvo suteiktas slapyvardis Cezarionas arba „Mažasis Cezaris“. Tarp Kleopatros mirties ir romėnų Oktaviano oficialios aneksijos Egipte, Cezarionas buvo oficialus vienintelis Egipto valdovas, būdamas vos 16 metų. Tačiau jo karaliavimas truko neilgai. Netrukus po motinos savižudybės jis buvo sugautas ir jam įvykdyta mirties bausme.
Kleopatra ir Antonijus atėmė sau gyvybes 30 m. pr. m. e., kai Aktiume pralaimėjo garsųjį jūrų mūšį Oktaviano pajėgoms. Nors visuotinai pripažinta, kad Antonijus dūrė sau į skrandį, Kleopatros savižudybės metodas lieka diskusijų tema. Kai kurie mano, kad ji mirė viliodama egiptietišką kobrą – o ši, įkando jai į ranką. Tačiau kiti istorikai su tuo nesutinka. Buvo žinoma, kad Kleopatra vienoje iš savo plaukų šukų slepia mirtinus nuodus. Dabar daugelis mokslininkų įtaria, kad ji panaudojo į stiprius toksinus panardintą smeigtuką, kad atimtų sau gyvybę.
Taip pat skaitykite: 10 siaubingiausių Romos imperatorių