50 komedijų, kurias būtina pamatyti per savo gyvenimą

Per visą kino istoriją buvo atrasta begalės pačių įvairiausių kino žanrų. Vis dėlto vienas populiariausių kino žanrų iki pat šių dienų išlieka komedija. Šio žanro atsiradimas siejamas su Louiso Lumiero filmu „Laistymo purkštuvas“, kuris buvo sukurtas dar 1895 metais, o tai, kad šį filmą sukūrė būtent vienas iš brolių Lumierų, leidžia daryti išvadą, kad komedijos žanras apskritai buvo vienas pirmųjų kine ir su metais jis plėtėsi vis labiau.

Iš tikrųjų, komedijų yra pačių įvairiausių: satyrinių, kurių tikslas dažniausiai būna pašiepti kokius nors garsius filmus ar ištisas filmų sagas, muzikinės komedijos leidžia pasimėgauti ne tik humoru, bet ir garso takeliu, kriminalinėse dažniausiai keisti personažai bando narplioti įvairias bylas, romantinėse neapsieinama be nejaukių įsimylėjėlių nuotykių, juodojo humoro komedijos taip pat turi gausų gerbėjų ratą, kaip ir daugelis kitų.

Egzistuoja mitas, kad komedija tai garantuotas atsipalaidavimo ženklas, tačiau tai nėra taisyklė. Yra puikių šio žanro filmų, kurie skatina kovoti su neteisybe ar pašiepia įvairias žmonių ydas. Yra komedijų, kurios gali pravirkdyti. Tokie personažai, kuriuos sukūrė Charlie Chaplinas ar Sasha Baronas Cohenas, pasižymi ne tik puikia satyra, bet ir mintimis tarp eilučių, tad komedijos yra ne mažiau svarbus ir rimtas žanras už bet kuriuos kitus.

Naujienų portalas KaunoŽinios.lt siūlo apžvelgti 50 geriausių komedijų, kurias per gyvenimą būtina peržiūrėti bent kartą.

50. A Million Ways to Die in the West (2014) / „Šimtas kelių iki grabo lentos‟

Tai puiki “Šeimos bičo” ir  “Tedžio” režisieriaus Seth’o MacFarlane’o kino idėja, išsiskirianti iš kinematografijos platybių. Išskirtinumas atskleidžiamas suderinant vienoje kino juostoje du ganėtinai skirtingus žanrus: vesterną ir komediją. Veiksmas žiūrovus nukelia į XIX a. pabaigos laikotarpį, Amerikos vakarų miestelį, kur žmonės greičiau mirs absurdiška mirtimi, negu ras savo tikrąją laimę, vienas vyrukas – Albertas (Seth MacFarlane) sutinka savo svajonių moterį – Aną (Charlize Theron). Tačiau viskas yra daug kebliau, negu gali atrodyti – norėdamas išsikovoti jos dėmesį šis bailus fermeris turės nugalėti jos vyrą – Klinčą (Liam Neeson), kuris yra ginklų dvikovų ekspertas. Kokie šansai, kad ši istorija pasibaigs geruoju jo naudai? Kino žiūrovas įpratęs, jog vesterno žanro filmuose, kertinis akmuo – antagonisto ir protagonisto įtemptos scenos, kur sprendžiami likimai, gyvybes ir mirties klausimas, kuriama dramatiška atmosfera, vyrauja rimtumas. Tuo tarpu, filme „Šimtas kelių iki grabo lentos‟ į laukinių vakarų tematiką pažvelgiama su humoru, įvedama sarkazmo bei absurdo gaidelė.

Režisierius užklumpa žiūrovą nepasiruošusį, jis nuolat stebinamas. Tarsi iš niekur išdygstantis masyvus bulius, kuris nusineša į pražūtį niekuo dėtą personažą; didžiulis ledo kubas, netyčiomis sutraiškantis darbuotoją, besistengiantį jį sudoroti, milijonas būdų mirti laukiniuose Vakaruose…Meistriškai sukurti šmaikštūs dialogai, perteikiantys režisieriaus požiūrį į vakarietišką kultūrą, suteikia filmo atmosferai linksmumo prieskonį. Sodriu humoru, kartais netgi juoduoju, pašiepiama visa absurdiškai juokinga laukinių vakarų laikotarpio situacija. Filmas pasižymi gausiu veikėjų būriu, kiekvienas iš jų atspindi skirtingas stereotipines grupes. „Šimtas kelių iki grabo lentos‟ personažai be galo spalvingi charizmos atžvilgiu, ekspresyvūs, emocionalūs, priverčiantys šypsotis viso filmo metu. Veiksmo linija taip pat neleidžia snausti, veiksmas nuolatos greitai rutuliojasi, puikiai prikaustomas žiūrovo dėmesys.

49. Ace Ventura: Pet Detective (1994) / „Eisas Ventūra: gyvūnėlių detektyvas”

Tai – pirmasis, be galo juokingas filmas, apie gyvūnėlių detektyvą Eisą Ventūrą, kuriuo didžiajame ekrane apie save rimtai pareiškė Džimas Keris. Eisas – ekscentriškas, nuolat su policija dėl keisčiausių dalykų, susijusių su gyvūnais, reikalų turintis keistuolis. Jo namuose galima aptikti begalę skirtingų rūšių gyvūnų, kurie Eisui teikia laimę ir yra jo darbo dalis. Vieną dieną nusikaltėliai pavagia miestelio futbolo komandos talismanu esantį delfiną, tad jau netrukus Eisas imasi narplioti šį nusikaltimą ir ieškoti dingusio gyvūno. Pats Džimas Keris apie šį vaidmenį sakė: „Aš žinojau, kad šis filmas bus toks, dėl kurio žmonės eis iš proto, arba atvirkščiai – visiškai mane sugadins. Kaip bebūtų, nuo pat pradžių sakiau, kad Eiso personažas privalo būti visiškas rokenrolas“. Ir išties, šis filmas ne tik, kad nepakenkė Kerio karjerai, tačiau tapo vienu svarbiausių sukurtų vaidmenų. Įdomu ir tai, kad prie scenarijus Keriui pasirodė toli gražu netobulas, tad aktorius pats ėmėsi darbo jį taisyti ir tai jam puikiai pavyko.

48. Airaplane (1980) / „Aeroplanas“

„Aeroplanas“ dienos šviesą išvydo 1980 metais ir iškart susilaukė pasisekimo. Tai – režisieriaus Davido Zuckerio režisuota satyrinė komedijos kino juosta, kurią pristatė kino kompanija „Paramount Pictures“. Šiame filme parodijuojami ir pašiepiami katastrofų žanfro filmai, gausu absurdo ir greitų farso komedijos stiliaus scenų. Taip filmas išskirtinis ir tuo, kad čia galime išvysti nemažai improvizacijos, kurią demonstruoja tokie aktoriai, kaip Robertas Haysas, Julie Hagerty ar Leslie Nielsenas.

Istorija pasakoja lakūno Tedo Straikerio istoriją, kuris karo metu patyrė traumą ir jam išsivystė skrydžių fobija. Tedas daugiau nebegali dirbti savo darbo, negana to, jį palieka ir jo mergina. Tam, kad susigrąžintų savo meilę. Tedas privalo įveikti savo baimes ir vėl pradėti skraidyti. Vyriškis sėda į lėktuvą, kuriame stiuardese dirba jo mylimoji, tačiau skrydis iš Los Andželo į Čikagą tampa tikra suirute…

Įdomu tai, kad filmo biudžetas tesiekė 3,5 mln. JAV dolerių, o kūrėjų komanda iš jo užsidirbo net 83 mln. Vien tik JAV.

Zuckerio kino juosta pelnė Amerikos rašytojų gildijos apdovanojimą už geriausią komediją, taip pat buvo nominuota „Auksinio gaublio“ ir BAFTA apdovanojimuose.

47. Austin Powers: International Man of Mystery (1997) / „Ostinas Pauersas – tarptautinis šnipas”

Būtų itin neteisinga, jei šiame sąraše vietos neatsirastų vienam ikoniškiausių komedijos žanro filmų personažų per visą kino istoriją. Susipažinkite, tai – Austinas Powersas. Šis filmas pasirodė 1997 metais, o jo režisavimo ėmėsi Jay Rochas. Šiame filme, kaip ir kitose „Austino Powerso“ dalyse, ir vėl gausu satyros, gero humoro ir puikių parodijų. Čia galime sutikti alegorijų ir satyros ne tik apie agentą 007 Jamesą Bondą, bet ir apskritai, apie visą 60-ųjų popkultūrą.

Scenarijų puikiai išpildo ir gera aktorių komanda, tai – Mike‘as Meyersas, įkūnijantis Austino Powerso personažą, taip pat Elizabeth Hurley, Michaelas Yorkas, Robertas Wagneris ir kiti.

Apie tai, kad filmas buvo sėkmingas, byloja ir susižerta įspūdinga pinigų suma: trečiosios filmo apie Austiną Powersą dalies biudžetas siekė 16,5 mln. Dolerių, o skelbiama, kad uždirbta buvo daugiau nei 70 mln. JAV dolerių.

Pats režisierius Jay Rochas yra teigęs, kad visuose „Austino Powerso“ filmuose – daugiau nei 40 proc. improvizacijos, pasak jo, aktorius Mike‘as Meyersas būdavo linkęs nesilaikyti scenarijaus plano, daug improvizuoti, o tap gimė pačios geriausios filmų scenos.

Įdomu tai, kad šiam filmui kūrėjų grupė itin norėjo pasikviesti kitą legendinį komedijos žanro meistrą Džimą Kerį, kuris kap ir sutiko prisijungti, tačiau tuo metu filmavosi komedijoje „Melagi, melagi“ ir prie „Austino Powerso“ filmo taip ir neprisidėjo.

46. Bad santa (2003) / „Blogas Kalėdų senelis“

„Blogas Kalėdų senelis“ – viena geriausių kalėdinių komedijų, sukurtų Holivude. Šį filmą režisavo Terry Zwigoffas, o kino teatruose jis buvo pradėtas rodyti 2003 metais.

Kino juosta pasakoja apie vyriškį, vardu Vilis Sloukas. Vilis kiekvienais metais nenoromis užsimaukšlina raudoną Kalėdų senelio kostiumą, kepuraitę, užsideda baltą kaip sniegas peruką ir ūsus. Tai jis daro dėl dviejų priežasčių – visų pirma, dėl to, kad jam ne itin sekasi asmeniniame gyvenime, visų antra, taip jis užsidirba krūvą pinigų, kurių jam užtenka iki pat kitų metų pabaigos, kai vėl imasi toki pat darbo. Tiesa, jam visa tai tapę rutina ir lengvu uždarbiu – pati šventės atmosfera ir vaikų norai jo visiškai nedomina, ne tik tai, Vilis – pats netipiškiausias Kalėdų senelis: jis daug geria, be galo daug keikiasi, nesustodamas rūko ir nuolat užsiiminėja seksu.

Jo vadybininkui Markusui, kuris švenčių metu atlieka elfo rolę, toks Vilio elgesys labai nepatinka, tačiau tai neša puikius pinigus, o vieną dieną galimybė jų užsidirbti dar daugiau atsiranda visai netikėtai – Vilis ir Markusas sulaukia kvietimo dirbti didžiuliame prekybos centre, kur laukia tikri nuotykiai…

Įdomu tai, kad po filmo pasirodymo Kazachstane Sasha Baronas Cohenas buvo paduotas į teismą dėl, kaip tai įvardijo Kazachstane, vykdomo politinio susidorojimo.

Kaip ir daugelis Sasha Barono Coheno filmų, „Boratas“ satyriškai pašiepia itin daug Vakarų pasaulio problemų ir nusitaiko į Jungtinių Amerikos valstijų provincializmą, juk tokios šalies kaip Kazachstanas, daugelis amerikiečių apskritai nežino, tad ką jau kalbėti apie kultūros pažinimą. Cohenas su savo personažu tarsi bando žmonių ribas – etines ir moralines, taip jis kėsinasi į burbulą, kuriame daugelis Vakarų pasaulio šalių gyvena. „Boratas“ – tikras antisemitas (čia verta paminėti ir priminti, kad Cohenas – žydų kilmės), o juokelių apie žydus šiame filme tikrai netrūksta. Taip Cohenas apeliuoja į viso Vakarų pasaulio požiūrį į žydus ir stengiasi pasakyti, kad neigiamas požiūris į šią tautą – vis dar guvus.

Vos tik pasirodęs „Boratas“ pelnė daugybę nominacijų ir apdovanojimų bei uždirbo daugiau nei 262 mln. JAV dolerių.

Net ir reklamuodamas bei pristatinėdamas šį filmą Cohenas nevengė įvairių provokacijų ir patyčių net iš žinomų žmonių, tokių, kaip Nicola Sarkozy, Eminemas, Madonna ir kitų. Į daugybę apdovanojimų ir renginių, kuriuose Sasha Baronas Cohenas buvo kviečiamas, aktorius pasirodydavo kaip Bruno.

Apie filmą teigiamai atsiliepė ir Jungtinių Amerikos valstijų LGBT bendruomenė, kuri teigė, kad tai – puiki ir reikšminga Sasha Barono Coheno satyra, už kurios slepiasi didžiulė netolerancijos problema.

43. Coming to America (1988) /  „Kelionė į Ameriką“

Filmas „Kelionė į Ameriką“ kino teatruose buvo pradėtas rodyti 1988 metais, o jo režisavimo ėmėsi tikras komedijos žanro specialistas Joe Landis.

Istorija pasakoja apie vienos Afrikos šalies princą, kuriam jau laikas susirasti nuotaką, o tai padaryti jis nutaria Amerikoje, į kurią ir nuvyksta. Tačiau princas susiduria su keblumu – jis įsimyli ne turtuolę ar aukštos klasės gyvenimą gyvenančią moterį – atvirkščiai, jo simpatija tampa paprasta mergina, dirbanti vietinėje užkandinėje. Taigi princui belieka apsimesti paprastu vaikinu ir įsidarbinti toje pačioje užkandinėje. Užkandinės šeimininko dukra, ant kurios tinklus meta pats princas net neįtaria, kad vieną dieną gali tapti princese…

Pagrindinį princo vaidmenį atlieka visiems puikiai pažįstamas komedijos žanro aktorius Eddie Murphy. Filme taip pat vaidina tokie aktoriai, kaip Arsenio Hallas, Jamesas Earlas Jonesas ir kiti.

Filmas buvo nominuotas „Oskaruose“ už geriausius kostiumus, taip pat sulaukė nominacijos už geriausią makiažą.

Šiais metais turėtų pasirodyti antroji šio filmo dalis.

42. Dave (1993) / Deivas

Tai istorija apie paprastą žmogų, kuris netikėtai patenka į valdžios pasaulį. Tai istorija apie mielą vyrą, kuris vadovauja įdarbinimo agentūrai ir toliau gyventų savo įprastą  gyvenimą, tik yra vienas didelis bet – jis kaip du vandens lašai panašus į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą. Kai prezidentas nusprendžia pasilinksminti su savo meiluže, Dave nusamdomas laikinam darbui apsimesti galingiausiu šalies vyru. Tačiau kai prezidentą netikėtai ištinka koma, Dave yra nusamdomas neribotam laikotarpiui atlikti vieną iš sudėtingesnių vaidmenų savo gyvenime. Išgirdus tokį filmo aprašymą galėtų pasirodyti, kad jis bus labai primityvus, tačiau režisierius Ivan Reitman ir scenaristas Gary Ross naudoja sumanumą ir šiltus sentimentus, kurie paverčia šį filmą puikia lengva pramoga. Filmas prasideda nuo Baltųjų rūmų vaizdo, kuriuose prezidento pareigas užima Bill Mitchell, kurio personažas šiek tiek įkvėptas George Bush. Pirmoji dama, Ellen Mitchell, jos vaidmenį atlieka Sigourney Weaver, įkvėpta Barbaros Bush ir Hillary Rodham Clinton elementų. Ši santuoka jau seniai pasmerkta, nors Bill ir Ellen kartu pasirodo viešumoje, tačiau likę vieni retai kada bendrauja tarpusavyje, nes prezidento žmona negali susitaikyti su savo vyro išdavystėmis ir lakstymais paskui kiekvieną sijoną bei jo silpnumu spręsti svarbius reikalus. Prezidento vaidmenį atlieka Kevin Kline, kuris taip pat vaidina ir prezidento antrininką Dave Kovic, žmogų, kuris negali ramiai ilsėtis, jeigu jo klientui reikia surasti naują darbą. Dave tampa nepaprastai sujaudintas, kai jam pasiūlo atlikti prezidento vaidmenį ir nesustoja mėgautis šia nauja patirtimi. Režisierius tarsi užduoda žiūrovams klausimą, kodėl valdžioje dirbantys žmonės negali būti jautrūs ir geros valios, galbūt tai padėtų išspręsti daugelį mūsų problemų, nors tai ir nėra taip paprasta, bet žiūrint šį filmą kyla toks įspūdis, kad viskas galėtų būti daug paprasčiau.

41. „Dedpulas“ (2016) / „Deadpool“

Timothy Miller – amerikiečių režisierius, kuris garsėja savo filmų vizualiniais efektais. Filmas „Deadpool“ buvo pagrindinis arkliukas, kuris padėjo režisieriui tapti ypač žinomu kino pasaulyje. 2016 metais išleistas „Deadpool“, puikiai atspindėjo būtent tai, dėl ko yra žinomas šis režisierius.

Šio filmo idėja gimė gerokai seniau nei pats filmas buvo išleistas į rinką. Filmo užuomazgos prasidėjo dar 2004 metais. Ši super herojinė komedija sulaužė ne vieną rekordą bei pelnė keletą didžiulių apdovanojimų. Deadpool (akt. Ryan Reinolds) yra herojus iš filmo „X-menai“, tad šis kūrinys priklauso šioms serijoms ir yra glaudžiai susijęs. Filmas atnešė stulbinamą 783 milijonų JAV dolerių pelną, kuomet filmo biudžetą sudarė apie 58 milijonus JAV dolerių. Filmas pelnė „Critics‘ Choice“ apdovanojimą bei buvo du kartus nominuotas „Golden Globe“ apdovanojimams.

Juostoje pagrindinį vaidmenį atlieka Ryanas Reinoldsas, kuris ir vaidina pakvaišusį, nešvankų anti herojų Deadpoolą.

Perrsonažą raudonu kostiumu būtų galima švelniai pavadinti neeiliniu superherojumi. Jam nerūpi superherojų taisyklės, jis vadovaujasi savo principais ir bendrauja su auditorija, kartais pasišaipydamas iš šiuolaikinės kino industrijos, superherojų ar net savęs paties. Čia nepamatysime šiam filmų žanrui įprastos žmogaus evoliucijos į super galių turintį gelbėtoją, todėl Deadpoolą drąsiai galime laikyti labiausiai išskirtiniu Marvel kūriniu.

Veidas Vilsonas (akt. Ryan Reynolds), yra chuliganas ir skolų išmušinėtojas, kuris pasižymi puikiu humoro jausmu ir nepriekaištinga išvaizda. Jis turi geriausią draugą Vyzelą (akt. T. J. Miller) ir gyvenimo meilę Vanesą (akt. Morena Baccarin). Viskas atrodo lyg eitų „Ilgai ir laimingai“ linkme, tačiau tuomet Veidas sužino, kad serga nepagydomu vėžiu. Tuomet, iš nepažįstamo žmogaus – Įdarbintojo (akt. Jed Rees) gauna pasiūlymą – sutikti dalyvauti X ginklo programoje (kuri taip pat sukūrė X-menų Loganą), kuri galėtų Veidą išgydyti nuo paskutinės stadijos vėžio. Neturėdamas ką prarasti jis sutinka ir tampa dar vienu mutantu žemėje – Deadpulu, kurio neįmanoma sužeisti ir kuris yra tarsi nemirtingas. Visą eksperimentą su Veidu atlikęs antagonistas Ajax (akt. Ed Skrein) palieka Deadpulą mirti degančiame pastate. Jis išgyvena, tačiau jo nuostabi išvaizda tampa visiškai sugadinta – jo kūnas apdegęs ir randuotas, todėl Veidas tampa panašus į Fredį Kriugerį. Sekančius metus Deadpulas praleidžia treniruodamasis, kad galėtų surasti Ajax ir jį nužudyti.

 40. (1999) / „Dogma“ 

Ši 1999 m. fantastinė komedija sukurta XX ir XXI amžiaus sandūroje ir tai jaučiasi. Kevino Smitho režisuota fantastinė komedija yra būtent tuo ir ypatinga. Tai gana „drąsus“ filmas, nes vaizduoja katalikišką bažnyčią bei Dievą juoko formoje, bei vulgarumo fone. Anot režisieriaus Kevin Smith, Dievas turi humoro jausmą, norėdamas pateisinti filmo turinį kalbėjo režisierius.

Filme futuruojami du puolę angelai Bartalbis ir Lokis, kurie kažkada nepakluso Dievui, todėl buvo ištremti į Žemę. Tačiau laikui bėgant angelai Katalikų bažnyčioje aptiko silpną vietą, kuria pasinaudodami gali sugrįžti į rojų. Puolę angelai planavo peržengti Niudžersio mieste esančią katedros arką, jog patektų atgal į rojų. Tačiau kita filmo veikėja vardu Bethany išgirsta Dievo balsą, kuris jai liepia sustabdyti du bloguosius angelus, jog šie negrįžtų atgal į rojų bei nepakenktų Dievo karalystei.

Jei šio filmo negalėtumėme pavadinti tobulu, tai tik dėl to, nes Kevin Smith dievina dialogus ir kiek su jais persūdo. Bet tai nėra blogai. Kevin siekė įtraukti filmo veikėjus į ilgas diskusijas apie religiją, seksualinį gyvenimą bei politiką.

39. Hot Shots! 2 (1993) / „Karštos galvos 2“

Tai – dar vienas kitus filmus parodijuojantis ir pakankamai sėkmingas projektas. „Karštos galvos 2“ yra antroji tokio pat pavadinimo pirmtako dalis, kurios režisierius – Jimas Abrahamsas. Istorija pasakoja apie drąsų kovotoją Toperį Harlį, kuriam tenka dar viena sunki užduotis – išvaduoti įkaitus Irake. Tačiau Toperis – nėra klasikinis gelbėtojas, kuriam atėjus dalykai kaip mat ima keistis. Jis nuolat pakliūva į pačias absurdiškiausias situacijas, o jo priimti sprendimai toli gražu ne visuomet garantuoja sėkmingą pabaigą.

„Karštos galvos 2“ filme daugiausiai parodijuojami tokie filmai kaip „Rembo“ ir „Apocalypse Now“.

Pagrindinio filmo personažo Toperio Harlio įkūnijimo ėmėsi Charlie Sheenas, kuris yra puikiai žinomas iš tokių filmų „Pats baisiausias filmas“ ar „Būti Johnu Malkovichiumi“.

Filmas sulaukė didžiulės komercinės sėkmės – jeigu viso projekto biudžetas buvo 25 mln. JAV dolerių, tai šiandien skelbiama, kad iš viso Abrahamso režisuota kino juosta susižėtė daugiau nei 133 mln. JAV dolerių.

38. Hot Fuzz (2007) / „Kietas Faras“

Ši kriminalinė komedija yra režisuota Edgaro Wrighto, kuris dalinai pats parašė šią komediją, padedamas aktoriaus Simono Peggo. Šiam filmui sukurti buvo semiamasi įkvėpimo iš daugiau nei šimto veiksmo filmų. Kūrėjai įdėjo ypatingai daug pastangų, kuriant scenas su sprogimais, susišaudymais bei kruvinomis scenomis, norint suteikti filmui išskirtinio unikalumo.

Susipažinkite su seržantu Nikolu, jis geras… O gal net per geras… Toks geras faras, kad net privertė savo policijos departamentą jį „pradanginti“, nes vertė kitus atrodyti prastai. Taigi norint apdovanoti už gerą darbą Metropolijos komisariatas jį paskyrė dirbti į mažą Sandfordo miestelį.

Atvykęs į miestelį Nikolas greit susipažįsta su nauja aplinka, kurią sudaro gana draugiški miestelėnai, turintys gana įdomias asmenybes. Nikolas yra priskiriamas į naują policijos komisariatą, kuriame niekas nežiūri taip rimtai į savo pareigas kaip pats Nikolas. Policininkas yra priskiriamas su nauju kolega Danny, viršesniojo inspektoriaus sūnumi, kuris yra stambesnio sudėjimo ir asocijuojasi su amerikietiškomis spurgomis bei dievina Holivudinius filmus.

Keistas paaukštinimas pareigose bei nauja aplinka gretai yra užgožiama neįprastų žmogžudysčių, kuomet nei vienos miestelyje nebuvo užregistruota net 20 metų. Nikolas ir Danny imasi aiškintis kas slepiasi už šio sąmokslo.

37. It’s a Mad, Mad, Mad, Mad World (1963) /„Tas beprotiškas, beprotiškas, beprotiškas pasaulis“

Ši komedija neabejotinai yra viena vyriausių visame sąraše. 1963 metais pasirodęs filmas susilaukė didžiulės sėkmės, kurios svarbiausias komponentas yra puikus režisieriaus Stanley Kramerio darbas.

Filmo veiksmas prasideda, kai sukčius Goranas grįžta iš kalėjimo, kuriame praleido šūsnį metų už senus nedorus praeityje įvykdytus darbelius. Tačiau jis nepasimokė – vos tik atsisėdęs už vairo, jis spaudžia akseleratoriaus pedalą ir patenka į autoavariją. Prieš mirtį Goranas papasakoja lobio paslaptį, kurią saugojo net 15 metų. Liudininkai nieko nelaukę susiruošia į nuotykius, kuriuose sieks surasti lobį, apie kurį pasakojo mirštantis vairuotojas. Taip ir prasideda gero humoro, nuopolio ir pakilimų pilni nuotykiai.

Septintajame dešimtyje sukurtame filme vaidina Spenceris Tracy, Miltonas Berle, Sidas Caesaras, Buddy Hackettas ir kiti.

Filmas laimėjo daugybę įvairių apdovanojimų, tarp kurių ir Oskaras už geriausią garso montažą, taip pat „Oskarų“ apdovanojimuose Kramerio filmas buvo predententas laimėti Oskarą už geriausią garso takelį, kinematografiją, garso suvedimą bei geriausią montažą.

36. Get Smart (2008) / „IEŠKOKIT GUDRUČIO“ 

Arba Žioplasis Bondo antrininkas

Bondiados fanai jau žino, kad naujausias filmas apie Džeimso Bondo nuotykius „Mirtis gali palaukti“ dėl visiems žinomų priežasčių vėluos daugiau nei pusmetį ir didžiuosiuose ekranuose pasirodys lapkritį. O belaukdami šios premjeros galime prisiminti filmą apie kitą garsų agentą Maksvelą Gudrutį, kuris atsirado septintojo dešimtmečio JAV televizijoje kaip totali Džeimso Bondo parodija.

Jos Didenybės britų slaptųjų tarnybų agentas 007 Džeimsas Bondas, kaip žinia, turėjo du svarbiausius priešus – rusų KGB ir tarptautinę teroristinę organizaciją SPEKTRAS. JAV superagentas 86 Maksvelas Gudrutis ryžosi mesti iššūkį ne mažiau nuožmiai žudikų korporacijai šiurpą keliančiu pavadinimu CHAOSAS.

Maksvelas Gudrutis kelerius metus darbavosi analitiko pareigose valstybinės kompanijos KONTROLĖ pasiklausymų skyriuje. Nieko didvyriško tokioje veikloje nėra, o blogas tas agentas, kuris netrokšta tapti superagentu, kad kaip Džeimsas Bondas, turėtų ypatingą įgaliojimą – teisę žudyti.

Laimė, žlugus vieno agento veiklai, Maksvelui pavyksta ir šį įgaliojimą gauti, ir ypatingos misijos susilaukti: dabar vyrukui tenka vykti į pačią „blogio imperiją“, paprasčiau kalbant, Rusiją ir susitikti su superpiktadariu Zigfridu (akt. Terence‘as Stampas). Šis nusikaltėlių organizacijos CHAOSAS vadeiva suplanavo itin rafinuotą teroristinį aktą – nori padėti supergalingą bombą (beje, pavogtą iš Čečėnijos teroristų!) Los Andžele esančioje Disney‘aus koncertų salėje, kai čia apsilankys pats JAV prezidentas.

Džeimsas Bondas visada veikia vienas, bet lemtingomis akimirkomis ir finale, kai visi pavojai jau nugalėti, jis neapsieina be seksualių merginų pagalbos. Šalia Maksvelo Gudručio beveik visada yra jo partnerė, patyrusi slaptųjų tarnybų veteranė agentė 99, neseniai pakeitusi išvaizdą ir tapusi tikra gražuole, kuri ir naująjį agentą į Maskvą lydi, ir mirtino pavojaus atveju jį nuo kulkų išgelbėti privalo.

Visiškai beviltiškose situacijose Džeimsui Bondui išgelbėti savo kailį padeda genialaus išradėjo sukonstruoti mirtini ginklai, įmontuoti į laikrodį, tušinuką, žiebtuvėlį ar paprasčiausią sagą. Maksvelas Gudrutis be panašių techninių stebuklų neapsieina nė minutės, tik dėl jų amžinai pakliūva į idiotiškas situacijas.

Pagaliau nepamirškime ir dar vieno svarbaus aspekto. Džeimsas Bondas (ypač pirmasis, kurį vaidino Seanas Connery) bet kokį drabužį dėvėjo superelegantiškai, o vos pastebima valiūkiška šypsena veide išduodavo nerimtą aktoriaus požiūrį į savąjį supermeną. Maksvelas Gudrutis į rafinuotą džentelmeną visai nepanašus ir visada atrodo pabrėžtinai rimtas. O rimtas veidas, kaip sakė baronas Miunhauzenas, nebūtinai pabrėžia protą…

Nemažai filmo įvykių plėtojasi Rusijoje, todėl autoriai nepraleidžia progų pasityčioti iš amžinų šaltojo karo priešininkų. „Rusijoje dabar visi važinėja ferariais“, – reziumuoja du amerikiečių agentai, su parašiutais iš lėktuvo nušokę į priešo teritoriją kažkur Smolensko apskrityje ir pėsčiomis atėję iki Smolensko, kuris atrodo kaip kaimas: jo knaipėje rusai kalba tik apie ginklus, o tualeto kabinose nėra net durų.

Ne mažiau karikatūriškai pavaizduota ir „blogio imperijos“ sostinė: Maskva čia atrodo kaip miestas, kurio centre pogrindyje gaminamos atominės galvutės raketoms, kurios kažkur paskui išgabenamos… upės dugnu.

Juokinga yra ir kulminacinė gaudynių scena skambant Bethoveno „Odės džiaugsmui“ garsams. O man juokingiausia filmo scena yra ta, kurioje vos kelioms sekundėms pasirodo aktorius Billas Murray‘us (spoilinu, kad ši scena kažkaip susijusi su medžiu,, kurį Gudrutis bando prakalbinti). (G.J.)

35. God bless America (2011) / „Dieve, laimink Ameriką“

Visų pirma kas ateina į galvą susipažinus su Bobcat Goldthwait kriminaline komedija „Dieve, laimink Ameriką“ tai, kad šis filmas labai teisingas. Filmas tiesiog skleidžia tiesą. O tiesa ta, kad dabar didžioji dalis išsivysčiusių ar besivystančių valstybių gyventojų gyvena pačiais geriausiais laikais. Neįtikėtinais laikais.

Tačiau šiuo neįtikėtinu laikotarpiu, šiame neįtikėtiname pasaulyje gyvena būrys išlepintų, nežinančių ko nori, nieko nevertinančių ir nesuvokiančių kokiame nuostabiame pasaulyje gyvena idiotų. Bobcat Goldtwhait pateikia ironijos ir idiotizmo kupiną kasdienybę, su kuria  susiduria kiekvienas iš mūsų.

Toks vidutinio amžiaus vyras Frenkas diena iš dienos gyvena savo gyvenimėlį, kuris šiaip jau niekuo ypatingas. Jis kaip ir didžioji dalis populiacijos keliasi, keliauja į darbą, klauso atbukusių bendradarbių paistalų, tada grįžta namo ir susiduria su tokiu pačiu TV pasaulio atbukimu. Režisierius itin meistriškai pateikia kasdienybės tuštumą, ypač žmonių tuštybę, kurios dėka visa aplinka panašėja į kažkokį nevykusį šou. Viskas aplinkui tiesiog erzina – buki nedėkingi žmonės, apsimetėliai, dviveidžiai, melagiai, lepūnėliai, nedėkingieji, neprotingieji ir visi kitokie erzintojai.

Režisierius savo personažui Frenkui pametėja galimybę nutraukti šią erzinimo grandinę. Frenkas sužino, kad jam liko nedaug laiko šiame pasaulyje, todėl nusprendžia jį padaryti kiek švaresnį. Nevertini to, ką turi? Na, tuomet tu nevertas gyventi. Pykšt ir ramu. Ir pasauliui į naudą, ir pačiam ant dūšios geriau. Prie šio Frenko sumanyto, tiksliau išprovokuoto pačio gyvenimo, plano prisideda ir keistoka (todėl įdomi) paauglė Roksi. Pats Frenkas nelabai pageidauja jos kompanijos, tačiau mergiotės būta atkaklios, todėl ši keista pora sulimpa ir pradeda aplinkos valymą.

.

34. Good boys (2019) / „Geri berniukai“  

Pernai metais kino ekranus pasiekęs debiutinis režisieriaus Gene‘o Stupnitskio darbas. Jaunatviška kino juosta tapo tikra sėkme – 20 mln. JAV dolerių biudžetą turėjęs filmas pasirodęs kino teatruose susišlavė daugiau nei penkissyk didesnę sumą, siekiančią 111 mln. dolerių. Gerbėjų ir specialistų teigiamai vertinta kino juosta įvardijama kaip „linksma, juokinga ir nuoširdi“ komedija, žiūrovus pakerinti savo nuoširdžiu humoru ir teigiamomis emocijomis. Mokyklos suolus trinantys berniukai savo šypsenomis ir išmone sužavės ne vieną.

Maksas, Lukas ir Toras – trys draugai, į šeštą klasę žengiantys kovodami su asmeninėmis dilemomis. Maksas yra įsižiūrėjęs bendraklasę Brikslę, Lukas sužino, kad jo tėvai ruošiasi skirtis, o Toras, erzinamas bendraamžių, kovoja su savo meile dainavimui. Netikėtai pasitaikius progai sudalyvauti vakarėlyje, rengiamame populiarios moksleivės Soren, ir ten pabučiuoti Brikslę, Maksas su draugais pasiskolina savo tėvo droną ir šnipinėja savo kaimynę Haną idant išmoktų bučiuotis. Tačiau misija pakrypsta netikėta linkme – dronas sunaikinamas, o berniukams į rankas pakliūva Hanos ekstazi. Kitą dieną trijulė nusprendžia neiti į mokyklą ir nukeliauti į prekybos centrą tam, kad atpirktų droną, tačiau jiems ant kulnų lipa Hana su savo drauge Lile. Patyrę keletą netikėtumų, berniukai pasiekia prekybos centrą, kur jų laukia dar vienas siurprizas – droną įsigijo Hana, ir jį atiduos tik mainais į savo tabletes, kurias šie perdavė policijos pareigūnams. Radę būdą gauti naujų, jie sėkmingai įvykdė sandorį, tačiau vis tiek buvo pričiupti naudojęsi dronu, ir jaunuoliai patraukia savais keliais nepaisant to, kad Maksas prisiima visą kaltę sau. Ar lemta vaikystės draugystei tęstis ir subrendus?

33. Groundhog Day (1993) / „Švilpiko diena“

Dabar net ir mūsų žiniasklaida vasario antrąją parodo reportažą iš Pensilvanijos valstijos, kurioje gyvena graužikas, vardu Filas, kuris, kaip įprasta tikėti, nuspėja  antrosios žiemos pusės orus. Todėl vasario antroji Amerikoje vadinama Švilpiko diena, ir ji amerikiečių kalendoriuje užima  tokią pat garbingą vietą, kaip patriotinė Nepriklausomybės diena, linksmasis Helovinas ar sočioji Padėkos diena.

Kultine komedija seniai tapęs filmas „Švilpiko diena“ kaip tik ir skirtas šiam įvykiui. Tiesą, filmo premjera 1993-aisiais Amerikos ekranuose pasirodė ne vasario antrąją, o pavėlavusi dvi savaites – prieš pat Valentino dieną, kas irgi savotiškai simboliška.

Kurti reportažo apie Švilpiko dieną į mažą miestelį Panksatounį siunčiamas orų prognozės specialistas Filas Konorsas (Billas Murray‘us) su filmavimo komanda. Bet atsitinka neregėtas dalykas – pakliuvę į baisią sniego pūgą televizininkai supranta, kad laikas sustojo vietoje. Nuo šiol kasdien, tarsi būtų užkerėtas, kalendorius rodo vasario antrąją, ir ištrūkti iš šios „laiko kilpos‘, regis, neįmanoma.

Pradžioje tokia situacija savimylai Filui netgi patinka – kas gi, paskui daktarą Faustą, netrokšta pakartoti užkeikimą: „O, stabtelėk, akimirksni žavingas!“.

Filas net tikisi išpešti kuo daugiau naudos iš keistos situacijos – jeigu laikas sustojo, vadinasi, nieko blogo nebeatsitiks. Bet netrukus vyrukas pradeda suvokti, kad sustingęs laikas nežada ir gerų permainų. Pradinį džiaugsmą keičia visai priešinga būsena, ir nuo šiol Filas ima trokšti tik vieno – kad užkeiktas kalendorius pagaliau parodytų vasario trečiąją.

Absurdišką ir komišką situaciją filmo autoriai (rež. Haroldas Ramis ir anksčiau sėkmingai bendradarbiavo su aktoriumi Billu Murray‘umi, pakanka prisiminti vien „Vaiduoklių medžiotojus“) išnaudoja maksimaliai, bet vien tuo neapsiriboja. Filme yra ir lyriška meilės istorija ir stebuklinės pasakos elementų. Bet galima aptikti ir rimtų filosofinių pasvarstymų. Juk Filas išsikapsto iš užburto rato tik tada, kai nustoja priešintis ir susitaiko su savo likimu, vadinasi, nustoja galvoti vien apie savo egoistinius interesus. Ir, žinoma, „Švilpiko diena“ – tai filmas apie stebuklingą meilės galią, atvedančią į laimingą absurdiškos istorijos atomazgą.

32. Knocked Up (2007) / „Užkibo”

„Užkibo“ – Juddo Apatow sukurta  kino juosta, pasakojanti apie dviejų skirtingų žmonių keistą meilės istoriją.

Alison Scott – perspektyvi žurnalistė, kuri lipa karjeros laiptais, yra aktyvi ir siekia profesinės sėkmės. Benas Stone‘as – girtuoklis ir tinginys, gyvenantis duotąja diena ir visiškai negalvojantis apie savo ateitį.

Kai atrodo, kad tokios dvi skirtingos asmenybės negalėtų turėti nieko bendra, viską pakeičia viena naktis. Alison ir Benas kartu praleidžia naktį, po kurios mergina sulaukia šokiruojančios žinios, ji – nėščia. Tarsi perkūnas iš giedro dangaus ši žinia apverčia Alison gyvenimą aukštyn kojomis, jei lieka rinktis: ar su viskuo tvarkytis pačiai, ar bandyti geriau pažinti savo būsimo vaikelio tėvą.

Beno vaidmenį šiame filme atliko aktorius Sethas Rogenas, tuo metu Alison personažas teko Katherine Heigl.

2007 metais pasirodžiusią kino juostą Amerikos filmų institutas įtraukė į Top 10 2007 metų filmų, iš viso „užkibo“ įvairiuose apdovanojimuose pelnė daugiau nei 40 įvairių nominacijų, iš kurių laimėjo 10.

31. Long Shot (2019)  „Be šansų“ 

Tai kol kas naujausias filmas su Charlize Theron, kurį dar galime pamatyti didžiuosiuose ekranuose. Jis galėtų vadintis kaip neseniai rodyta amerikiečių komedija „Nes ji yra moteris“ (2018 m., rež. Mimi Leder), kadangi abu šie filmai su centriniu moterišku personažu, yra istorijos apie sėkmingas karjeras. „Nes ji yra moteris“ pasakoja apie Ruth Bader Ginsburg (Felicity Jones), kuri Amerikoje ilgai kovojo prieš diskriminaciją lyties pagrindu ir savo karą laimėjo – tapo JAV Aukščiausiojo teismo teisėja.

Filmo „Be šansų“ herojė Šarlotė Fild taip pat yra viena įtakingiausių ir galingiausių moterų pasaulyje: protinga, stilinga, graži ir nestokojanti įvairiausių talentų. Ji jau padarė puikią politinę karjerą – tapo JAV gynybos sekretore, tačiau ryžtasi dar giliau įsiveržti į vyrų dominuojamą sritį – paskelbia apie apsisprendimą kandidatuoti JAV prezidento rinkimuose. Kaip tik tada Šarlotė susitiko savo seną pažįstamą – ekscentrišką žurnalistą Fredą Flarskį, dėl savo bohemiško gyvenimo būdo bei pažiūrų nuolat įsiveliantį į visokiausius nesusipratimus. Kažkada Šarlotė buvo Fredo aukle, o Fredas ją buvo vaikiškai įsimylėjęs. Dabar kandidatė į prezidentus pasiūlo vyrui tapti jos kalbų rašytoju. Kadangi dėl savo ūmaus charakterio vyrukas neseniai neteko darbo laikraštyje (atsisakė aklai paklusti naujojo boso diktatūrai), avantiūristo prigimtis (ir, žinoma, nuo vaikystės niekur nedingusi simpatija Šarlotei) padeda greitai apsispręsti ir priimti pasiūlymą.

Šarlotė ir Fredas yra visiškos priešingybės. Ji jau senokai sukasi politikų pasaulyje, todėl neblogai išmano čia vyraujančias taisykles. Ji elegantiška, rafinuotų manierų moteris, mokanti kelias kalbas, įpratusi būti dėmesio centre ir pozuoti blizgių žurnalų viršeliams. Jis atrodo kaip visuomenėje priimtoms normoms abejingas plevėsa, dar neišbarstęs kompromisų nepripažįstančio idealizmo ir bjauraus įpročio sakyti tai, ką galvoja. Todėl perdėtai rimtų politikų apsuptyje Fredas jaučiasi lyg balta varna. Jis kur kas patogiau jautėsi dirbdamas žurnalistu. O drąsos jam niekada netrūko – kartą jis rizikuodamas sveikata, o gal net gyvybe, sugebėjo prasmukti į neonacių sueigą, norėdamas demaskuoti šią organizaciją. Bet demaskuoti politikų pasaulyje įprastas niekšybes yra kur kas sudėtingiau.

Tačiau „Be šansų“ nėra filmas vien apie politiką – tokie filmai dažniausiai būna arba rimtos dramos arba negailestingos satyros. Režisierius Jonathanas Levine‘as suranda tarpinę nišą tarp šių kraštutinumų ir pasirenka romantinės komedijos formą. Šis žanras jam ir anksčiau nebuvo svetimas: „Šilti kūnai“ (2013) buvo ekstremali komedija apie jauną zombį ir merginą, kurių meilė gali išgelbėti pasaulį nuo išnykimo. O kurdamas komediją „Kūčiukai, narkotikai ir seksas“ (taip filmą „The Night Before“ pakrikštijo mūsų kino platintojai, nors originaliame pavadinime neminimi nei kūčiukai, nei narkotikai, nei seksas), režisierius filmavimo aikštelėje susitiko su Seth‘u Rogenu – pripažintu nešvankiu komedijų aktoriumi. Naujame filme jis suvaidino Fredą, net tapo… romantišku personažu, netikėtai puikiu Charlize‘s Theron partneriu. Ir tai yra vienas iš daugelio filmo „Be šansų“ privalumų.

30. Monty Python’s Life of Brian (1979) / „Brajano gyvenimas“

Nesenstanti satyrinė komedija, kuri dėl šiurkštaus humoro jausmo ilgus metus tūnojo kino archyvuose ir tik po 38 metų (2008) buvo pristatyta žiūrovams. Filmą sukūrė „Monty Phyton“ anglų komikų trupė, turinti klasišką humoro jausmą. Komedija buvo apkaltinta šventvagyste, tačiau filmo kūrėjai spaudoje gynėsi, kad „Brajano gyvenimas“ pašiepia ne krikščionybę, o melagingas sektas ir religines iliuzijas. „Monty Phyton“ trupė taip pat pranešė, jog sąmoningai pasirinko nesišaipyti iš Jėzaus Kristaus scenos. Yra skelbiama, kad filmo montavimo metu buvo iškirptos net penkios kontraversiškos scenos, apie 13 minučių filmavimo medžiagos. Pagrindinis filmo veikėjas Brajanas (Graham Chapman) – jaunas žydas, gimęs tą pačią dieną kaip Jėzus Kristus, yra per atsitiktinumą išrenkamas Mesijumi. Čia pasirodo ir tragikomiška filmo pusė, kurioje aplinkinių garbinamas jaunuolis stengiasi sakyti tiesą, kad jis nėra joks Dievo misijai įgaliotas asmuo ir liepia galvoti tikinčiuosius savo galva. Bet minia interpretuoja Brajano žodžius netiesiogiai ir laukia stebuklo ar Dievo ženklo. Veikėjų nesusikalbėjimas yra vienas iš „Monty Phyton“ humoro elementų. Komedija buvo išleista pirmiausia ne Didžiojoje Britanijoje, o Amerikoje, nes tuo metu šioje šalyje nebuvo šventvagystės įstatymų. „Monty Phyton“ trupė puikiai suprato, kad atsiras žiūrovų, kurie nesupras jų humoro jausmo ir filmo prasmės.

29. Monty Python and the Holy Grail  (1975) / „Monty Python ir šventasis Gralis“ 

Juodojo humoro mėgėjams, bei žiūrovams, kurie nepraleido arba nepramiegojo visų istorijos pamokų mokykloje. Tiems, kurie šiek tiek yra girdėję apie karalių Artūrą ir Apvaliojo stalo riterius, ši komedija tikrai praskaidrins nuotaiką. Tiesa, ši komedija yra šiek tiek senesnė nei kiti mūsų TOP‘o filmai ir buvo išleista 1975 metais.Terry Gilliam ir Terry Jones režisuota britų komedija Jungtinėse Amerikos valstijose buvo išrinkta kaip antra geriausia visų laikų komedija ABC (angl. American broadcasting company) televizijoje. Jungtinės karalystės „Total Film“ žurnalas bei jo skaitytojai šią komediją išrinko kaip penktą visų laikų geriausią komediją.

Filme rodomas karalius Artūras, kuris surenka riterius Apvaliajam Stalui. Pradžioje Artūras patiria nesėkmę rinkdamas riterius, tačiau po kiek laiko gaulausiai atsirenka šiuos narsuolius: serą Bedevarą, serą Lanselotą Narsūjį, serą Galahadą Tyrajį, serą Robiną Ne Tokį Narsų Kaip Seras Lanselotas ir serą kuris šiame filme Nepasirodo. Riteriams yra duodama užduotis surasti šventąjį Gralį. Leisdamiesi į nuotykius narsuoliai susiduria su galybe pavojų: kitais Riteriais, žudikais, Juodligės pilies merginomis ir kitais.

28. O Brother, Where Art Thou? (2000) / „O, broli, kur tu?”

Tai penktas brolių Koenų ir Rodžerio Dykinso (ang. Roger Deakins) kartu pastatytas filmas. Jis buvo nufilmuotas 1999-tųjų vasarą, Kantone, Misisipėje ir Florencijoje, Pietų Karolinoje. Filmo siužetas pasakoja apie tris kalėjimo bėglius: saldžiabalsį Ulisėjų (akt. George Clooney), naivų vyruką Delmarą (akt. Tim Blake Nelson) ir Petą (akt. John Turturro). Patirdami daug kliūčių ir tarpusavio sunkumų, jie keliauja ieškodami paslėpto lobio, prie kurio juos veda Ulisėjus. Keliaudami jie sutinka labai daug spalvotų ir įdomių asmenybių. Šio filmo siužetas paremtas garsiąja Homero “Odisėja”, tad labai smagu žiūrint atpažinti tam tikrus įvykius ar personažus.

Kino filmas ypatingas savo muzika. 2001-ais metais garso takelis laimėjo Grammy apdovanojimą už geriausią metų albumą. Taip pat, jis buvo vienas pirmųjų filmų, kuriame buvo naudojama nemažai skaitmeninių spalvų korekcijų, kad būtų lengviau perteikti rudenišką filmo nuotiką. Džoelis Koenas teigia, kad toks sprendimas buvo priimtas, nes filmavimo vieta buvo „žalesnė už Airiją“.

Publikos atsiliepimai buvo daugiausiai pozityvūs. Kritikai taip pat nepagailėjo gerų įvertinimų. Filmas susilaukė dviejų Oskarų nominacijų už geriausiai adaptuotą scenarijų ir geriausią kinematografiją. Rodžeris Dykinsas buvo pripažintas už savo darbą ir gavo Oskaro bei Amerikos kinematografų bendruomenės nominaciją už išskirtinius pasiekimus. Džordžas Klūnis atsiėmė auksinių gaublių statulėlę už geriausią aktoriaus vaidmenį komedijoje.

27. Old School (2003) / „Senoji mokykla“

Filmas „Senoji mokykla“ kinuose pasirodė 2003 metais, o šios kino juostos režisavimo ėmėsi Toddas Phillipsas, kuris prisidėjo tokiais darbais, kaip „Pagirios Las Vegase“ serija ar „Džokeris“.

„Senoji mokykla“ pasakoja trijų gerų bičiulių, Mičo, Frenko ir Bernardo, istoriją. Visi vaikinai yra itin nusivylę gyvenimu: Mičas grįžęs namo užtinka savo žmoną su kitais dviem vyrais, Frenkas vedė ir suprato, kad jo laisvei ir it bala palaidam gyvenimui galas, o tuo metu Bernardas su žmona susilaukė vaikų ir suprato, kad visas laikas nuo šiol atititeks tik jiems.

Vis dėlto vieną dieną vaikinams pavyksta rasti atsipalaidavimo būdą: Mičas randa gražų namelį, kuris kadaise priklausė koledžo dėstytojui. Jis pasikviečia savo du bičiulius ir užkuria vakarėlį, tokį, kaip senais laikais. Vis dėlto į namelį grįžta dekanas, kuris ant vaikinų vis dar jaučia pyktį, mat jie studijų laikais nuolat iš jo tyčiojosi. Dekanas liepia vaikinams susirinkti daiktus ir dingti, tačiau šie, pasikapstę po mokyklos nuostatus, įkuria studentų broliją, taip prasideda linksmi ir juokingi trijulės nuotykiai.

Šiame filme galime išvysti visiems puikiai pažįstamus komedijos žanro aktorius – Villą Ferrelą, Vince‘ą Vaughną ar Luke‘ą Wilsoną, filme epizodiškai vaidina ir garsus JAV reperis Snoopas Doggas.

26. Jojo Rabbit (2019) / „Zuikis Džodžo“ 

Naujausia Taikos Waititi komediją kažkas jau praminė „hipsteriška komedija apie nacizmą“. Iš tikrųjų, režisierius griauna visokiausius tabu labai išradingai: nacių rengtų karinių paradų dokumentinius kadrus iliustruoja vokiškai perdainuotomis „The Beatles“ dainomis, gestapo tardytojo Dyrco vaidmeniui kviečia komiškų serialų („Biuras“ ir kt.) aktorių Stepheną Merchantą, o jau Hitleris čia atrodo kaip dideliu protu nepasižymintis nebrendyla. Tiesa, tai visai ne tas realusis diktatorius Adolfas Hitleris, o tik Džodžo vadinamo dešimtmečio Johaneso Betclerio (Romanas Griffinas Davisas) žaidimų draugas, egzistuojantis tik berniuko vaizduotėje. Būtent jam berniukas ir prisiekia būti ištikimas pirmojoje filmo scenoje, pavyzdingai įsisavinęs, kad jo „protas turi būti kaip gyvatės, kūnas kaip vilko, narsa kaip panteros, o siela kaip tikro vokiečio“.

Nacistinėje Vokietijoje gyvenanti vieniša motina Rouzė (Scarlett Johansson), norėdama, kad jos sūnus nebūtų vienišas, įregistruoja berniuką į hitlerjugendo organizaciją, kuriai vadovauja ekscentriškasis kapitonas Klencendorfas (Samui Rockwellui vaidinti visokiausius „trenktus“ personažus ne naujiena).

Naujoje organizacijoje berniukui patinka, todėl Džodžo uoliai mokosi kareivio amato, nes dar tikisi pakliūti į frontą, nors nežino, kad karas jau nenumaldomai juda link pabaigos. Džodžo bando laikytis griežto nacių kodekso, kuris be kita ko liepia neapkęsti žydų. Berniukas nesusimąsto apie tikrąją šios „normos“ esmę, kol savo paties namų palėpėje neaptinka slepiamą žydų mergaitę.

Scenos vaikų stovykloje savo fantazija ir keistais personažais kažkuo primena Weso Andersono „Mėnesienos karalystę“ su rūpestingais auklėtojais, gražia skautų uniforma, tvarka bei drausme ir naudingomis pamokomis. Tik vasaros stovykloje hitlerjugendo „skautai“ mokosi mėtyti granatas, klausosi paskaitų apie vokiečių rasės pranašumą prieš kitas, per piešimo pamokas lentoje vaizduoja žydų karikatūras, vakarais laužuose degina knygas ir morališkai rengiasi žudyti priešus, nors pirmos rimtos užduoties – nusukti sprandą zuikiui – Džodžo gėdingai nesugeba įvykdyti.

Beveik septynerius metus kurta bei tobulinta komedija „Zuikis Džodžo“ neabejotinai netrukus bus pripažinta kino klasika, nes paveldėjęs iš pirmtakų netradicinius požiūrius į nacizmo problemą, pateikia keistai derantį skirtingų ingredientų kokteilį iš paradoksalaus humoro ir rimtų minčių, laisvai manipuliuojant ir šoko estetika (šiurpus epizodas su drugeliu ir kartuvėmis), ir absurdo paradoksais, ir ne prasčiau už ginklą žudančio humoro intonacijomis, ir tragikomiškomis nuotaikomis, ir net miuziklo elementais. (G.J.)

25. Ready or Not (2019) / „Slėpynės“ 

Tai maloniai nustebinanti kino juosta, kurioje puikiai dera siaubo filmo ir komedijos elementai. Filmo režisieriai Mattas Bettinellis-Olpinas ir Tyleris Gillettas – mažai kam žinomi, savo darbų sąraše turintys tik porą siaubo filmų, kurie vertinti gana skeptiškai ir didesnio pasisekimo nesulaukė. „Slėpynių“ biudžetas nėra didelis, o aktoriai – taip pat ne pirmo ryškumo žvaigždės, todėl nieko keisto, jei filmas nekels jokių didelių lūkesčių. Tačiau šis gerai susiderinusios komandos darbas maloniai nustebins net ir didžiausius skeptikus.

Filmas prasideda trumpa scena prabangiuose namuose, ir matomas sužalotas jaunas vyras, kurio buvimo vietą vyresniesiems išduoda jaunas berniukas. Vėliau veiksmas vyksta šiandieniniu laiku, tuose pačiuose prabangiuose namuose. Greisė (akt. Samara Weaving) – geraširdė mergina iš paprastos šeimos, kuri ruošiasi savo vestuvėms su Aleksu Le Domu (akt. Markas O‘Brienas), kurio šeima gali pasigirti neregėtais turtais ir painia istorija. Ceremonijos metu Le Domai akivaizdžiai parodo savo jausmus būsimajai šeimos narei, ir toli gražu ne visi jie džiaugiasi būsima šeimynykšte. Vakare, vietoj išsvajotosios pirmosios vestuvių nakties, Greisė sužino, kad norėdama tapti pilnateise šios mėlynakraujų šeimos nare, turės sužaisti žaidimą. Šiek tiek sutrikusi, ji pernelyg nenustemba – tai pagrindžiama tuo, kad šeima užsiima lošimų verslu ir turi gilias tradicijas. Iš kortų kaladės ji ištraukia kortą, kuri sako, kad teks žaisti slėpynes. Pavadinimas pasiskolintas iš vaikiško žaidimo, tačiau pamažu aiškėja, kad šios slėpynės – ne tokios ir vaikiškos…

Visas filmo siužetas vystomas šias slėpynes – nieko neįtarianti jaunoji, nusiteikusi gana žaismingai, bėga slėptis. Kurį laiką pratūnojusi savo slėptuvėje, ji pradeda apgailestauti, kad taip švaistoma jos pirmoji vedybinio gyvenimo naktis, todėl nusprendžia mesti šį žaidimą ir patraukia ieškoti savo jaunikio. Tik išgirdusi šūvius, ji iš Alekso sužino, kad jai kliuvo baisiausia korta – iki aušros ji turi būti nužudyta, antraip žus visa Le Domų šeima. Prasideda kova už savo gyvenimą. Šeimos nariai, kurių kiekvienas turi stiprų savo charakterį, neretai būdingą būtent turtuoliams, daugiau ar mažiau pasirodo viso filmo metu, tačiau ryškiausia žvaigždė – Greisė. Viso filmo metu ji idealiai atlieka savo rolę – susižeidusi kiekvienu veido raumenimi perteikia skausmą, tikroviškai parodo nuostabą ar nusivylimą. Personažė nė akimirką nemąsto pasiduoti ir kovoja už save, nelaukdama pagalbos iš aplinkinių. Kai kurie šeimos nariai, kino siužeto pradžioje pasirodę iš vienos pusės, vystantis veiksmui atsiskleidžia visai kitomis spalvomis. Filmo pabaiga – visiškai netikėta ir nustebinsianti daugelį žiūrovų.

Šiai juostai surinktas puikus aktorių kolektyvas, kiekvienas iš jų idealiai atliko savo vaidmenis – ypač pagirtina Danielio (akt. Adamas Brody‘s), Alekso brolio, vaidyba. Viso siužeto metu neatskleidęs savo tikrųjų intencijų ir likęs paslaptingas, jis ypač prikaustė dėmesį ir neabejotinai pelnys daugelio simpatijas. Dauguma kitų aktorių, vaidinusių likusius šeimos narius, savo vaidmenis taip pat atliko puikiai, nors jų veikėjai ir nekelia susižavėjimą skatinančių emocijų.

Veiksmui parinkta vieta puikiai tinka idėjai – prabangi turtuolių šeimos vila, kurioje gausu prabangos ir antikvariato. Kone kiekvienoje scenoje galima išvysti šį bei tą naujo, ypač Greisei keliaujant per visą dvaro teritoriją. Čia puikiai pasitarnauja ir nuostabus operatorių darbas – įvairių scenų metu susitelkiama į pagrindinį veiksmą, tačiau parodoma pakankamai aplinkos detalių, kurios padeda perteikti atmosferą. Sąmoningai parodomos ne visi kruviniausi epizodai – kartais kameros nukreipiamos į šalį, todėl žiūrovai apsaugomi nuo galimai žiaurių epizodų, kurių, bendrai kalbant, filme netrūko. Turint omeny, kad ši kino juosta – siaubo komedija, būtent komedijos elementų buvo daugiau, tačiau kraujas šiame filme liejosi taip pat laisvai kaip ir veikėjų skaldomi juokeliai. Taip pat filme gerai dera muzikiniai takeliai, suteikiantys šiurpaus netikėtumo įvairių scenų metu. Realistiškas grimas, akies nerėžiantys specialieji efektai šį mažo biudžeto filmą padaro itin patraukliu žiūrovo akiai.

24. See No Evil, Hear No Evil (1989) / „Nieko nematau, nieko negirdžiu“

Šis Arthuro Hillerio filmas pasirodė 1989 metais ir sulaukė nemenkos sėkmės. „Nieko nematau, nieko negirdžiu“ pasakoja istoriją apie du bičiulius, kurie turi negalią. Velis – aklas, o Deivas – kurčias.

Vieną dieną vaikinai visai netikėtai tampa žmogžudystės liudininkais, tačiau bėda yra ta, kad jie negali tinkamai paliudyti: vienas jų įsidėmėjo žudikės kvapą, o kitam viena akimi pavyko ją pastebėti. Taigi turintys negalią, tačiau be galo išdidūs vyrai žmogžudystę imasi spręsti patys. Neįprastas tyrimas vaikinus nuolatos priveda prie pačių keisčiausių situacijų, iš kurių sprendimų ieškodami Velis ir Deivas kuria puikų humorą.

Velio personažą „Nieko nematau, nieko negirdžiu“ įkūnija Richardas Prayoras, kuris pažįstamas iš tokių komedijų kaip „Supermenas 3“ ar „Sidabro juosta“. Tuo metu Deivo personažas atiteko kitam garsiam šio žanro filmų aktoriui Genui Wilderui.

Filme vaidina ir Holivudo žvaigždė Kevinas Spacey, kuris atlieka Kirgo vaidmenį.

„Nieko nematau, nieko negirdžiu“ – dar viena komedija, prie kurios sėkmės neabejotinai prisidėjo ne tik puiki aktorių vaidyba, bet ir puikūs pokštai bei improvizaciniai sugebėjimai. Akivaizdu, kad Richardas Prayoras ne veltui įvardijamas kaip vienas svarbiausių ir reikšmingiausių „stand-up“ komedijos žanro atstovų.

23. Shaun of the Dead (2016) / „Zombių karalius“ 

Edgaras Howardas Wrightas – anglų režisierius, scenarijų rašytojas bei prodiuseris. Edgaras pradėjo kurti nepriklausomus trumpametražinius filmukus prieš išleisdamas „A Fistful of Fingers“ (1995). Prieš „Zombių karalių“ Edgaras sukūrė ir režisavo komediją „Asylum“ (1996), kurią parašė Davidas Walliamsas.

Siaubo bei romantikos apraiškų turinti komedija „Zombių karalius“ sulaukė puikių kritikų atsiliepimų bei komercinės sėkmės. Filmas buvo nominuotas BAFTA (angl. British Academy of Film and Television arts). Didžioji Britanija dažnai laikoma viena iš geriausių šalių filmuoti zombių filmus. Tokie filmai kaip „28 Days Later“, „Spaced“ – puikus to įrodymas. „Zombių karalius“ be to kad nepristinga nepaliaujamo humoro visos komedijos metu taip pat yra kupinas filmams su zombiais būdingų elementų: kraujo, žiaurumo ir kt. elementų.

22. Sausage Party (2016) / „Dešrelių balius“

Galima neabejoti, tai – vienas keisčiausių ir unikaliausių filmų šiame sąraše. Režisieriai Gregas Tiernanas ir Conradas Vernonas animacinę komediją „Dešrelių balius“ į pasaulį paleido 2016 metais ir šis filmas susilaukė pačių įvairiausių atsiliepimų.

Dideliame prekybos centre tarp įvairių maisto produktų dešrelių skyriuje gyvenančios dešrelės vardas yra Frenkas. Didžiausia Frenko ir jo bičiulių svajonė – tapti pasaulio dievų (taip šiame filme dešrelės įvardija žmones) išrinktąja dešrele ir iškeliauti anapus, kur, pasak Frenko, laimė ir geri potyriai niekada nesibaigia.

Vis dėlto vieną dieną Frenkas susipažįsta su alkoholio buteliu, kuris sugriauna visas Frenko iliuzijas papasakodamas, kad jokio anapusinio gyvenimo nėra – egzistavimas ten tiesiog pasibaigia. Tiesa, Frenkas ir jo bičiuliai alkoholio buteliu nepatiki – savo svajone jie yra įtikėję ir jau netrukus tiesą apie tai nusprendžia išsiaiškinti patys. Taip Frenkas su bičiuliais-dešrelėmis išsirengia į gyvenimo kelionę.

Filme be galo daug nešvankių pokštų, juodo humoro ir įžeidžių juokelių, kurie itin patiks juodo humoro mylėtojams.

„Dešrelių balius“ įvairiuose kino apdovanojimuose buvo nominuotas 19 kartų, iš kurių laimėjo vieną kartą – pelnė „Golden Trailer Awards“ apdovanojimą.

21. Spaceballs (1987) / „Kosminiai kiaušiniai“

„Kosminiai kiaušiniai“ – dar vienas filmas, kuriame yra parodijuojamos jau pripažintos legendinės filmų serijos. Šis filmas dienos šviesą išvydo 1987 metais, o jo režisavimą į savo rankas paėmė garsus Holivudo režisierius ir scenaristas Melas Brooksas, prisidėjęs prie daugybės sėkmingų Holivudo projektų.

Filmas pasakoja apie Kosminių kiaušinių planetą, kurios prezidentas Skroobas trokšta turtų ir valdžios. Dėl to Skroobas nutaria užgrobti Druidijos planetos oro erdvę, kad ji atitektų jam ir jo planetai, tačiau viskas nebus taip paprasta – nedorus Skroobo planus į šipulius paversti yra pasiruošęs Lone‘as Staras, kuris padarys viską, kad kosminėje erdvėje vyrautų taika…

Satyrinė komedija „Kosminiai kiaušiniai“ atvirai parodijuoja tokias kino legendas, kaip „Žvaigdžių karai“, Žvaigždžių keliai“ ir „Beždžionių planeta“.

Verta išskirti ir tai, kad ši kino juosta pasižymi puikiu garso takeliu – čia galime išgirsti tokių muzikos žvaigdžių kaip „Queens“, „Van Halen“, „Pointed Sisters“, „Deep Purple“ ir „Bon Jovi“ atliekamus kūrinius.

Pastaraisiais metais Holivude netrūko kalbų, jog artimiausiu metu „Kosminių kiaušinių“ fanai sulauks antrosios filmo dalies, kuri parodijuotų naujausius „Žvaigždžių karų“ filmus ir vadinsis „Kosminiai kiaušiniai 2: Pinigų paieška“. Vis dėlto naujienų apie šio filmo pasirodymą nėra, o tai, kad režisieriui Melui Brooksui jau 94-eri signalizuoja ir tai, kad filmo taip ir nesulauksime.

20. „Spy“ (2015) / „Ji – šnipė“

Patyręs komedijų režisierius Paulas Feigas sukūrė neįtikėtinai nuotaikingą veiksmo komediją „Ji – šnipė“, kurioje amerikiečių aktorė Melissa McCarthy kino ekranuose debiutavo kaip keisčiausia šnipė kino istorijoje. Tai ne pirmas šio režisieriaus ir aktorės Melissos McCarthy darbas kartu, todėl šiuo filmu dar kartą įrodė, kodėl jie kartu yra ypatingas duo. „Ji – šnipė“ – tai nuotaikinga veiksmo komedija apie pavojingą, bet kartais ir labai juokingą šnipų gyvenimą. Veiksmo komedija „Ji – šnipė“ ypatinga tuo, kad nors ir vaidinusi kone pusšimtyje juostų, M. McCarthy pirmą kartą gavo pagrindinį vaidmenį, o jai kompaniją filme palaikė tokios kino žvaigždės kaip Jasonas Stathamas, Jude’as Law ir repo žvaigždė 50 Centų.

Filmas „Ji – šnipė“ prasideda kaip dar vienas Džeimso Bondo filmo epizodas – vaizdai į prabangius rūmus, kuriame dominuoja moterys, dėvinčios prabangias sukneles, smokingus vilkintys vyrai ir ginkluoti slaptieji agentai, pasislėpę už kiekvieno krūmo. Tačiau JAV specialiosios žvalgybos slaptosios agentės Siuzanos Kuper (akt. Melissa McCarthy) čia nesimato. Nepaisant to, kad Siuzana yra itin gera slaptoji agentė, jau 10 metų sėdi šnipinėjimo agentūros rūsyje, apsupta moderniųjų technologijų įrenginiais. Jos darbas labai nuobodus ir visiškai nepavojingas. Kiekvieną dieną bendraudama su jaudinančiose ir pavojingose operacijose dalyvaujančiais kolegomis, ji panori tapti viena jų. Nerangios ir apkūnios moters svajonė agentūrai kelią juoką, tačiau viskas pasikeičia, kai žlunga svarbi misija. Kai jos ilgametis kolega ir svajonių vyras Bredlis (akt. Jude’as Law), bandydamas sutrukdyti pavogto branduolinio įtaiso pardavimą yra nužudomas, tuomet išaušta Siuzanos šlovės valanda. Agentūrai nelieka nieko kito, kaip į mūšio lauką išsiųsti Siuzaną, kuri žutbūtinai nori atkeršyti už savo kolegą – svajonių vyrą Bredlį. Siuzanos Kuper užduotis – sekti pavojingą nusikaltėlę Rainą (akt. Rose Byrne), dėl kurios Siuzanai tenka skristi į Paryžių, Romą bei Budapeštą, kur laukia netikėti ir pavojingi nuotykiai. Norint išbristi iš keblių situacijų, Siuzanai tenka skubiai improvizuoti ir iš nepatyrusios agentės transformuotis į drąsią nusikaltėlių medžiotoją.

Atsižvelgiant į tai, kad panašaus tipo filmuose, kuriuose dominuoja šnipų tema dažniausiai dominuoja vyrai, komiškame veiksmo filme „Ji – šnipė“ režisierius Paulas Feigas pasirinko feministišką filmo konceptą ir visą valdžią atidavė moteriškai veikėjai. Būtent šis moteriškumo aspektas Džeimso Bondo tipo filme suteikia komedijai įdomumo ir naujumo. Komedija „Ji – šnipė, kupina ne tik humoro, bet ir įtempto veiksmo, todėl pagrindinei aktorei M. McCarthy teko atlikti sudėtingus kaskadinius triukus, kuriuos, pasak aktorės, visus stengėsi atlikti pati. Vienintelio dalyko, kurio aktorei neleido daryti – tai kyboti ant malūnsparnio krašto. M. McCarthy puikiai įkūnija savo personažą, o keiksmai ir nevaržomi agresijos protrūkiai, kuriuos aktorė suvaidina būdama nerangios agentės Siuzanos Kuper kailyje, suteikia filmui juodo humoro prieskonio. Tai nepamirštama komedija, kuri prikausto dėmesį nuo pat filmo pradžios iki galo. Šis filmas atskleidžia subtilų parodijavimo žanrą, kuriame galime išvysti sumanų siužetą, pilną įvairių vingių ir netikėtumų, vienas iš jų – nuotaikingas Jasono Stathamo vaidmens posūkis – kas galėjo pamanyti, kad veiksmo filmų legenda savyje turi komiškumo gebėjimų? Jasonas Stathamas pirmą kartą debiutavo komedijoje, tačiau jam tai pasisekė itin gerai – jis tapo filmo pažiba. Aktorius puikiai suvaidino komišką veikėją slaptą agentą Riką Fordą, kuris vis maišosi Siuzanos kelyje. Jude‘as Law taip pat puikiai atlieka žaviojo ir džentelmeniškojo kolegos vaidmenį ir tokiu būdu filme sukuria nepasiekamo, tobulo vyro idealą. Visi filmo herojai labai charizmatiški ir lengvai prikausto žiūrovų dėmesį. Šis filmas išsiskiria tuo, jog visi antraplaniai veikėjai ne mažiau įdomūs ir juokingi negu pagrindiniai filmo herojai, jie lengvai įsilieja į bendrą vaizdą, todėl gauname itin gerą šalutinių didvyrių ir neigiamų veikėjų kombinaciją.

19. Some Like It Hot (1959) / „Džiaze tik merginos“

Be jokių abejonių, „Džiaze tik merginos“ – viena ikoniškiausių, svarbiausių ir daugiausiai padovanojimų gavusių Holivudo komedijų visoje kino istorijoje. 1959 metais pasirodžiusio filmo režisierius – Billy Wilderis.

Muzikinis filmas pasakoja dviejų samdomų muzikantų, Joe ir Jerry istoriją, kurie visai netikėtai tampa žmogžudystės liudininkais. Vos tik prasideda mafijos persekiojimai, vyram nebelieka kitos išeities, kaip tik bėgti iš šalies. Bijodami, kad mafijos vadeiva bus perpratęs jų planus, Joe ir Jerry nutaria persirengti moterimis, negana to, jie prisijungia prie muzikančių merginų grupės, keliaujančios koncertuoti į Floridą. Keliaudami kartu jie ne tik atlieka bosistės ir saksofonistės roles, bet ir yra priversti visais įmanomais būdais maskuoti savo tapatybes. Taigi Josephine ir Daphne vardais prisidingę vyrai įsilieja į moterišką muzikančių gyvenimą ir susidraugauja su grupės vokalister Sugar (vokalistės vaidmenį atlieka legendinė aktorė Marilyn Monroe). Tačiau laikui bėgant vyrams slapstytis tampa vis sunkiau – juk dabar aplink juos sukasi vien merginos…

Filme gausu kompromituojančių situacijų, kurios kaskart apsunkina vaikinų užduotį neišsiduoti. Taip pat šiame filme žiūrovai turėjo galimybę išgirsti šiandien jau legendine tapusią Marilyn Monroe atliekamą dainą „I wanna Be Loved by You“.

Įdomu tai, kad pirminė Billy Wilderio idėja buvo filmą paleisti spalvotai – vis dėlto vėliau šios minties režisierius atsakė, mat makiažas ant moterimis persirengusių vyrų nebuvo toks tobulas, kokio Wilderis norėjo.

Filmas pelnė net tris Oskarų apdovanojimus (už geriausius kostiumus, geriausią aktorių ir geriausią scenarijų) bei didžiulę šūsnį kitų apdovanojimų ir nominacijų.

18. Thank You for Smoking (2006) „Dėkui, kad rūkote!“ 

Ar kada susimąstėte apie tai, kodėl pasaulyje nesumažėjo rūkorių po to, kai ant kiekvieno cigarečių pakelio imta didelėmis raidėmis rašyti: “Rūkymas kenkia jūsų sveikatai!”. Tabako pramonės magnatai, ko gero, tik juokiasi iš tokio jiems primesto privalomo perspėjimo, nes žino, kad kuo labiau žmogui ką nors drausi, tuo greičiau jis uždrausto vaisiaus paragaus. O kartą paragavęs negalės sustoti…

Taigi, draudimas – geriausia reklama. O ji, kaip žinia, prekybos variklis. Kad jis suktųsi efektyviai ir duotų maksimalų naudingumo koeficientą, tenka griebtis rafinuotų įtikinimo būdų. Pavyzdžiui ne brukte brukti vartotojui cigarečių pakelį, bet pateikti rūkymą kaip labai seksualų ir romantišką gyvenimo būdą, kokiu gundo iš milžiniškų “Marlboro” reklaminių stendų šaunus Laukinių vakarų kaubojus.

Tiesa, svaigaus dūmelio dar neužliūliuota žmonijos dalis kartkartėmis griebiasi priešnuodžių ir agituoja už sveiką gyvenimo būdą, net išsikovoja teisę uždrausti rūkymą viešose vietose. Tokius į savo pusę palenkti sunkiausia. Čia reikia veikti itin rafinuotai. Ir lobistinę politiką daryti… gerai pakabintu liežuviu. Būtent šiuo “darbo įrankiu” tabako pramonės agentas Nikas Neiloras (Aaronas Eckhartas) filme „Dėkui, kad rūkote!“, rež. Jasonas Reitmanas) pasidarė sau karjerą. Dabar jis turi sutelkti visą savo profesinį meistriškumą ir atlikti kelias beveik neįmanomas užduotis – nuslėpti nuo visuomenės, kad reklamos “veidas” kaubojus “Malboro” (Samas Elliottas) serga plaučių vėžiu: dar reikia įtikinti Holivudo prodiuserius, kad žvaigždės filmuose dažniau rūkytų ir, žinoma, būtina nuolat bendrauti su žurnalistais, kurie rašytų taip, kad už rūkalams išleistus pinigus žmogus išgirstų padrąsinančius žodžius: “Dėkui, kad rūkote!”.

Apie tabako žalą sukurta nemažai gerų filmų. Pavyzdžiui, „Informatorius“ (The Insider, 1999, rež. Michaelas Mannas), kurio herojus žurnalistikos asas Lovelas Bergmanas (Alas Pacino) daugiau nei prieš tris dešimtmečius įveikė galingiausią pasaulyje tabako koncerną “Phillip Morris”, įrodęs, kad jo produkcija yra labai kenksminga.

Jau galima prognozuoti, kad netrukus turėtų pasirodyti ir filmų apie dabar madingų elektroninių cigarečių žalą. Mokslininkai ir medikai savo argumentus jau išsakė. Lauksime filmų. (G.J.)

17. The Blues Brothers (1980) / „Broliai Bliuzai“

Šios legendinės muzikinės komedijos režisierius – dėl daugybės savo vykusių darbų Holivude puikiai žinomas Johnas Landis, o filmo premjera kino teatruose įvyko 1980 metais.

Istorija pasakoja apie du brolius, kurie, apimti sentimentų ir norėdami atlikti gerą darbą, ryžtasi išgelbėti savo gimtuosius našlaičių namus. Yra viena problema – kad šis planas pavyktų, broliams reikia 5000 tūkst. Dolerių. Broliai Bliuzai ilgai suka galvą, kur gauti tokią nemenką sumą pinigų, kol galiausiai nutaria daryti tai, ką puikiai sekdavosi daryti praietyje – groti rokenrolą…

Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Johnas Belushi, Danas Aykroydas, Jamesas Brownas ir Cabas Colloway.

Įdomu tai, kad šis filmas net 18 metų pirmavo pagal itin keistą kriterijų – filmavimo metu sudaužytus automobilius. Jų Landžio režisuotame filme buvo sudaužyta net 103.

Abu brolių Bliuzų personažai gimė ne režisieriaus galvoje: šiuos personažus Jungtinėse Amerikos valstijose vykstančiame „Šeštadienio vakaro šou“ jau prieš tai naudojo tiek Johnas Belushi, tiek ir Danas Aykroydas.

„Broliai bliuzai“ 1981 metais pelnė „Golden Reel“ apdovanojimą už geriausius garso efektus. Verta paminėti, kad filmas pasisekė ir komerciškai – pasaulio mąstu uždirbo daugiau nei 115,2 mln. dolerių.

16. Tais-toi (2003) / „Užsičiaupk!“

1973-aisiais, kai Francisas Veberas kine dar buvo naujokas, jo scenarijų „Įkyrusis“ (L’emmerdeur) realizavo patyręs komedijos meistras Édouard‘as Molinaro. Tai buvo labai juokingas filmas apie paniurėlį žudiką, kuris niekaip negali atlikti savo užduoties (nužudyti kažkokį politinį veikėją), nes jam iš paskos nuolat sekioja žmonos pamestas ir amžinai verkšlenantis nevykėlis.

Ši šviesios atminties komedija žavėjo grakščiu humoru, paradoksaliomis situacijomis ir absoliučiai nesuderinamais pagrindinių herojų charakteriais. Kelis žodžius teištarusį Liną Venturą vos iš proto neišvarė burnos neužčiaupianti mėmė, virtuoziškai suvaidinta dainininko Jacques’o Brelio.

Dabar Francisas Veberas pats seniai režisuoja ir net ne vieną savo scenarijų yra pardavęs amerikiečiams. O apvalų „Įkyriojo“ jubiliejų jis pasitiko dar viena komedija lakonišku pavadinimu „Užsičiaupk!“, kurioje vėl regime panašią situaciją.

Kventinas (Gérard’as Depardieu) į valdiškus namus pakliuvo po to, kai nesėkmingai pabandęs apiplėšti banką sugalvojo pasislėpti kino teatre ir čia taip įsijautė į ekrane rodomą animacinį filmą, kad užmiršo apie tai, kad jo ieško policija. Kalėjime savo nesibaigiančiais plepalais per dvi savaites jis išveda iš kantrybės ne tik prižiūrėtojus bei gydytoją-psichiatrą, bet ir kelis nuteistuosius, kuriems teko abejotinas malonumas pasėdėti vienoje kameroje su pernelyg komunikabiliu idiotu.

Kai Kventinas visus negyvai “užkniso”, kalėjimo vadovybė nusprendė jį apgyvendinti kartu su depresijos liūne įklimpusiu nusikaltėliu Rubiu (Jeanas Reno). Šis niūrus tylenis, prieš patekdamas į “kaliūzę” neteko mylimos merginos ir buvo “išdurtas” savo boso Fogelio (Jeanas-Pierre’as Malo), bet spėjo paslėpti iš banditų pavogtus dvidešimt milijonų eurų.

Teisėsaugos atstovams labiau rūpi ne tie pinigai, o informacija apie Fogelį, bet nelaimių prislėgtas Rubis neištaria nė vieno žodžio. Gal jis prabils tada, kai keletą dienų “pabendraus” su idiotu Kventinu?

Tokio išbandymo gelžbetoniniai žudiko nervai neatlaiko ir jis pabando atsikratyti nemalonios kaimynystės (net pjauna sau venas ir apsimeta bepročiu). Bet Kventinas, lyg įkyrus šešėlis seka jam iš paskos – ir į kalėjimo ligoninės palatą, ir į beprotnamį.

Rubiui lieka vienintelė išeitis – pabėgti į laisvę. Bet ir ten Kventinas jo nepalieka ramybėje. Nes jis jau įsikalė į savo kvailą galvą, kad yra geriausias Rubio draugas.

Tolimesni šios kriminalinės komedijos įvykiai yra tokie juokingi, kad žodžiais juos apsakyti sunku. Geriau viską pačiam pažiūrėti. (G.J.)

15. Tootsi (1982) / „Tutsi“ 

Tai dar viena romantinė komedija šiame sąraše. Filmo idėjininkas ir režisierius – Sydney Pollackas, žinomas dėl tokių filmų kaip „Maiklo Kleitono sukurta tiesa“ ar Mano Afrika“. Kino mėgėjai premjerą galėjo išvysti 1982 metais.

Ši istorija pasakoja apie Maiklą Dorsį – Niujorke gyvenantį aktorių, kuris yra ne tik protingas, galantiškas ir sumanus, bet ir itin agresyvus bei dažnai neprognozuojamas. Vis dėlto tai jam kiša koją – dėl savo karštakošiško būdo jam nesiseka susirasti tinkamo darbo. Visiškos nevilties apimtas Maiklas nutaria sudalyvauti moteriško vaidmens atrankoje, kur ieškomas aktorius populiariai muilo operai. Ir tai jam pavyksta – niekas net neįtaria, kad tai – vyras, o Maiklas tampa tikra žvaigžde.

Vieną dieną Maiklas susipažįsta su mergina, kurią įsimyli, tačiau ji dar nežino, kad tai – visai ne moteris, kuri vaidina muilo operoje… Filme gausu nejaukių situacijų, taip pat itin svarbu pažymėti ir tai, kad Maiklo vaidmuo atiteko legendiniam aktoriui Dustinui Hoffmanui, kuris tiesiog puikiai pasinaudojo šiuo šansu.

„Tutsi“ įvairiose komedijose buvo nominuotas daugiau nei 55 kartus, tarp kurių ir net 10 Oskarų nominacijų, kas patvirtina, jog ši komedija – tikrai verta dėmesio ir laiko.

14. The Big Lebowski (1998) / „Didysis Lebovskis“

Pasaulinė filmo „Didysis Lebovskis” premjera įvyko 1998-tųjų Sundance filmų festivalyje. Tų pačių metų kovo mėnesį pasiekęs JAV kinų sales, vien per pirmą savaitgalį surinko 5.5 milijono JAV dolerių. Pasauliniu mastu filmas uždirbo 46 milijonus dolerių. „Didysis Lebovskis“ yra įkvėptas Raymond Chandler kūrybos. Broliai Joel ir Ethan Coen norėjo, jog šis filmas būtų kupinas nesusipratimų tarp personažų, kas puikiai atsispindi filmo siužete. Šis filmas buvo išleistas 1998 metais, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Jeff Bridges, vaidindamas Džefą „Bičą“ Lebovskį. Bičas tikras dykinėtojas, bene didžiausias tinginys visame Los Andželo mieste. Džefas gyvena tik dėl boulingo, tačiau vieną dieną yra sumaišomas su milijonieriumi Didžiuoju Lebovskiu (akt. David Huddleston) ir susilaukia bjaurių pasekmių. Paaiškėja, kad kažkas pavogė milijonieriaus Lebovskio žmoną ir reikalauja išpirkos. Tad visai ne savo noru Bičui tenka įsipainioti į keistą detektyvinę istoriją.

„Didysis Lebovkis“ – tobulas filmas ramiam vakarui, kai nori išjungti mintis ir leisti sau pasinerti į fantazijų pasaulį. Režisierių darbas atliktas tiesiog puikiai ir nepaneigiamai laikomas genialiausiu brolių sukurtu filmu. Nors vos debiutavęs jis susilaukė gana prieštaringų nuomonių, laikui bėgant tapo modernia humoro klasika, kurią vertą pažiūrėti dar ir dar kartą kiekvienam kino mėgėjui. Šiais laikais filmas yra laikomas kultiniu. Tai įrodo 2002-tais metais pradėtas rengti „Lebovskio fiestivalis“, kuris tapo kasmetiniu renginiu Amerikoje. Festivalio metu žmonės žaidžia boulingą, varžosi kostiumų varžybose ir viktorinose. Į „Lebovskio festivalį“ atvyksta net aktoriai, vaidinę filme.

13. The Death of Stalin (2017) / „Stalino mirtis“

Provokuojanti satyrinė istorija, pagardinta dramatiškais elementais. Arba kitaip, juoda ir itin juokinga komedija išjuokianti vieną žiauriausių pasaulio diktatorių ir jo pakalikus. Reikia pripažinti, tokio žanro filmas jau savaime laikomas iššūkiu. Tik ne politinių filmų virtuozo meistrui Armando Iannucci, geriausiai atpažįstamam dėl savo indėlio HBO televizijos seriale apie Vašingtono politiką „Veep“ arba keisto režisūrinio sprendimo burleską primenančiame filme apie artėjantį Irako karą „In The Loop“. Šį kartą, naujausią ekscentrišką istoriją Iannucci sukurpia apie Sovietų sąjungos lyderį šių metų filme „Stalino mirtis“ (angl. „The Death of Stalin“). Kraupus stiprios asmenybės pasaulis ir dabartinės politikos aktualijos užkoduotos tarp pelenų bei kraujo klano besisukančių aktorių rato, skirto brutaliai linksminti publiką.

Juodoji komedija apie Kremliaus intrigėles šaržuojama literaliai „po Stalino mirties“. Kitaip tariant, centrinio komiteto atstovai ploja ir trina savo nešvariomis rankelėmis, kai pagaliau išvysta jų mylimo Stalino lavoną. Kas užims diktatoriaus vietą? Susidūrę su neįsivaizduojamu Stalino eros žlugimu, sovietinius, „Dievo Stalino“ hipnotizuotus piliečius ir jų valdžios atstovus apima nuošidri panika, išprovokuojanti keistą neigiamą atmetimą, primenantį chaotišką ir ne visai suvaldomą isteriją. Vis dėlto, Stalinas neprisikelia iš numirusiųjų ir Iannucci tai puikiai iliustruoja, parodydamas, kaip kadaise sumanūs bei tvirti vyrai be savo vado staiga paverčiami į krūvą išsigandusių vaikų, nusiteikusių tokią situaciją išnaudoti piktų kėslų įgyvendinimui.

„Stalino mirtis“ neišvengiamai reprezentuoja aukščiausios A klasės lygio, kruopščiai atrinktų aktorių diapozoną, kuriame neįmanoma atrasti nei vieno veikėjo, užimančio silpnosios grandies poziciją. Michael Palin neįtikėtinai įkūnija Molotovą – patetiškai vos sistemoje funkcionuojantį veikėją, kurioje sunkiai išgyvenama, turint tokį mielai malonų, bet visada nepatenkintą veidą, išduodantį apie stalinizmo altoriuje paaukotą savigarbą. Steve Buscemi atstovauja nuolatos nervingą Chruščiovą, kuris sugeba evoliucionuoti iš neramios sielos į pasitikintį sopranų gaujos žaidėją.

Andrea Riseborough įtikina žiūrovą ir net nesukelia jokių abejonių Stalino dukros Sventlanos amplua, kurią tėvo mirtis keistai pasiglemžia į traumų bei baimės kupiną laviną. Jeffrey Tambor filme garantuoja žiūrovui smagią juoko dozę dėl savo nejaukaus ir vietos nerandančio Malenkovo personažo. Galiausiai, Jason Isaacs užkopia ant įspūdingos saldžiosios torto viršūnės, kuomet filme jo vaidinamas karo herojus Žukovas atlieka paskutinį, netikėtą perversmą.

Šaržuojamiems veikėjams užtenka ištarti kelių žodžių kandžią repliką, kad niūriame ar net žiauriame filmo fone pasigirstų žiūrovo juokas. „Dievų miško“ ar panašių siaubingų situacijų vertimas komedija nėra visiškai nauja meno šaka ir filmų industrijoje, tačiau ponas Iannucci puikiai susitvarko su iššūkių kupina užduotimi, pateikdamas žiūrovams tarpusavy prieštaringų žanrų virsmą į dvynius, kuriuos vienija bendra gija ar vienas tikslas. „Stalino mirtis“ labai įtaigiai vaizduoja kraupaus laikmečio baimę – nepaprastai didelę, tačiau aptinkamą kiekvieno piliečio kasdienėje rutinoje. Toks įprastai neįprastos išraiškos iškraipymas matomas įkūnijamų veikėjų veiduose, jų mimikose, gestuose. Baimė persiskverbia taip giliai, kad filme rodomi veidai po truputį tampa vis panašesni į kaukes, žmonės į karikatūras, o mirtis – į dar vieną progą pasijuokti. (G.S.)

12. The Dictator (2012) / „Diktatorius“ 

Sacha Baron Cohen mums pateikia neįtikėtinai juokingą Šiaurės Afrikos diktatorių Aladiną, kuris kankina ir vykdo mirties bausmes savo žmonėms, ketina su masinio naikinimo ginklų pagalba sunaikinti Izraelį. Tačiau vieną dieną reikalai pakrypsta netikėta linkme…

Tai – dar vienas svarbus ir sėkmingas Sasha Barono Coheno personažas, lydintis jį iki pat šių dienų. „Diktatorius“ kino teatruose pasirodė 2012 metais. Šios kino juostos režisavimo ėmėsi tas pats Larry Charlesas, su kuriuo Cohenas jau prieš tai spėjo puikiai susidirbti. Pagrindinis filmo herojus – išgalvotos Šiaurės Afrikoje esančios valstybės Vadijos diktatorius Aladinas, kuris susiruošia vizitui į Jungtines Amerikos valstijas. Vadijoje jau keturiolika metų valdantis Aladinas yra nusiteikęs prieš vakarus, žydus, taip pat jis kuria atominį ginklą. Vieną dieną JTO saugumo taryba pagrasina karine intervencija, todėl Aladinas vyksta į JAV. Vos tik atvyksta į Ameriką, diktatorius yra pagrobiamas. Jau netrukus į jo postą pasikėsina dėdė Tamiras, kuris pasirengęs pasipelnyti visais įmanomais būdais. Aladinui pavyksta išsigelbėti, tačiau jis neturi savo ryškiausio bruožo – barzdos, todėl jo niekas neatpažįsta. Kiek vėliau jis susipažina su mergina, kuri padeda jam atsistoti ant kojų ir ima vesti doros keliu…

Filme vaizduojamos ir kuriamos alegorijos satyriškai atskleidžia nūdienos pasaulio realybę, pavyzdžiui, Aladino nuolatinis ginklo turėjimas ir besididžiavimas tuo verčia pažvelgti į situaciją JAV, o atominis ginklas ir nuolatinis disponavimas savo jėga primena Rusijos ar Šiaurės Korėjos nūdienos poziciją. Ironiška, kad filmui pasirodžius, jį buvo uždrausta rodyti Baltarusijoje. Taip pat šis filmas sulaukė palyginimų su garsiąja Charlie Chaplino kino juosta „Didysis diktatorius“, o tai liudija apie šios komedijos aktualumą, gerą sumanymą, ir, žinoma, puikią vaidybą.

11. The Gold Rush (1925)  / „Aukso karštligė“ 

Daugiau nei prieš du dešimtmečius “Garsų pasaulis” atkreipė dėmesį į tai, kad neturime auksinės nebylaus kino šedevrų filmotekos ir pasižadėjo leisti Ch. Chaplino filmų kolekciją vaizdajuostėse. Pirmas “blynas” tikrai neprisvilo: tai buvo puiki dovana klasikos gerbėjams – restauruota ir lietuviškai sutitruota “Aukso karštligė”.

Šis filmas pasirodė ekranuose dar 1925 metais, tačiau netrukus tapo tikra Ch. Chaplino vizitine kortele, o jau po Antrojo pasaulinio karo beveik visada patekdavo į geriausių visų laikų filmų dešimtukus.

Šio filmo idėja gimė 1923 metais, kai Chaplinas pamatė 1898 metais darytą nuotrauką, kurioje keli šimtai žmonių per snieguotą Čilkuto perėją Aliaskoje gyva žmonių vorele eina į Klondaiko upės baseiną, kur neseniai buvo aptiktos aukso gyslos. Šia atradimas išprovokavo tikrą „aukso karštligę“. Drauge su kitais lengvatikiais į „pažadėtąją žemę“ eina ir mažasis Valkata.

Kitas įkvėpimo šaltinis buvo knyga apie amerikiečio Donnerio vadovaujamą ekspediciją, kurios dalyviai pasiklydo ir pakliuvo į baisią sniego audra Sjera Nevados kalnuose. Tąsyk iš 160 žmonių gyvi išliko tik 18 – kiti mirė iš bado arba mirtinai sušalo.

Tragiškų situacijų Chaplino „Aukso karštligėje“ netrūksta. Bet jas mažasis Valkata įveikia savo sumanumo ir bet kokioje situacijoje neblėstančio optimizmo dėka.

Nors daugumai į tikrą „aukso karštligę“ įtrauktų žmonių bandymas lengvai praturtėti baigėsi nusivylimu arba tragiškai, mažajam Valkatai pasiseka – jis ne tik randa aukso, bet ir sutinka savo meilę – merginą Džordžiją.

Pamatęs šį filmą mokslininkas Albertas Einsteinas parašė autoriui: „Jūsų „Aukso karštligė“ suprantama visame pasaulyje. Jūs būtinai tapsite garsiu žmogumi“. Chaplinas atsakė: „Aš jumis žaviuosi dar labiau. Jūsų reliatyvumo teorijos, išskyrus jus, visame pasaulyje nesupranta niekas, bet Jūs visgi tapote garsiu žmogumi“.

10. The HangOver (2009) / „Pagirios Las Vegase“ 

Ši amerikietiška komedija buvo išleista 2009 metais bei režisuota garsiojo „Džokerio” režisieriaus Toddo Phillipso, prodiusuota Danielio Goldberg ir parašyta Jono Lucaso bei Scotto Moore. Ši komedija gimė gana neįprastai, remiantis tikra komiška istorija. Vieno iš prodiuserių draugas staiga pradingo, po kiek laiko atsirado, tačiau su didžiule sąskaita iš striptizo klubo. Jon Lucas ir Scott Moore remdamiesi šia istorija parašė scenarijų, kuris vėliau buvo parduotas už 2 milijonus JAV dolerių. Vėliau scenarijus buvo šiek tiek pakoreguotas bei pritaikytas šiam filmui.

Svarbu paminėti, kad ši komedija sulaukė ypatingos sėkmes filmų rinkoje, 2009 metais ši komedija atnešė net 467 milijonus JAV dolerių pelno. Filmas laimėjo apdovanijimą „Golden Globe Award“ bei daugiau smulkesnių apdovanojimų. Vėliau buvo išleistos 2 sekančios filmo dalys „The Hangover Part II“ bei „The Hangover Part III“, tačiau šios dalys nesulaukė tokios didelės sėkmės kaip pirmoji.

Šis filmas vaizduoja ypatingai komišką įžangą, kuroje vaizduojama draugų kompanija, kuri keliavo į Las Vegas miestą atšvęsti artėjančių vestuvių. Grupė draugų atvykusių į Las Vegas miestą naujame Mercedes Benz automobilyje, praleido naktį švęsdami ant kazino viešbučio stogo. Tačiau prabudę ryte prarado atmintį nuo praėjusio vakaro bei aptikos keletą neįprastų staigmenų savo viešbučio viduje. Vonioje slampinėja tigras, svetainėje višta bei spintoje kažkieno kūdikis, o vieno iš draugų Dago – nei kvapo. Negana to, paprašę viešbučio atgabenti jų automobilį gauna policijos mašiną. Grupė nusprendžia išsiaiškinti šiuos netikėtumus lydima komiškų nuotykių.

9. The Invention of Lying (2009) / „Melo išradimas“

Šioje alternatyvioje realybėje visi sako tiesą. Vieną dieną pasirodo toks asmuo, kuris nesako tiesos ir iš to gimsta religija. Komedijos legenda, ateistas Ricky Gervais pats parašė ir surežisavo šį filmą. „Melo sukūrimas“ (angl. „The Invention of Lying“) pirmu žvilgsniu gali pasirodyti kaip sarkastiška romantinė komedija, bet už to slypi gilesnės įžvalgos į žmonių elgesį.

Ricky Gervais vaidina pagrindinio herojaus vaidmenį, kuris egzistuodamas šiame tiesos, ir todėl nereligiškame, pasaulyje atranda melavimą. Kaip ir galite įsivaizduoti rezultatas išeina juokingas. Jis gauna savo svajonių merginą, tampa turtingas, išvengia bausmės už nusikaltimus ir sugeba daryti viską, ką tik širdis geidžia, nes tas, kuris meluoja turi milžinišką galią pasaulyje.

Galiausiai jis tampa Mozės antrininku savo paties religijoje, kuri buvo sukurta iš jo sugebėjimo meluoti ir užtai nelikti nubaustam. Kaltė pradeda kankinti jį, ypač santykiuose su savo sužadėtine. Kai herojus įtikina pasaulį, kad visi atsakymai ateina iš nematomo žmogaus danguje, jis atsisako dangiškojo dogmatizmo dėl asmeninio pasirinkimo, kuris leido suderinti vienintelę tiesą visatoje. Jis leidžia žmonėms rinktis būti geriems arba blogiems. Nepaisant šios netobulos sistemos, žmonės rinkasi būti geresniais.

Galbūt ryškiausia dalis „Melo sukūrime“ yra tai, kad religija gimsta iš paprasčiausio balto melo apie pomirtinį gyvenimą, kuris pirmiausia buvo pasakytas Gervaiso veikėjo motinai jos mirties patale. Kai kuriems tikrai yra sunku šį faktą perkrimsti, bet tai parodo, kad net pats mažiausias geros intencijos melas gali turėti siaubingas pasekmes.

8. The Intouchables (2011) / „Neliečiamieji” 

Tai tikra istorija paremtas režisierių dueto Eric Toledano ir Olivier Nakache meninis filmas. Ši drama buvo apdovanota publikos simpatijų prizu tarptautiniame Tokijo festivalyje. Per tris mėnesius tapo lankomiausiu filmu Prancūzijoje. Prancūzų režisierių standartus laužantis, prikaustantis prie ekrano, lengvas, leidžiantis atsipalaiduoti, filmas.

Milijonierius Filipas (Francois Cluzet) susižeidė skraidydamas parasparniu ir tapo priklausomas nuo kitų. Jis yra paralyžiuotas iki kaklo ir gali tik kalbėti, matyti, girdėti bei sukioti galvą. Polėkio nestokojantis jaunas imigrantas Drisas (Omar Sy) ką tik atliko bausmę kalėjime už smulkias vagystes ir ieško naujų nuotykių. Nuo kaklo iki kojų paralyžiuotas aristokratas pasisamdo linksmų plaučių Paryžiaus priemiesčio vaikiną, visai netinkamą būti asmeniniu slaugytoju. Dviejų skirtingų vyrų likimai susipina visam gyvenimui, kurį kiekvienas iš jų supranta savotiškai. Labai aiškiai parodytas dviejų, visiškai skirtingų žmonių gyvenimo suvokimas. Drisas – gatvės vaikinukas, pirmą kartą susiduria su neįgaliu žmogumi, kuriuo reikia rūpintis. Tačiau laikui bėgant, jam tai visai pradeda patikti.  Filipas – išoriškai labai niūrus ir rimtas, jaučia, kad jo slaugytojas gali būti geras žmogus, todėl suteikia progą ištaisyti praeityje padarytas klaidas ir pasirenka būtent jį.

Driso jaunatviška energija, neapsimestinis nuoširdumas ir net tiesmukiškumas bendraujant su Filipu tarsi įneša naują įkvėpimą į paralyžuotojo gyvenimą. Netikėti atradimai, skirtingi požiūriai vyrus suartina ir pakeičia jų pačių gyvenimus. Prikaustytas prie invalido vežimėlio Filipas ir jo energingasis pagalbininkas Drisas iškeičia Vivaldi simfonijas į hip hopo melodijas, paveikslų tapybą – į automobilių lenktynes su policija Paryžiaus gatvėmis, mandagų bendravimą – į nešvankius keiksmažodžius, prabangius kostiumus – į sportines kelnes. Jie pereis ugnį ir vandenį, kol užsigrūdins nuoširdžiai, unikaliai, harmoningai draugystei, besitęsiančiai iki šiol.

7. “The Naked Gun” trilogy  / „Nuogo ginklo“ trilogija

Turbūt pasaulyje yra mažai žmonių, kuriems šio filmo pavadinimas nieko nesakytų, tai – legendiniai Davido Zuckerio ir Petero Segalo filmai, kurie pasakoja kvapą gniaužiančius ir be galo juokingus detektyvo Franko Drebino (vaid. Leslie Nielsenas) nuotykius.

Visose trilogijos dalyse Frankas gvildena žmonių dingimus, tiria žmogžudystes, tačiau Frankas nėra tipinis detektyvas: paprastiems atsakymams surasti jis renkasi pačias sudėtingiausias priemones, kas nuolat apsunkina jo darbą. Visose trilogijos dalyse plėtojasi ir detektyvo meilės istorija, kuri taip pat yra be galo komiška, mat į jų santykius neretai pasikėsina įvairūs žmonės. Tiesa, Franką lydi ir sėkmė – dažnai jam pavestos spręsti bylos išsisprendžia pačios, nepaisant to, kad jis nuolat įsivelia į keistas situacijas, iš kurių jam kažkokiais būdais pavyksta išnešti sveiką kailį.

Verta išskirti ir Franko personažą įkūnijantį aktorių, tikrą Holivudo legendą Leslie Nielseną – šis filmas neabejotinai tapo jo karjeros vizitine kortele.

„Nuogo ginklo“ trilogija sulaukia tiesiog milžiniškos komercinės sėkmės: jeigu filmo biudžetas prieš jį kuriant siekė 65 mln. JAV dolerių, tai iš viso pasauliniu mąstu „Nuogas ginklas“ uždirbo daugiau nei 330 mln. JAV dolerių.

Įdomu tai, kad remiantis šiuo filmu 2012 metais buvo išleistas ir kompiuterinis žaidimas, tačiau didelės sėkmės šis projektas nesusilaukė.

6. The tiger and the snow (2005) / „Tigras ir sniegas“ 

Romantinė komedija sukurta talentingo italų režisieriaus Roberto Beninio (Roberto Benigni).  Juosta gerai įvertinta daugelio kino kritikų, taip pat užkariavusi plačią žiūrovų auditoriją.

Veiksmas vyksta 2003 metais Romoje. Čia komiškas, tačiau labai talentingas, išsiskyręs literatūros profesorius Atilijus (Roberto Benigni) yra beviltiškai įsimylėjęs Viktorija (Nicoletta Braschi – R. Benigni žmona realiame gyvenime). Atilijaus piršlybos naujai meilei vis baigiasi nesėkmingai, tačiau jis nenuleidžia rankų, nepaisydamas to, jog Viktorija jam nejaučia nieko panašaus, tačiau pasako jam sutiksianti tekėti tik tuomet kai pamatys tigrą vaikštantį ant sniego.  Viktorija išvyksta į Iraką rašyti poeto Fuadas (Jean Reno) biografijos, kuris yra ir labai artimas Atilijaus draugas, ilgus metus praleidęs Prancūzijoje.  Per Irako karą  Viktorija susižeidžia ir Atilijus sugeba pasiekti Bagdadą tik tam, kad išgelbėtų mylimosios gyvybę.  Gulinčią komoje Viktorija jis randa Irako ligoninėje, tačiau čia dėl medicinos trūkumo jos gyvybei gresia pavojus.

Roberto Benigni – populiariausias italų komedijų kūrėjas, įvaldęs aukštą humoro improvizacijų lygį.  Žiūrint šį filmą yra gana sunku nesugretinti jo su ankstesniu Roberto Benigni filmu „Gyvenimas yra gražus“. Tai linksma ir įtraukianti romantinė komedija, kurioje Roberto Benigni įrodo neveltui pelnęs auditorijos pripažinimą ir talentingo komiko vardą. Jautri ir gyvenimiška siužetinė linija leidžia įsijausti į filmo įvykių sūkurį su trumpomis, mintis atpalaiduojančiomis ar ašarą spaudžiančiomis komiškomis situacijomis.

5. The Tropic Thunder (2008) / „Griaustinis tropikuose“

Kino projektas, kuriame filmavosi visa galybė kino žvaigždžių – veiksmo komedija „Griaustinis tropikuose“. Beno Stillerio režisuota juosta pasakoja apie milžinišką biudžetą turinčio veiksmo filmo kūrimą. Filmas turi būti paremtas seržanto Fourleafo Taybacko parašyto pasaulinio betselerio motyvais. Režisieriumi tampa pirmą kartą tokio projekto besiimąs Damianas Cockburnas, o aktorių komandoje susirenka „Oskarų“ laimėtojai ir kitos įžymybės, kurių karjeros kiek priblėsusios. Tiesa, filmavimo metu reikalai pakrypsta kiek netikėta linkme – filmavimo aikštelė persikelia į tikrą karo lauką, ir režisierius žūva užmynęs ant minos. Pagrindinė žvaigždė, Tugas Speedmanas, yra pagrobiamas, ir likusi komanda privalo susitelkti krūvon tam, kad jį išgelbėtų. Jie turi perkopti per savo principus ir skirtumus norėdami išsaugoti Speedmaną ir tuo pačiu susukti gerą filmą, kuris grąžintų priblėsusias žvaigždes į viršūnę. Karius vaidinti turėję aktoriai, suvokę situaciją, pasiryžta tapti tikrais kareiviais.

Filmas buvo nominuotas „Oskarui“ ir dešimtims kitų apdovanojimų ir sulaukė daug teigiamų atsiliepimų. Vieno iš aktorių, Kirko Lazaro, vaidmenį atlikęs Robertas Downey Jr. atrodė nepriekaištingai, o pats vaidmuo įrodė, kad jam buvo skirta daug įdirbio. Teigiama, kad šį vaidmenį Robertas kūrė remdamasis kitų trijų aktorių – Russello Crowe, Danielio Day-Lewiso ir Colino Farrello – asmenybėmis. Lazaras – australų aktorius, pelnęs net penkis „Oskarus“. Jis pasiryžo kontraversiškai operacijai, kuri buvo skirta odos tamsinimui, kad šis galėtų atlikti juodaodžio seržanto vaidmenį. Tiesa, iš pradžių Lazaras turėjo būti airių kilmės, tačiau pats Robertas Downey Jr. buvo labiau linkęs vartoti savo australišką akcentą, kurį išlavino vaidindamas australą veikėją juostoje „Gimę žudyti“ (1994).

4. Trainwreck (2015) / „Be stabdžių”

Režisierius Judd Apatow dar kartą įrodo savo gebėjimą atskleisti moters charakterį ir savitumą padėdamas šiuo metu vienai iš populiariausių Amerikos TV šou komediančių Amy Shumer sukurti filmą „Be stabdžių”. Amy nebijo viešai juokauti apie seksą, lyčių vaidmenis, savo laisvą gyvenimo stilių. Būtent šios temos paliečiamos filme „Be stabdžių”, kuriam Amy pati sukūrė scenarijų.

Eimė dirba žurnale S’Nuff, kurio publikacijos toli gražu neprilygsta The New York Times. Žurnale rašoma banaliomis, nerimtomis temomis, kurių antraštės dažnai skamba apgailėtinai, pavyzdžiui: “Tu nesi homoseksualus, tiesiog ji nuobodi” arba “Baisiausi žvaigždžių vaikai”. Eimė tvirtai tiki, jog sportas yra kvaila, tačiau netrukus jai redaktorė paveda užduotį parašyti straipsnį apie Aaron Corner (Bill Hader), kuris specializuojasi sportinių traumų gydyme. Gera žinia NBA fanams: filme pamatysite ir ne ką kitą, o save geriausiu pasaulio krepšininku vadinantį LeBroną James’ą. Mergina, kuri niekada gyvenime negalvojo apie šeimą ir vaikus, dabar yra priversta permąstyti savo vertybes. Besaikis alkoholio vartojimas ir marihuanos rūkymas, seksas kaip viena pagrindinių atsipalaidavimo formų nebetampa varomąja jos gyvenimo jėga, kuomet į daktarą ji pradeda žiūrėti visai kitaip. Po mažu taisyklė “niekada neleisti vaikinui pasilikti nakčiai” pradeda nebegalioti.

3. We’re the Millers (2013) / „Labas, mes Mileriai“

Ši, savo siužetu, intriguojanti komedija pasirodė 2013 metų, filmas priklauso Warner Bros kompanijai. Nors kritikų nuomonės išsiskyrė ši komedija buvo tokia sėkminga, kad uždirbo daugiau nei 270 milijonų JAV dolerių. Filmo režisierius – Rawson Marshall Thurber. Taigi, kad lėmė tokią didžiulę šio filmo sėkmę?

Filmo siužeto linija gana banali, bet puikus scenarijus net ir šiek tiek pabodusią siužeto temą gali parodyti naujomis spalvomis. Pagrindinis filmo veikėjas ir nuotykių kaltininkas Davidas

(Jasonas Sudeikis) eilinį kartą patenka į bėdą… Davidas yra smulkus narkotikų platintojas, kurį vieną dieną apiplėšia – jis praranda narkotikus, o tuo pačiu ne tik savo, bet ir narkotikų tiekėjo pinigus. Davidas neturi pinigų, o tiekėjas laukti neketina ir pasiūlo jam kaip žalos atlyginimą – marihuanos pergabenimo operaciją – iš Meksikos į Koloradą. Davidas supranta, kad vienam atlikti šios užduoties nepavyks, todėl į pagalbą pasikviečia kaimynus ir sukuria fikcinę Milerių šeimą. Į pagalbą jam ateina kaimynė striptizo šokėja Rose (Jeniffer Aniston), maištinga paauglė Casey (Emma Roberts) ir nekaltybę vis dar saugantis naivuolis paauglys Kenny (Will Poulter). Ši įspūdinga ketveriukė išsiruošia į kelionę, kurioje susiduria su pačiomis įvairiausiomis kliūtimis.

Komedija buvo nominuota keturiems ,,People choice‘‘ ir šešiems ,,MTV movie‘‘ apdovanojimams – du laimėjo.

2. Who Framed Roger Rabbit (1988)  / „Kas pakišo triušį rodžerį?“ 

Roberto Zemeckio komedija „Kas pakišo triušį Rodžerį?“ tapo tikru stebuklu. Juostoje režisierius šauniai sujungė vaidybinį kiną ir animaciją. Daugiau nei dešimt metų (iki pat 2000-ųjų) filmas puikavosi pelningiausių visų laikų kino kūrinių šimtuke.

Čia į neįtikėtinų įvykių verpetą įsukami privatus detektyvas Edis Valiantas (Bobas Hoskinsas) ir jo labai keistas porininkas – animacinis triušis Rodžeris.

Siužeto schemoje akivaizdžiai matome amerikietiškojo „juodojo“ kriminalinio romano struktūrą. Ir šio literatūrinio žanro pradininkų (Dashiello Hammeto, Raymondo Chandlerio) bei jų pasekėjų romanai įprastai prasidėdavo tuo, kad privatus seklys (Semas Speidas „Maltos sakale“, Filipas Marlou Chandlerio knygose ir kiti) gauna užduotį (dažniausiai iš moters, kuri, kaip paskui paaiškėja, pati yra intrigantė, mokanti įtraukti dar nieko neįtariančius detektyvus į pavojingas pinkles) ką nors pasekti. Pradžioje tokia užduotis pasirodo esanti visai nesudėtinga, tačiau kuo toliau tuo labiau situacija komplikuojasi.

„Kas pakišo triušį Rodžerį?“ prasideda panašia įžanga. Detektyvas Valiantas (jo pavardė reiškia „Narsusis“) priima animacinių filmų kino studijos Maroon Cartoons vadovo pasiūlymą pasekti animacinio triušio Rodžerio žmonelę Džesiką, mat jos vyras pastaruoju metu praradęs reikiamą profesinę formą ir aiškiai jaučiasi sutrikęs. Pasirodo, kad Rodžerio nerimauta visai ne be pagrindo – jo seksualioji žmonelė slapta susitikinėja su kitu kino magnatu Marvinu Akme (jį suvaidino populiarus JAV televizijos komikas Stubby Kaye).

Netrukus Akmę kažkas nužudo, o pagrindinis įtariamasis triušis Rodžeris kažkur pradingsta. Taigi Valiantui tenka ir toliau vykdyti savo misiją: šįkart reikia įrodyti, kad pavyduolis Rodžeris žmonos meilužio tikrai nežudė. Filme taip šauniai animacija sujungta su vaidybiniu kinu, kad net darosi sunku apibrėžti, koks tai filmas – vaidybinis su animaciniais personažais, ar animacinis su gyvais veikėjais.

Už kadro lieka fantastiškos techninių darbuotojų pastangos: animacinius personažus piešė ir į vaidybines scenas integravo net 326 animatoriai, o visa kūrybinę grupę sudarė 750 skirtingų profesijų atstovai, kuriems vadovavo patyręs animacinių efektų specialistas Richardas Williamsas. Nors jis titruose neįvardintas kaip animacijos režisierius, būtent Richardas Williamsas buvo atsakingas už tobulą vaidybinių bei animacinių kadrų dermę.

Filmas laimėjo tris „techninius“ Oskarus: už geriausią montažą ir geriausius vaizdo bei garso efektus.

1. Zoolander (2001) / „Zulanderis“

Tai itin pavykęs aktoriaus Beno Stilerio bandymas įsitaisyti ne tik įprastoje pagrindinio aktoriaus pozicijoje, bet ir režisieriaus krėsle. Filme ironiškai vaizduojami mados pasaulio užkulisiai. Jis minimas kaip vienas geriausių filmų apie šį verslą, nors dažnai pavadinamas neatitinkančiu tikrovės. Šiais metais pasirodys antroji kino juostos dalis „Zoolander 2“.

Istorija pasakoja apie neįtikėtiną sėkmę patyrusį modelį Dereką Zulanderį (akt. Ben Stiller). Derekas – išpuikęs, kvailas, manieringas ir naivus, tačiau turi viską: šlovę, pinigų, galybę moterų, brangius daiktus. Bet atsiranda kitas, geresnis už jį – didžiausias konkurentas Hanselis (akt. Owen Wilson). Pastarasis iš panosės nukniaukia geriausio modelio apdovanojimą, taip apversdamas Dereko gyvenimą aukštyn kojom.

Po šio įvykio Derekas įkliūva į mados giganto Mugatu hipnozės pinkles. Pagrindinis herojus tampa jo įrankiu, turinčiu nužudyti Malaizijos ministrą pirmininką. Bet kaip ir daugumoje filmų, du didžiausi priešai – Derekas ir Hanselis – susivienija ir siekia atskleisti Mugatu nedorybes bei taip apsaugoti aukštą Malaizijos pareigūną.

 

Filme yra juokingų epizodų. Vieni tokių – įprastos santykių aiškinimosi scenos. Paprastai tai muštynės, bet šiuo atveju – kova ant podiumo. Bene aiškiausiai parodijuojami modelių tuštybė bei kvailumas. Kaip antai, nemokėjimas įjungti kompiuterio.

Tai nėra filmas, kurį žiūrint reikia įtemptai mąstyti. Bet visgi, galima įžvelgti gilesnių prasmių. Filme ironizuojamas mados verslas. Modeliai vaizduojami kaip kvailos ir tuščios marionetės.  Išjuokiami stereotipai, pavyzdžiui, kad visi vyrai modeliai yra netradicinės orientacijos.

Juostoje užsimenama ir apie jau skaudesnius visuomenei dalykus. Vieni tokių – darbuotojų išnaudojimas, grožio kultas bei to pasekmė – bulimija.

Sąrašas garsenybių, vaidinančių šioje juostoje, išties įspūdingas. Winona Ryder, Lenny Kravitzas, Davidas Bowie, Milla Jovovich, Davidas Duchovny, Billy Zane’as, Jonas Voightas ir kiti. Tačiau, jei pasirinksite jį žiūrėti tik dėl garsių pavardžių, teks nusivilti. Dauguma jų teištaria vos kelias frazes, o kiti parodomi tik epizodiškai. Vienintelė rusišku akcentu kalbanti Millos Jovovich herojė Katinka gavo daugiau laiko pasireikšti. Bet ir ši suvaidino ne geriausią savo vaidmenį.

Povilas Krupavičius, Gediminas Jankauskas, Viktorija Šaulytė, Raminta Česnaitė, Arnas Mackonis, Saulius Čekavičius, Laura Kiršytė, Gabija Stankevičiūtė

Taip pat skaitykite: TOP 50 geriausių XXI amžiaus filmų