Trečiadienį baigėsi dvi dienas trūkęs NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Lietuvos sostinėje vykęs NATO susitikimas, kuriame buvo sprendžiama Ukrainos ateitis Aljanso sudėtyje ir Švedijos narystė, Lietuvai tikrai yra istorinis įvykis, atnešęs daug naudingų rezultatų ir suvienijęs visas sąjungininkes.
NATO viršūnių susitikime vienas iš pagrindinių keliamų klausimų buvo Ukrainos prisijungimas prie Aljanso. Nors jau prieš susitikimo pradžią lyderiai tvirtino, kad kol vyksta karas, Ukrainai nebus leista įstoti į NATO, po susitikimo buvo pasistūmėta į priekį. Buvo panaikintas narystės veiksmų planas, kuris pagreitins Ukrainos įstojimą į Sąjungą. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“ ir ji taps Aljanso nare, kai „bus įvykdytos tam tikros sąlygos“.
„Mes aiškiai pasakėme, kad mes pateiksime kvietimą Ukrainai stoti į NATO, kai Aljanso šalys sutars ir sąlygos bus išpildytos.“- spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius.
Susitikimo metu taip pat buvo pranešta apie kuriamą NATO ir Ukrainos tarybą, kuris padės padidinti koordinuotą pagalbą Ukrainai ir taip didins abiejų pusių bendradarbiavimą. Taip pat didžiojo septyneto (G7) šalys priėmė ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą, kuris užtikrins šaliai daugiau saugumo garantijų.
Vis dėlto V. Zelenskis neslėpė ir nusivylimo. Ukrainos prezidentas teigė jaučiantis paramą ir buvo dėkingas už pagalbą bei planus teikti daugiau ginklų ir amunicijos, tačiau taip pat tikėjosi daugiau konkretumo dėl šalies prisijungimo prie Aljanso.
„Susitikimo rezultatai yra geri, bet jei būtume sulaukę kvietimo į NATO, jie būtų buvę tobuli,“-trečiadienio spaudos konferencijoje su Jensu Stoltenbergu sakė Ukrainos prezidentas.
NATO viršūnių susitikimas taip pat buvo didelis žingsnis sprendžiant Švedijos prisijungimo prie sąjungos klausimą. Iki šiol Švedijos įstojimui į NATO prieštaravo Turkija, nes Turkijos prezidentas R.T. Erdoganas teigė, jog Švedija palaikė kurdų kovotojus, kuriuos Turkijos prezidentas laiko grėsmę keliančiais. Tačiau po kelias valandas vykusių derybų pavyko pasiekti susitarimą, kad Turkija nevetuos Švedijos narystės. Turkijos prezidentas sutiko pateikti Švedijos stojimo protokolą ratifikavimui, todėl galutinai nuspręsta, kad Švedija taps 32-ąja Aljanso nare.
„Gerai žinoma, kad Švedija po 200 metų neutralumo siekia bendros apsaugos, tačiau taip pat noriu, jog visi NATO sąjungininkai žinotų, kad mes taip pat suteikiame saugumą ir esame čia ilgam laikui,“ – kalbėjo Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas po priimto sprendimo.
Susitikimo metu daug dėmesio skirta Aljanso gynybai. NATO lyderiai paskelbė, kad narės turės skirti ne mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Iki šiol tai buvo tikslas, kurį 2022 metais pasiekė tik 7 Aljanso šalys. Dabar šis skaičius bus minimalus reikalavimas, kuris įpareigos ir kitas NATO šalis didinti išlaidas gynybai. Taip pat siekiama stiprinti Aljanso gynybą rytuose, atsižvelgiant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Dar prieš suvažiavimą Vilniuje buvo patvirtinti nauji gynybos planai, kurie apibrėžia Baltijos šalių gynybą Rusijos užpuolimo atveju. Planuose užtikrinamas greitesnis atsakas kilus pavojui Baltijos šalyse, iškeliami konkretesni įsipareigojimai sutelkti pajėgas Aljanso rytuose.
Buvo atkreiptas dėmesys ir į Kinijos keliamus pavojus. NATO lyderiai pareiškė, kad „Kinijos Liaudies Respublikos pareikšti siekiai ir prievarta grįsta politika“ kelia grėsmę Aljanso saugumui. NATO generalinis sekretorius kritikavo Kiniją dėl branduolinio ginklavimosi, grasinimų Taivanui ir atsisakymo pasmerkti Rusijos karą prieš Ukrainą, taip skatindamas NATO nares reaguoti į Kinijos ginklavimąsi ir didinti gynybą.
Baltijos šalys NATO viršūnių susitikimo metu pasirašė deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo NATO veiklai. Joje skelbiama, kad bus išplečiamos galimybės sąjungininkėms naudotis šalių oro erdve mokymams, o rotaciniu principu šalyse dislokuojant antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus bus didinama gynyba Baltijos šalių regione.
NATO viršūnių susitikimas atnešė ir daugiau gerų žinių Lietuvai. Su Ingrida Šimonyte ir Gitanu Nausėda susitikęs Kanados ministras pirmininkas patvirtino, kad Vilniuje pradės veikti Kanados ambasada, kurios įsteigimas pasak premjerės suartins abi šalis.
„Tikrai labai džiaugiamės šituo Kanados vyriausybės sprendimu. Esu tikra, kad ambasados buvimas Vilniuje atvers naujas galimybes toliau stiprinti ryšius tarp mūsų valstybių ir plėsti dvišalę darbotvarkę tarp mūsų šalių“, – susitarimu džiaugėsi premjere.
Pasibaigus šių metų NATO viršūnių susitikimui pasaulio lyderiai džiaugiasi pasiektais rezultatais Vilniuje. Jensas Stoltenbergas susitikimo pabaigoje dėkojo Gitanui Nausėdai ir sakė, kad tai buvo „istorinis viršūnių susitikimas“, kuriame pavyko priimti svarbius sprendimus ir kuriame šalys sustiprino partnerystę visame pasaulyje.
„NATO yra labiau susivienijusi nei bet kada anksčiau, tvirtai ginanti savo žmones ir vertybes,“- uždarymo kalboje sakė NATO generalinis sekretorius.
