Liepos 18 d. Strasbūre Ursula von der Leyen buvo perrinkta Europos Komisijos pirmininke, surinkusi 401 Europos Parlamento nario balsą. Kai paaiškėjo, kad von der Leyen gavo 41 balsu daugiau nei reikėjo, Strasbūro rūmai pratrūko plojimais. Šis rezultatas buvo geresnis nei per pirmuosius jos rinkimus 2019 metais. Jos perrinkimas pažymi svarbų tęstinumo ir stabilumo laikotarpį Europos Sąjungoje.
„Galite įsivaizduoti, kad tai man labai emocinga ir ypatinga akimirka“, – sakė ji po balsavimo paskelbimo.
Kalbėdama su žurnalistais, ji pabrėžė, kad svarbiausias uždavinys Europai yra ginti savo demokratiją, kuri yra puolama „tiek iš vidaus, tiek iš išorės“. Jos pasisakymai atspindėjo anksčiau liepos 18d. Europos Parlamento nariams sakytą kalbą, kurioje ji kritikavo „demagogus ir ekstremistus“, kurie „griauna mūsų europietišką gyvenimo būdą“, ir pažadėjo bendradarbiauti su „visomis demokratinėmis jėgomis“ Parlamente. Prieš balsavimą von der Leyen taip pat teigė, kad ji rems Europos gynybą didindama karines išlaidas ir įsipareigojo laikytis klimato tikslų.
„Paskutiniai penkeri metai parodė, ką galime padaryti kartu. Padarykime tai dar kartą. Pasirinkime stiprybę“, – sakė ji.
Tarp tų, kurie švenčia perrinkimą, yra Ukrainos vyriausybė. Ursula savo požiūrį į Rusijos agresiją ir karą Ukrainoje garsiai reiškė nuo pat Krymo okupacijos pradžios 2014 m. Ji visą laiką pasisakė už ekonominę, politinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai. Ji net buvo išreiškusi norą pirkti ginkluotę Ukrainai už įšaldytą Rusijos turtą. Be to, aiškiai išreiškė savo norą įvesti sankcijas Rusijai, tarp kurių buvo Europos Sąjungos oro erdvės uždarymas Rusijos orlaiviams, Rusijos žiniasklaidos draudimas Europoje, Rusijos bankų įšaldymas ir pašalinimas iš SWIFT sistemos. Ji taip pat pridėjo sankcijas Rusiją palaikančiai Baltarusijai. Šią kadenciją ji žada imtis dar stipresnių priemonių: didinti gynybos biudžetą, stiprinti Europos sienas ir kibernetinės erdvės apsaugą.
Ursula von der Leyen, 65 metų, Vokietijos politikė, nuo 2019 m. vadovauja Europos Komisijai, tapusi pirmąja moterimi šiame poste. Jos pirmosios kadencijos metu ji inicijavo Europos žaliąjį kursą, siekiant, kad Europos Sąjunga taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m. Ji taip pat vadovavo Europos atsakui į COVID-19 pandemiją, įskaitant vakcinų pirkimą ir paskirstymą, taip pat ekonomikos atsigavimo planą „NextGenerationEU“, kuris skirtas padėti valstybėms narėms atsigauti po pandemijos poveikio. Ji įrodė esanti rimta veikėja dažnai sudėtingoje Europos Sąjungos politikoje. Jos lyderystė buvo akivaizdi, kai Europos Komisija tvarkėsi su sunkiausiomis šio amžiaus krizėmis – Covid pandemija ir karu Ukrainoje.
Jos gebėjimas įgyvendinti iškeltus tikslus daugiausia priklausys nuo kitų komisijos narių paskyrimo, o balsavimas dėl Komisijos dar laukia. Žinoma, kad Ursulos nauja užsienio politikos kolegė yra Kaja Kallas, naujai paskirta vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. Ji padės von der Leyen išlikti ištikimai pažadui remti Ukrainą ir įgyvendinti Komisijos paramą stiprinant Europos saugumą, jei Taryba, kurioje valstybės narės balsuoja, liks vieninga šiais klausimais. Taip pat nuspręsta, kad buvęs Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa vadovaus valstybes nares vienijančiai Europos Vadovų Tarybai (EVT).
