Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje nelikus nuostatų apie Kinijos keliamą grėsmę, laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šis dokumentas bus taisomas. Anot jo, derinant Vyriausybės programą kai kurios formuluotės pasimetė.
„Mes turėsime tam tikrų pasiūlymų, kokios turėtų būti korekcijos. Vyriausybės programos derinimo procese, matyt, pasimetė kai kurios formuluotės“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje teigė K. Budrys.
Nors Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, Ingos Ruginienės formuojamo Ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, naujojoje Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
K. Budrys savo ruožtu patvirtino manąs, jog Kinija kelia rimtus saugumo iššūkius tiek remdama Rusiją, tiek pasitelkdama ekonomines praktikas.
„Taip, Kinija (…) tiek ekonominio saugumo, tiek Europos saugumo prasme prisideda prie kylančių grėsmių tiesiogiai ir netiesiogiai įgalindama Rusiją toliau vykdyti agresiją prieš Ukrainą, imdamasi nesąžiningų ekonominių praktikų ir kitų dalykų“, – sakė jis.
„Žinoma, kad tai yra didelis sisteminis iššūkis visai dabartinei pasaulio tvarkai (…) Pats vertinimas nesikeičia ir transatlantinė bendruomenė šį vertinimą turi vieningą“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
