Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsamiame pokalbyje su tinklalaidės „The Diary of a CEO“ vedėju Stephenu Bartlettu kalbėjo ne tik apie karą, bet ir apie sprendimus, kurie, jo manymu, atvedė prie dabartinės situacijos. Beveik dviejų valandų interviu, paskelbto spalio 22 dieną, metu aptartos 2014 metų Krymo aneksijos pasekmės, Rusijos branduolinio ginklo grėsmė, santykiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir galimos paliaubos.
Pokalbyje netrūko ir asmeniškesnių momentų. Zelenskis prisiminė Bučą – miestą, kurio okupacijos metu buvo nužudyti civiliai, o vaizdai, pasak prezidento, pakeitė jo požiūrį į karą. Iš jo atsakymų galima suprasti, kodėl Ukrainai taip sunku sutikti su teritorinėmis nuolaidomis ir kodėl vien ugnies nutraukimo, jo manymu, nepakaktų.
Krymo aneksija ir klaida, kurią Ukraina prisimena iki šiol.
Kalbėdamas apie karo pradžią, Zelenskis grįžo į 2014 metus, kai Rusija aneksavo Krymą. Jo vertinimu, tuomet Ukraina neparodė tokio pasipriešinimo, kuris būtų galėjęs pakeisti tolesnę įvykių eigą. „Suklydome, kad jiems nepasipriešinome”.
Zelenskis mano, kad tuometinis sprendimas galėjo turėti ilgalaikių pasekmių. Jei Rusija būtų sulaukusi stipraus atsako, Vladimiras Putinas galbūt būtų kitaip įvertinęs galimybę pulti likusią Ukrainos dalį.
Šis vertinimas svarbus ir šiandien, nes Ukrainos vadovas dabartinio karo nelaiko atskiru, netikėtai kilusiu konfliktu. Jo požiūriu, 2022 metų plataus masto invazija buvo ankstesnės Rusijos agresijos tęsinys. Todėl, kalbėdamas apie taiką, Zelenskis daug dėmesio skiria ne tik kovų sustabdymui, bet ir tam, kas galėtų užkirsti kelią naujam puolimui ateityje.
Ar Putinas ryžtųsi panaudoti branduolinį ginklą?
Interviu paliesta ir viena didžiausių baimių, susijusių su karu Ukrainoje – galimas branduolinio ginklo panaudojimas. Zelenskis abejoja, ar Putinas iš tiesų ryžtųsi tokiam žingsniui.
Pasak politikos apžvalgininko Lino Kojalos socialiniame tinkle pateiktos santraukos, Ukrainos prezidentas mano, kad branduolinio ginklo panaudojimas turėtų rimtų pasekmių ir pačiai Rusijai. Toks sprendimas galėtų atstumti net valstybes, kurios iki šiol palaiko ryšius su Maskva, įskaitant Kiniją.
Zelenskio argumentas paprastas: jei branduolinis ginklas būtų panaudotas vieną kartą, atsirastų pavojus, kad jis bus panaudotas ir vėl. Tai galėtų iš esmės pakeisti kitų valstybių požiūrį į Rusiją.
Vis dėlto prezidento vertinimas nėra garantija, kad tokia grėsmė neegzistuoja. Jis veikiau paaiškina, kodėl Zelenskis mano, kad galimos tokio sprendimo pasekmės galėtų sulaikyti Kremlių nuo jo įgyvendinimo.
Ar Trumpas galėjo sustabdyti karą?
Zelenskio taip pat buvo paklausta, ar Trumpas būtų galėjęs užkirsti kelią plataus masto invazijai, jei būtų buvęs JAV prezidentu tuo metu, kai ji prasidėjo.
Ukrainos vadovas pripažino, kad tikslaus atsakymo niekas nežino. Jis neatmetė galimybės, kad asmeniniai Trumpo ir Putino santykiai galėjo turėti įtakos, tačiau kartu pabrėžė, jog prezidentų kadencijos nėra amžinos.
Net jeigu Trumpui būtų pavykę sustabdyti invaziją, Zelenskio manymu, tai nebūtinai būtų pakeitę ilgalaikius Rusijos tikslus. JAV vadovai keičiasi, o Kremliaus politika Ukrainos atžvilgiu gali tęstis ir pasikeitus Vašingtono administracijai.
Ši mintis atskleidžia vieną pagrindinių Zelenskio pozicijos aspektų: jis nenori, kad Ukrainos saugumas priklausytų vien nuo konkretaus JAV prezidento ir jo santykių su Putinu. Kyjivui svarbu susitarti dėl tokių garantijų, kurios galiotų ir pasikeitus politinei situacijai.
Paliaubos – dar ne taika.
Viena sudėtingiausių pokalbio temų buvo galimybė nutraukti ugnį ir pradėti derybas. Zelenskis teigė, kad Ukrainos sutikimas sustabdyti kovas ties dabartine fronto linija jau būtų reikšmingas kompromisas. Tačiau, pasak Kojalos, Rusija taip pat reikalauja, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš dalies Donbaso teritorijų, kurias jos vis dar gina. Zelenskis tokį reikalavimą vertina kaip rimtą grėsmę Ukrainos saugumui.
Prezidentas ypač pabrėžė Slovjansko ir Kramatorsko svarbą. Šie miestai yra svarbūs Ukrainos gynybai, todėl jų palikimas, jo manymu, galėtų susilpninti šalies pozicijas ir palengvinti tolesnį Rusijos puolimą.
Ukrainos vadovo požiūriu, problema nėra vien teritorijos. Jei Ukrainos kariuomenė pasitrauktų iš strategiškai svarbių pozicijų, kiltų klausimas, kas užtikrintų, kad Rusija vėliau nepradės naujo puolimo.
Todėl paliaubos ir ilgalaikė taika nėra tas pats. Ugnies nutraukimas gali sustabdyti kovas, tačiau be patikimų saugumo garantijų jis nebūtinai pašalintų naujo karo pavojų. Būtent dėl to teritorinių nuolaidų klausimas Ukrainai toks jautrus.
Energetikos infrastruktūra ir oro gynybos raketos.
Interviu Zelenskis kalbėjo ir apie Ukrainos smūgius Rusijos energetikos objektams. Pasak jo, Trumpas kritikavo tokius veiksmus, tačiau pats Zelenskis tvirtino anksčiau ne kartą siūlęs susitarti, kad abi pusės nustotų atakuoti energetikos infrastruktūrą.
Jo teigimu, jei Rusija nesutinka laikytis tokio susitarimo, spaudimas neturėtų būti nukreipiamas vien į Ukrainą. Šalis turi apsaugoti savo energetikos objektus, ypač tuomet, kai Rusijos atakos kelia grėsmę elektros tiekimui ir civilių gyvenimui.
Zelenskis siūlė kitą sprendimą – suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos raketų, kurios padėtų apsaugoti energetikos infrastruktūrą. Jis pabrėžė, kad Ukraina už šią paramą moka, o ne prašo jos nemokamai.
Šis argumentas atspindi platesnę Kyjivo poziciją: jei susitarti dėl abipusio atakų nutraukimo nepavyksta, Ukraina nori turėti pakankamai priemonių savo infrastruktūrai apginti. Tačiau tam reikia ne tik politinio palaikymo, bet ir konkrečios karinės pagalbos.
Kodėl Trumpas griežčiau kalba apie Ukrainą nei apie Rusiją?
Dar vienas jautrus klausimas buvo Trumpo požiūris į Zelenskį ir Putiną. Ukrainos prezidentas neslėpė, kad jam sunku suprasti, kodėl JAV vadovas kartais griežčiau vertina Ukrainos veiksmus, o Rusijos atžvilgiu kalba kitaip.
Paklaustas, kodėl taip yra, Zelenskis atsakė, kad nežino. Jis svarstė, ar tam įtakos gali turėti asmeniniai santykiai arba ekonominiai interesai, tačiau pripažino, kad tai tik spėlionės.
Kartu jis pabrėžė, jog Trumpas gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant taikos. Zelenskio manymu, JAV prezidentas turi pakankamai įtakos, kad galėtų daryti spaudimą Putinui ir skatinti jį derėtis.
Taigi Ukrainos vadovas nepateikė vienareikšmio paaiškinimo, kodėl Trumpo retorika abiejų šalių atžvilgiu skiriasi. Vis dėlto jo žodžiuose aiškiai juntamas lūkestis, kad Vašingtonas daugiau dėmesio skirtų spaudimui Rusijai ir Ukrainos saugumo užtikrinimui.
Zelenskis netiki, kad Putinas pasitrauks iš valdžios savo noru.
Kalbėdamas apie Rusijos ateitį, Zelenskis išsakė gana kategorišką nuomonę: jis mano, kad Putinas valdžioje liks iki mirties.
Toks vertinimas rodo, kaip Ukrainos prezidentas supranta dabartinę Rusijos politinę sistemą. Jo manymu, nereikėtų tikėtis, kad Putinas tiesiog nuspręs pasitraukti ir taip atvers kelią kitokiai politikai.
Jei Zelenskio vertinimas teisingas, tai turi reikšmės ir deryboms dėl karo pabaigos. Ukrainai tenka ieškoti susitarimo su vadovybe, kurios tikslai, jos požiūriu, gali nesikeisti net ir po paliaubų.
Vis dėlto Putino politinės ateities neįmanoma tiksliai numatyti. Tai yra Zelenskio įsitikinimas, o ne patvirtintas faktas.
Buča – prisiminimas, pakeitęs požiūrį į karą
Nors didelė interviu dalis buvo skirta politikai ir karinėms strategijoms, vienas labiausiai išsiskyrusių epizodų buvo apie Bučą. Paklaustas apie sunkiausią dieną per pastaruosius ketverius metus, Zelenskis įvardijo šį Kyjivo srities miestą, kurį Rusijos pajėgos buvo okupavusios 2022 metų pradžioje.
Po okupacijos Bučoje buvo aptikti nužudytų civilių kūnai. Šie vaizdai sukrėtė Ukrainą ir sulaukė didelio tarptautinio dėmesio. Zelenskis pasakojo, kad iki tol nebuvo matęs gatvėse išmėtytų žmonių kūnų ir kad ši patirtis jį giliai paveikė.
Vedėjo Stepheno Bartletto paskelbtoje interviu ištraukoje taip pat perteiktas Zelenskio pasakojimas apie pagyvenusį Bučos gyventoją. Vyras prisiminė Antrojo pasaulinio karo laikus ir, pasak Zelenskio, sakė, kad net anuomet per užėjus naciams su žmonėmis nebuvo elgiamasi taip, kaip per Rusijos okupaciją.
Šis prisiminimas leidžia geriau suprasti emocinę karo pusę. Zelenskis kalba ne vien apie teritorijų kontrolę ar politinius sprendimus, bet ir apie tai, ką matė Ukrainos miestų gyventojai. Tokios patirtys padeda paaiškinti, kodėl susitaikymas su Rusija ir sprendimai dėl teritorinių nuolaidų Ukrainos visuomenėje yra itin sudėtingi.
Bučos įvykiai taip pat primena, kad derybose kalbama ne tik apie valstybių sienas. Ne mažiau svarbūs lieka atsakomybės už civilių žūtis, teisingumo ir saugumo klausimai.
Ką šis interviu atskleidžia apie Ukrainos poziciją?
Pokalbyje Zelenskis grįžo prie kelių nuolatinių savo argumentų. Jis mano, kad 2014 metų Rusijos agresija nesulaukė pakankamo atsako, todėl Maskva galėjo tikėtis, kad vėliau pavyks užimti ir likusią Ukrainą. Jis taip pat abejoja, ar Putinas ryžtųsi panaudoti branduolinį ginklą, tačiau nesitiki, kad Rusijos tikslai savaime pasikeis.
Kalbėdamas apie paliaubas, Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad vien kovų sustabdymo nepakanka. Kyjivui svarbu išsaugoti strategiškai reikšmingas gynybos pozicijas ir gauti patikimas saugumo garantijas. Tuo pat metu Zelenskis pripažįsta, kad JAV vaidmuo derybose yra itin svarbus, nors ne visada supranta Trumpo sprendimus.
Interviu parodo, kaip pats Ukrainos prezidentas vertina karą ir galimas jo pabaigos sąlygas. Tačiau tai nėra neutralus visų konflikto pusių požiūrio apibendrinimas – tai Zelenskio pozicija, perteikta pokalbyje su žiniasklaidos atstovu.
Pagrindinis klausimas lieka atviras: ar Ukrainos reikalavimai dėl saugumo ir Rusijos reikalavimai dėl teritorijų gali būti suderinti taip, kad susitarimas ne tik sustabdytų dabartines kovas, bet ir sumažintų naujo karo tikimybę? Kol kas aiškaus atsakymo nėra.
