Bendrovės „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas ketvirtadienį atsistatydino iš pareigų po to, kai trečiadienio vakarą pasirodė pranešimų apie antrą jo nesantuokinį romaną, praneša „Sky News“.
Vienos didžiausių pasaulio bendrovių lustų gamintojos „Nvidia“ vienas įkūrėjų jau anksčiau prisipažino turėjęs nesantuokinį romaną, tačiau neatskleidė, su kuo. JAV žiniasklaida pranešė, kad jo partnerė buvo moteris, įtariama šnipinėjusi Kinijai.
Po to, kai pasirodžius pranešimams apie antrąjį J. Huango romaną „Nvidia“ akcijos per naktinę prekybą atpigo 8 proc., bendrovės valdyba surengė posėdį. Teigiama, kad šįkart jo partnerė buvo tiesiogiai jam pavaldi „Nvidia“ vadovaujamas pareigas einanti darbuotoja.
Po to, kai savaitgalį J. Huangas prisipažino turėjęs pirmąjį romaną, bendrovės akcijos atpigo beveik 14 proc., o jos rinkos vertė sumažėjo daugiau kaip 600 mlrd. JAV dolerių.
Dar sekmadienį „Nvidia“ valdyba pareiškė pasitikinti J. Huangu ir jo vadovaujama komanda.
Naujienų agentūros AP duomenimis, bendrovė laikinąja generaline direktore paskyrė Colette Kress, iki šiol ėjusią vykdomosios viceprezidentės ir finansų direktorės pareigas.*
Viena didžiausių pasaulio technologijų bendrovių „Nvidia“ atsidūrė dėmesio centre dėl istorijos, kurioje susipina galimas šnipinėjimas, asmeniniai įmonės vadovo santykiai ir milijardinės verslo operacijos. Viskas prasidėjo nuo pranešimų apie „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango artimus ryšius su verslininke Alice Huang, kurią JAV pareigūnai įtaria galimai bendradarbiavus su Kinijos žvalgyba.
Šie pranešimai sukėlė klausimų ne tik dėl galimo informacijos nutekėjimo, bet ir dėl pačios bendrovės veiklos Kinijoje. Situaciją dar labiau paaštrino smukusi „Nvidia“ akcijų vertė, pradėtas nepriklausomas tyrimas ir vis didesnis politikų dėmesys šiai istorijai.
Kaip kilo šnipinėjimo skandalas?
Apie galimus Jenseno Huango ryšius su Alice Huang pirmiausia pranešė „The New York Times“. Moteris anksčiau dirbo Singapūre įsikūrusioje bendrovėje „Megaspeed“, kuri sulaukė JAV institucijų dėmesio dėl įtarimų, susijusių su pažangių „Nvidia“ lustų tiekimu Kinijai. JAV pareigūnai įtarė, kad Alice Huang galėjo rinkti informaciją Kinijos vyriausybei ir perduoti ją Pekinui.
Į istoriją dėmesys dar labiau atkreiptas po to, kai pats „Nvidia“ vadovas darbuotojams išsiuntė laišką, kuriame pripažino buvęs neištikimas savo žmonai. Jis neatskleidė daugiau santykių detalių, tačiau atsiprašė šeimos ir darbuotojų. Nors laiške nebuvo įvardyta Alice Huang, jo prisipažinimas dar labiau paskatino visuomenės susidomėjimą šiuo skandalu.
Svarbu pabrėžti, kad šie įtarimai dar nėra galutinai įrodyti, o pati Alice Huang nėra pripažinta kalta dėl šnipinėjimo. Jensenas Huangas taip pat nėra kaltinamas sąmoningai padėjęs Kinijos žvalgybai.
Koks galimas ryšys su „Nvidia“ lustų tiekimu Kinijai?
Šis atvejis svarbus ne vien dėl asmeninių Jenseno Huango santykių. Didžiausią nerimą kelia galimybė, kad per „Megaspeed“ galėjo būti organizuojamas pažangių „Nvidia“ lustų tiekimas Kinijos įmonėms, apeinant JAV eksporto apribojimus.
Lustai – tai mažos elektroninės mikroschemos, atliekančios įvairias skaičiavimo užduotis. Šiuo atveju kalbama apie itin galingus procesorius, naudojamus dirbtinio intelekto sistemoms kurti ir mokyti. Jie leidžia apdoroti milžiniškus informacijos kiekius, todėl yra svarbūs ne tik technologijų bendrovėms, bet ir karinėms bei kitoms strateginėms sritims. Būtent dėl šių galimybių JAV riboja pažangių lustų pardavimą Kinijai.
„Reuters“, remdamasi leidinio „The Information“ atliktu tyrimu, pranešė apie galimą maždaug 240 tūkst. „Nvidia“ lustų tiekimą, kurio vertė galėjo siekti 7,5 mlrd. JAV dolerių. Vis dėlto šių skaičių „Reuters“ nepriklausomai patvirtinti negalėjo, todėl jie nėra oficialiai nustatytas faktas.
JAV institucijos taip pat domėjosi, ar „Megaspeed“ galėjo padėti Kinijos bendrovėms gauti technologijas, kurių pardavimas šiai šaliai yra ribojamas. Tačiau kol kas viešai nėra patvirtinta, kad bendrovė iš tiesų pažeidė eksporto taisykles arba kad per šią galimą schemą buvo perduotos „Nvidia“ technologinės paslaptys.
„Nvidia“ pradėjo nepriklausomą tyrimą
Lapkričio 8 dieną „Nvidia“ paskelbė pradedanti nepriklausomą tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti visas su šia situacija susijusias aplinkybes. Bendrovės valdyba teigė neturinti pagrindo manyti, kad buvo pažeistas nacionalinis saugumas arba nutekėjo įmonės paslaptys.
Po dviejų dienų nepriklausomi valdybos nariai pasamdė advokatų kontorą „Wachtell, Lipton, Rosen & Katz“, kuri padės atlikti tyrimą. Pats Jensenas Huangas pareiškė bendradarbiausiantis su tyrėjais.
Į situaciją įsitraukė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis teigė kalbėjęs su Huangu, kuris esą nežinojo, kad Alice Huang galėjo būti susijusi su Kinijos žvalgyba. Trumpas taip pat užsiminė, kad šiuo klausimu domisi FTB.
„Nvidia“ akcijos prarado šimtus milijardų dolerių vertės
Skandalas greitai atsiliepė ir bendrovės finansinei padėčiai. Investuotojai sunerimo dėl galimos žalos įmonės reputacijai, jos ryšių su Kinija ir to, kokių pasekmių gali turėti tyrimas.
Lapkričio 9 dieną „Nvidia“ akcijų kaina sumažėjo 4,3 proc., o kitą dieną – dar daugiau nei 6 proc. Per šias dvi dienas bendrovės vertė biržoje sumažėjo apie 430 mlrd. JAV dolerių. Tai nereiškia, kad įmonė tiek pinigų prarado. Šis skaičius parodo, kiek sumažėjo bendra visų jos akcijų vertė.
Lapkričio 11–12 dienomis situaciją dar labiau apsunkino nauji pranešimai apie galimus kitus Jenseno Huango asmeninius santykius. Taip pat pasirodė informacija, kad „Nvidia“ valdyba svarsto jo ateitį bendrovėje. Šie pranešimai sukėlė papildomą investuotojų reakciją, todėl viso akcijų kritimo negalima sieti vien su įtarimais dėl šnipinėjimo.
Kaip į kaltinimus reaguoja Kinija ir Singapūras?
Kinijos valdžia šnipinėjimo kaltinimus atmetė ir pavadino juos nepagrįstais. Lapkričio 12 dieną Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning pareiškė, kad JAV neturėtų kurti šnipinėjimo istorijų ir jomis teisinti technologinių apribojimų Kinijai.
Tuo metu Singapūro policija paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, esą jos pareigūnai įtarė Alice Huang ryšiais su Kinijos žvalgyba arba atliko tokį tyrimą. Policija patvirtino, kad vyksta tyrimas dėl „Megaspeed“ ir galimų vietos įstatymų pažeidimų, tačiau nepatvirtino jai priskiriamų šnipinėjimo įtarimų.
Pati „Megaspeed“ taip pat sureagavo į kilusį skandalą. Lapkričio 12 dieną bendrovė paskelbė, kad rimtai vertina JAV eksporto kontrolės taisykles, bendradarbiavo su JAV institucijų patikrinimais ir pasamdė nepriklausomą teisininkų komandą ištirti situaciją.
Kokios pasekmės laukia „Nvidia“?
Šis skandalas gali turėti ilgalaikių pasekmių bendrovei, net jei tyrimo metu nebus nustatyta, kad buvo nutekinta konfidenciali informacija. „Nvidia“ yra viena svarbiausių dirbtinio intelekto technologijų rinkos dalyvių, todėl bet kokie įtarimai dėl jos veiklos gali paveikti ne tik investuotojų pasitikėjimą, bet ir santykius su JAV valdžia bei tarptautiniais verslo partneriais.
Bendrovė jau susidūrė su akcininkų ieškiniu, kuriame teigiama, kad investuotojams nebuvo tinkamai atskleista svarbi informacija apie vadovo ryšius ir galimas grėsmes bendrovės veiklai. JAV politikai taip pat reikalauja daugiau atsakymų dėl galimų technologijų eksporto pažeidimų.
Kol kas lieka daug neatsakytų klausimų: ar iš tiesų buvo bandoma pasinaudoti Jenseno Huango ryšiais siekiant gauti informaciją, ar „Megaspeed“ padėjo apeiti JAV apribojimus ir ar dėl visos situacijos galėjo nukentėti „Nvidia“ interesai. Atsakymus turėtų pateikti vykstantys tyrimai.
*Marius Jakštas (ELTA)
