Šiuo metu įtaką šiek tiek prarandantis interneto gigantas „Netflix” vis dar žavi mus savo filmų, serialų ir dokumentikų įvairove. Dažnai tai geras ir tikrai nenuviliantis laiko praleidimo pasirinkimas. Tad pristatome 10 mini serialų, kurie tikrai neužims daug laiko ir sugebės, net patį rimčiausią darboholiką, ir ne tik, atrasti minutę savo dienoje, prisėsti ir pasinerti į užburiantį mini serialų pasaulį.
Nuo tikrais faktais paremtų iki fantastinių istorijų, kiekvienas „Netflix“ mylėtojas, tikrai atras ką žiūrėti.
10. „Unorthodox“
Tikrais įvykiais paremtas „Netflix“ serialas „Unorthodox“ sukurtas remiantis to paties pavadinimo Deboros Feldman autobiografija, išleista 2012-aisiais. Tiesa, pilnas knygos pavadinimas skamba taip: „Unorthodox: The Scandalous Rejection of My Hasidic Roots“, o seriale jis sutrumpinamas iki pirmojo žodžio. Tačiau antroji pavadinimo dalis, bylojanti apie žydiškų šaknų išsižadėjimą, atskleidžiama viso siužeto metu. Istorijos centre – devyniolikmetė Esty, gyvenanti Niujorke, JAV. Čia įsikūrusi ultraortodoksų žydų bendruomenė, turinti savo atskirą rajoną, Viljamsburgą. Tai – tarsi atskiras pasaulis, kurio gyventojus nuo likusios planetos skiria nematoma siena, kurios nevalia peržengti. Esty auga su savo seneliais ir teta, kadangi jos motina, nepritapusi šioje bendruomenėje, tapo nepageidaujama, ir pradėjo savo gyvenimą Europoje. Gaudama minimalų išsilavinimą, Esty taip pat lankė pianino pamokas pas pasaulietę mokytoją, ir tai darė paslapčia, kadangi bendruomenėje šis veiksmas būtų sulaukęs pasmerkimo.
Sulaukus septyniolikos, jai teko ištekėti už Jankio, drovaus introverto, kuris išauklėtas taip, kad šeimoje visada jaustųsi it karalius. Moterų paskirtis Viljamsburge – gimdyti ir auginti vaikus, taip siekiant atkurti genocido metu smarkiai nukentėjusią žydų tautą. Augdama neturėjusi jokios pasirinkimo laisvės, Esty tikisi, kad ištekėjusi ji taps savarankiška, ir galės pati priimti įvairius sprendimus, tačiau supranta smarkiai apsirikusi, kai suvokia, kad po vestuvių ne tik neatrado savęs, bet ir buvo pradėta vadinti tiesiog Jankio Šapiro žmona. Jai nesiseka atlikti žmonos pareigos, ir per pirmuosius vedybinio gyvenimo metus jiems niekaip nepavyksta užmegzti naujos gyvybės. Nepatenkinta Jankio šeima iš visų pusių spaudžia Esty atlikti savo pareigas tinkamai ir kuo greičiau pradėti vaikelį. Šabo iškilmių metu Esty lombarde parduoda visus savo turimus papuošalus, ir, gavusi pinigų, nusprendžia bėgti.
Turėdama senelių dokumentus, ji atvyksta į Berlyną. Ilgai svarsto, ar apie savo atvykimą pranešti čia gyvenančiai savo mamai, Esty atsitiktinai susipažįsta su jaunu vaikinu, kuris pasirodo esąs konservatorijos studentas. Po jo ir bendramokslių repeticijos, jie keliauja atsigaivinti prie ežero, ir Esty pasiprašo keliauti kartu. Šioje vietoje įvyksta gana svarbi scena – naujasis pažįstamas papasakoja, kad šis ežeras atliko gana svarbų vaidmenį žydų genocido istorijoje, ir Esty, nusimovusi pėdkelnes ir nusivilkusi megztinį, vis dar kone pilnai apsirengusi, įbridenda į vandenį, ir nusiėmė peruką, privalomą visoms ištekėjusioms jų bendruomenės moterims, taip parodydama savo trumpai kirptus plaukus. Po to ji panyra po vandeniu, taip tarsi atkartodama krikščionišką krikšto sceną, tačiau šįsyk tai reiškė veikiau ne prisijungimą prie bendruomenės, o atsiskyrimą nuo senosios, kuri taip varžė jos sielą. Neturėdama įprastų socialinių įgūdžių, Esty patiria daugybę iššūkių, tačiau drąsiai žengia pirmyn, nenorėdama grįžti ten, iš kur taip norėjo dingti.
Esty vaidmenį atlikusi izraelietė aktorė Shira Haas atrodo nuostabiai – jos veide atsispindi visos emocijos, kurios nebuvo ištartos garsiai. Nedidukė mergina didžiuliame svetimame mieste, kaip ir dera, atrodo išsigandusi, tačiau nestokojo drąsos ieškoti ir bandyti kabintis į naują gyvenimą.
Jos vyrą, Jankį Šapiro, vaidinęs Amitas Rahavas taip pat atliko puikų darbą – nuolat pasimetęs ir lengvatikis Jankis, sąžiningai besilaikąs visų jų bendruomenėje nustatytų taisyklių, atspindėjo eilinį Viljamsburgo bendruomenės vyrą, auklėtą ir augintą gyventi pagal taisykles. Antraeilių aktorių darbas irgi paliko gerą įspūdį – kadangi Esty prisiminimuose gausu epizodų iš jos vestuvių, kurios vyko pagal žydiškas tradicijas, būtent jos ir tapo vienu iš serialo akcentų. Didelė dalis pokalbių, apeigų vyksta jidiš kalba, o tradicinės apeigos, su maldomis ir dainomis, kelia susižavėjimą
Kadangi istorija pasakojama iš Esty perspektyvos, minėtos tradicijos ir bendruomenės santvarka žiūrovui veikiausiai pasirodys atstumianti ir itin varžanti, tačiau būtent gilūs, daugybę metų išlaikomi papročiai negali nekelti bent menkiausios pagarbos. Žinoma, būtent ši santvarka ir tampa pagrindine Esty gyvenimo tragedijos priežastimi – nerasdama sau vietos ir nepritapdama ją supančioje visuomenėje, ji pabėga. Galiausiai pasiryžusi aplankyti savo mamą, ji sužino, kad šioji taip pat nenorėjo gyventi pagal griežtas taisykles, taigi tampa tik dar labiau užtikrinta dėl savo sprendimo.
9. „Ripley“
Taigi, štai jis čia: visas jo talentas, nenusakomas žavesys ir lengvas karštakošiškumas. Andrew Scottas vaidina Patricijos Highsmith aprašytą antiherojų „Netflix“ aštuonių dalių „The Talented Mr Ripley“ adaptacijoje.
Kai pirmą kartą jį sutinkame, Tomas Riplis gyvena Niujorke, mažame butelyje, pragyvena iš smulkaus nusikaltėlio (sukčiaus) balta apykakle darbo. Jis vagia žmonių pašto siuntas ir čekius bei vadovauja netikroms skolų išieškojimo agentūroms. Tačiau blogo žmogaus (ar gero sukčiaus) kaukės ilgai paslaptyje neišlaikysi. Kai Riplio draugo tėvas pasiūlo jam vykti į apmokamą kelionę į Italiją ir pabandyti įtikinti jo sūnų Dikį (jį vaidina Johnny Flynnas) atsisakyti savo veltėdiško gyvenimo Europoje ir grįžti namo, jis pasinaudoja šia galimybe. Dabar Tomas Riplis bėga į gyvenimą plačiai išskėstomis rankomis.
Netrukus Tomas įsitraukia į Dikio gyvenimą, įgyja jo pasitikėjimą ir švelniai prisitaiko prie draugo asmenybės ir poreikių, o „auksinio berniuko“ draugė Mardžė (akt. Dakota Fanning) liekanti nuošalėje vis įtariau stebi juos abu.
„Ripley“ nufilmuotas nespalvotai, o noir elementas seriale nėra sušvelnintas. Daug lietingų naktų. Jei yra balų, pamatysime jose atsispindintį Riplį. Girdime kiekvieną cigaretės šnypštimą ir traškesį, stebime kiekvieną dūmų pliūpsnį, sklindantį iš peleninių. Kai plaukiojame po Italiją, ji atrodo visiškai nuostabi.
Serialas juda neįtikėtinai lėtai ir čia slypi jo grožis. Tiems, kurie sugeba pasinerti į serialą ir įvertinti jautrumą, kurį Graham Greene’as Highsmith apibūdino kaip „jaudulio poemą“, tai bus vienas geriausių matytų dalykų.
Kruopštus kiekvienas Tomo žingsnis, nesvarbu, ar tai būtų jo apgaulė, ar nusikaltimų slėpimas. Smulkių judesių ir įvykių fiksavimas leidžia sustiprinti įtampą. Tokios gilios emocijos kūrimas vyksta dar net prieš atvykstant inspektoriui Raviniui (akt. Maurizio Lombardi) tirti Fredžio Mileso (akt. Eliot Sumner) mirties… Nuo šio momento serialas tampa dar įtemptesnis, atrodo, kad gali pradėti trūkti oro. Kampeliuose telkiasi abejonės ir šešėliai. Kaupiasi masinio melo detalės, kurias bet kuri įžvalgi draugė, policijos pareigūnė ar banko kasininkė gali ištraukti ir taip sugriauti kylančią krūvą. Viską persmelkia piktavališkumas. Kiekviena grožio akimirka galiausiai baigiasi užnuodijimu. Tai nuostabus reginys.
8. „Baby Reindeer“
Iš įžanginės serialo dalies būtų galima pamanyti, kad „Baby Reindeer“ yra komedija, bet tai kur kas daugiau.
Londono policijos nuovadoje stebime, kaip Donis Dunnas (serialo kūrėjas ir aktorius Richardas Gaddas) įeina į pastatą ir pasakoja nesuinteresuotam pareigūnui, kad jį persekioja. Moteris, su kuria Donis susipažino užeigoje, kurioje jis dirba, seka jį ir kasdien siunčia jam šimtus elektroninių laiškų.
Po šia, atrodo nelabai įsimintina scena tvyro srovė emocijų. Trapumo ir baimės mišinys. Komedija šiame seriale yra tarsi plonas ledo sluoksnis, po kuriuo slypi dar neatrastas pasaulis. Veikėjas slepia kažką tamsesnio ir pavojingesnio, kas teka ir bando išsiveržti tiesiai iš po ledo paviršiaus.
Gaddo serialas, adaptuotas pagal to paties pavadinimo pjesę ir paremtas jo paties gyvenimu. Pirmą kartą susitinkame su pagrindiniu veikėju Doniu, kai jis yra tarsi gyvenimo užribyje, dirba pamainomis Londono užeigoje ir stengiasi išgarsėti kaip komikas. Donio asmeninis gyvenimas daug sudėtingesnis nei profesinis. Jis gyvena su buvusios merginos motina ir susitikinėja su translyte moterimi Teri (akt. Nava Mau) – šiuos santykius jis stengiasi išlaikyti paslaptyje dėl savo paties sumišimo dėl seksualinės orientacijos. Dar blogiau, Donis atsitiktinai parodo gerumą nepažįstamajai Martai (akt. Jessica Gunning) ir ši akimirksniu prikimba prie jo ir iš žavios tampa siaubinga.
Gaddo serialas pakaitomis linksmas, kartais sukrečiantis, įtemptas, pakilios nuotaikos ir liūdnas. Seriale nepatogumas perduotas puikiai, tiesiog spinduliuoja iš ekrano ir mes jį jaučiame. Žiūrėjimo patirtis – skausminga (ne iš blogosios pusės, nes serialas ir norėjo žiūrovui sukelti tokį jausmą) dėl kelių priežasčių. Daugiausia dėl serialo sąžiningumo. Donio stand-up pasirodymai yra būtent tokie, kokių galima tikėtis iš sunkiai besiverčiančio komiko: nepatogūs žiūrėti. Dažnai jį pasitinka tyla, kartais – pašaipos. Ne kartą iš publikos šaukiantis asmuo yra be galo palaikanti Marta, o dėl to vykstantys pokalbiai, kurie, kaip ir visas scenarijus, atrodo siaubingai tikroviški ir verčia mus jaustis nepatogiai.
Martos personažas taip gerai nupieštas ir puikiai suvaidintas puikiosios Gunning, kad nuo jos sunku atitraukti akis. Kartais ji primena Kathy Bates iš Stepheno Kingo filmo „Misery“, tokia sprogstanti nuo pykčio ir smurto, verčiančio atsitraukti, o kartais ji tiesiog atrodo keista ir šiek tiek apgailėtina figūra, verčianti mus jausti jai tą pačią simpatiją, su kuria kovoja pats Donis. Vienoje iš scenų Donis, bandydamas išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra Marta, seka ją namo į jos netvarkingą vieno kambario butą ir žvelgia į ją pro langą. Žinoma, jo nelaimei jis nelieka nepastebėtas… Donis seriale bando imtis visų įmanomų veiksmų, kad sau padėtų ir viskas, kaip ir realiame gyvenime, baigiasi siaubingai. Būtent dėl to su šiuo serialu susitapatinti yra labai lengva. Jame kiekvienas galime įžvelgti savo nesėkmių, todėl įdomu stebėti kaip su jomis tvarkotės ne jūs patys, o Donio personažas.
7. „American Primeval”
Praeitais metais pasaulį išvydęs „Netflix“ mini serialas „Pirmykštė Amerika“ mus nukelia į pačius ankstyviausius Amerikos užkariautojų laikus, kuomet nebuvo nei padorių šerifų, nei įstatymų. Tai pasaulis, kuriame vienintelis būdas išgyventi – kovoti iki paskutinio atodūsio su laukine gamta, svetimšaliais naujakuriais ir čia tūkstančius metų gyvenusiomis čiabuvių gentimis. Serialas prie TV ekranų pritrauks žiūrovus, besidominčius necenzūruota istorija, kuri pasakoja apie 1857 m. vykusią mirtiną čiabuvių, pionierių, mormonų kareivių ir JAV valdžios kovą. Čia nepritrūks žiaurios ir nuotykiais prisotintos Amerikos Vakarų atsiradimo istorijos, negailestingų religinių fanatikų susidūrimo, desperatiškos vyrų ir moterų, kovojančių dėl naujos žemės bei vietos, kurią būtų galima pavadinti namais, drąsos. Šiuose laukiniuose kraštuose neįmanoma surasti saugaus prieglobsčio. Svarbus tik vienas tikslas – išgyventi.
Režisierius Petas Bergas įkvėpimą „Pirmykštei Amerikai“ pasisėmė 2020 metais perskaitęs straipsnį apie žiaurius Jutos valstijos kolonizavimo įvykius. Susidomėjęs šia tema, jis kreipėsi į scenaristą Marką L. Smithą, kuris darbuodamasis kuriant juostą „Hju Glaso legenda“ nemažai sužinojo apie ankstyvuosius Jutos valstijos pionierius. Taigi Smithas ir Bergas sutarė panaudoti visas savo turimas žinias ir pastangas naujo laukinių vakarų epo kūrimui.
Nors ne visi serialo elementai grįsti tikrais faktais, tačiau dauguma pagrindinių personažų neišgalvotos istorinės asmenybės, tokie kaip svarbiausias istorijos pionierius Džimas Bridgeris, mormonų bažnyčios kariuomenės lyderis Brighamas Youngas ir įstatymų sergėtojas Wildas Billas Hickmanas. Serialo kūrėjams teko neblogai paplušėti norint kuo tiksliau perteikti Jutos karo dalyvius ir konsultuotis su įvairių genčių, kultūrų ir kalbų ekspertais. Tad čia neišvysite personažų, kurie nebūtų buvę tikros istorijos dalimi.
Serialo kūrėjai pabrėžia, kad šiame pasakojime vaizduojama karo ir konfliktų kasdienybė, tad nereikia bandyti įžvelgti nei istorijos herojų, nei piktadarių. Tai tiesiog žmonės, besistengiantys išgyventi. Serialas neidealizuoja istorijos – priešingai, jis be užuolankų rodo neišvengiamą smurtą, žmonių žiaurumą ir kovą už išlikimą. Svarbu paminėti, kad vos tik išleidus šį serialą, savo nepasitenkinimą šiuo kūriniu spėjo išreikšti mormonų bažnyčia, kuri skundėsi, kad jis ne tik klaidina žiūrovus iškraipyta istorija, bet ir kursto neapykantą. „Netflix“ nesiruošia atsakyti į šiuos kaltinimus. Mūsų nuomone, tai puikus žvilgsnis į tamsų Amerikos istorijos laikotarpį, kuriame norint išgyventi kasdien turėjai kovoti už savo gyvybę.
6. Unbelievable
Tai amerikietiškas tikrų nusikaltimų 8 dalių serialas, kurį sukūrė Susannah Grant, Ayelet Waldman ir Michaelis Chabonas. Serialas paremtas 2015 metų straipsniu „An Unbelievable Story of Rape“, kurį parašė T. Christianas Milleris ir Kenas Armstrongas, ir tų pačių autorių 2018 metų knyga „A False Report“. Seriale vaidina Toni Collette, Merrit Wever ir Katilyn Dever.
Seriale pasakojama apie merginą, kuri po išprievartavimo kreipiasi į policiją, tačiau vietoj pagalbos ir nuraminimo ji sulaukia įtarių žvilgsnių ir nepatiklumo, o galiausiai yra apkaltinama parašiusi melagingą pareiškimą. Po kelių apklausų, kurių metu tyrėjai laikosi pozicijos, jog mergina meluoja, ji nusprendė atsiimti pareiškimą. Vėliau prievartavimai pasikartoja, tačiau kitose vietose ir pradeda aiškėti įvairios intriguojančios detalės, kodėl taip sunku susekti šį nusikaltėlį ir kodėl visi parodymai prieš jį ir įkalčiai ilgainiui dingsta.
Šis serialas itin sukrečiantis ir vaizduoja ne bet kokią, o tikrame gyvenime vykusią jaunos merginos istoriją. Jame nagrinėjamas policijos pajėgų patikimumas, vienišos merginos bejėgiškumas, skausmas ir gėda, kurią dažnai patiria prievartautojų aukos bei teisingumo troškimas.
5. „When They See Us“
Tikrais įvykiais paremta keturių dalių drama neabejotinai sukrės kiekvieną. Pasakojimo centre – 1989-ųjų balandžio 19 d. Niujorko Centriniame parke užpulta ir išprievartauta baltaodė moteris. Dėl nusikaltimo apkaltinti penki nepilnamečiai juodaodžiai, kurie iš tikrųjų prie šio užpuolimo neprisidėjo. Prokuroras teismo proceso metu vaikinus padalijo į dvi grupes.
Visiems jiems buvo pateikti skirtingi kaltinimai, susiję su užpuolimu. Keturi iš jų buvo apkaltini išžaginimu. Pasimetę ir nuvargę ilgų tardymų metu, ilgą laiką be kąsnio burnoje, jaunuoliai prisiėmė jiems pateiktus kaltinimus, ir prisipažino nusikaltę. Vaikinams skirtos maksimalios bausmės, įmanomos nepilnamečiams, tačiau vienas iš penketuko, Kevinas, tądien, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, jau buvo sulaukęs šešiolikos, todėl buvo teisiamas kaip suaugusysis, ir savo bausmę atliko kalėjime.
Tik praėjus trylikai metų jaunuoliai žengė į laisvę, o galutinai su miestu atsiteista tik 2014-aisiais, praėjus dvidešimt penkeriems metams. Istorija rodo keturis jaunus vyrus, bandančius iš naujo kurti savo gyvenimus turint seksualinio nusikaltėlio etiketę.
Nuostabus visos kūrybinės komandos darbas, pradedant puikia aktorių vaidyba ir baigiant kokybišku operatorių darbu, dar labiau sustiprina šios dramos keliamą įspūdį. Daug dėmesio skiriama ne tik pagrindiniams įvykiams, bet ir kaltinamųjų šeimoms, visų patiriamiems išgyvenimams.
Skirtingi šeimos narių poelgiai ir požiūriai į susiklosčiusią situaciją priverčia susimąstyti. Istorijos stebėjimas žinant, kad kaltinamieji yra nekalti, galybė vaizduojamų stereotipų ir neteisybės kelia daugybę jausmų, todėl papasakota istorija be abejo sukrės net ir didžiausius skeptikus, ypač turint omeny, kad serialas paremtas tikrais įvykiais.
4. „The Haunting of Hill House“
„Netflix“ Shirley Jackson knygos „The Haunting of Hill House“ adaptacija toli gražu nėra gerai žinomos pasakos versija.
Jackson XX a. siaubo klasika yra proto žaidimų pavyzdys. 1963 m. Roberto Wise’o ekranizacijoje „The Haunting“ tai daugiau psichologinio, o ne antgamtinio siaubo istorija – jei iš tiesų tamsiame, apgriuvusiame dvare, vadinamame „Hill House“, apskritai slypi kas nors vaiduokliško.
Naujoji versija, kurią režisavo ir parašė Mike’as Flanaganas („Hush“, „Ouija: blogio kilmė“ kūrėjas), iš tiesų labiau primena fanų pasakojimą apie šmėklų apsėstą namą. Tačiau, mūsų visų laimei, tai, ką jis praranda dėl ištikimybės siužetui, kompensuoja scenaristo Džeksono ištikimybė psichologinei siaubo prigimčiai ir kruopščios jos personažų studijos.
Iš pažiūros Flanaganas gali pasirodyti neįprastas pasirinkimas kartu su Džeksono meistriškai tyrinėjamu psichikos žlugimo procesu. Nors Flanaganas išgarsėjo kurdamas tokius lėtai degančius „indie“ filmus kaip „Oculus“, pastaruoju metu jo didesnio biudžeto filmai, pvz., „Ouija: blogio kilmė“ (angl. Origin of Evil) ir jo bendradarbiavimas su „Netflix“, pavyzdžiui, „Džeraldo žaidimas“ (angl. Gerald’s Game), nebuvo labai subtilus. Seriale „Hill House“ Flanaganas imasi serijinio pasakojimo, norėdamas sulėtinti tempą ir giliai ištirti ilgalaikį traumos poveikį.
Per 10 serialo serijų Flanaganas pasirenka beveik kankinamai lėtą tempą, kad galėtų ilgai ir atidžiai nagrinėti Krainų šeimą, paskutiniuosius „Hill House“ gyventojus. Praeitį ir dabartį Flanaganas supina nuostabiai, leisdamas mums pažinti kiekvieną iš septynių Krainų šeimos narių, ypač vaikus: Stivą, Širlę, Teodorą ir dvynius Luką bei Nelę.
Dabarties laike jaunoji karta, dabar jau suaugusi, niekada iki galo nesusitaiko su siaubinga naktimi, kurią jie paliko dvarą – naktimi, kuri lėmė jų motinos (Carla Gugino) mirtį ir atsiribojimą nuo tėvo (Timothy Hutton).
Kol Krainai kovoja su dešimtmečius saugotomis paslaptimis, ilgai kunkuliuojantis represijų ir šeimyninės įtampos katilas pagaliau užverda ir priverčia konfrontuoti.
Paprastai tariant seriale pasakojama apie brolių ir seserų grupę, kurie vaikystėje augo name, vėliau tapusiame garsiausiu šalyje vaiduoklių namu. Dabar jau suaugę ir tragedijos akivaizdoje priversti vėl susiburti, jie turi pagaliau susidurti su savo praeities vaiduokliais, iš kurių kai kurie vis dar tyko jų mintyse, o kiti galbūt iš tikrųjų persekioja Hill namo šešėlius.
Pačių žiūrovų nuomone, viskas – nuo scenarijaus, aktorių, operatorių iki montažo – yra tiesiog nuostabu. Epizodai įtraukia ir negalėsite sustoti. Šis serialas apie gyvenimą ir mirtį, dvi mums visiems žinomas sąlygas. Aktorių vaidyba tobula. Motinos siela suvaidinta taip, kad sujaudins jus iki paširdžių. Serialas, kuris tikrai paliks įspūdį kiekvienam.
3. „Adolescence“
„Adolescence” įsimintina britų drama, kurią prodiusavo „Netflix“, sukėlusi tikrą diskusijų audrą tiek tarp kritikų, tiek tarp žiūrovų. Tai keturių dalių trileris, kuris pasakoja šiurpią istoriją apie žiaurų paauglių pasaulį, kurio epicentre – tikrais įvykiais įkvėptas nusikaltimas ir jo pasekmės. Veiksmas vyksta šiuolaikinėje Didžiojoje Britanijoje, kur 13-metis berniukas apkaltinamas bendraamžės mergaitės nužudymu.
Serialas neapsiriboja vien detektyviniu siužetu – jis žvelgia giliau, atskleisdamas, kaip lengvai jauni žmonės gali būti įtraukti į smurtą, manipuliacijas ir radikalias ideologijas internete. Ši istorija pasakojama per tyrimą vykdančių policininkų, jaunuolio šeimos narių bei mokyklos bendruomenės perspektyvas. Kiekvienas jų turi savo versiją, savo tiesą, o tai tik dar labiau painioja įvykių eigą. Realybė ir melas čia susipina į vieną emocingą, įtemptą pasakojimą.
Vieno dublio principu nufilmuotas „Adolescence“ išsiskiria ne tik siužetu, bet ir savo socialine žinute. Jis kalba apie jaunimo pažeidžiamumą, tėvų ir mokytojų abejingumą bei interneto galią formuoti paauglių elgesį. Kūrėjai nevengia šokiruojančių scenų: nuo virtualaus smurto iki realių fizinių susidūrimų – visa tai perteikiama autentiškai, be pagražinimų. Šis serialas – tai ne tik įtempta drama, bet ir įspėjimas. Jis kviečia susimąstyti apie tai, kaip greitai jaunų žmonių gyvenimai gali pakrypti pavojinga linkme, kai jiems stinga palaikymo ir supratimo.
3. „Godless“
Amerikiečio režisieriaus Skoto Franko septynių dalių „Netflix“ mini serialo „Godless“ istorijos veiksmas vyksta 1884 metų Kolorado mieste, La Belle miestelyje, įsikūrusiame pasienyje. Mes matome. Šiame seriale matome viską, ką natūraliai kaip žiūrovai ir tikėtumės pamatyti vesterne – dulkėtą ir nuošalią vietą šalia anglių kasyklos, kurios gviešiasi stambaus masto kompanija. Tačiau yra netikėtas siužeto vingis – po tragedijos akmens kasykloje darbo metu – visi miestelio vyrai žuvo, ir moterims teko išmokti pasirūpinti viskuo ir remtis į save pačias. Taigi dabar miestelis yra gyvenamas ginkluotų ir neįtikėtinų moterų kaip Meri Agnes (Meritė Wever) ar Alisa Fletcher (Mišelė Dockery), kuri net du kartus liko našle ir gyvena miestelio pakraštyje. Nėra taip neįprasta vesterno žanre, kuomet moterys valdo savo gyvenimus, bei spardo blogiukų užpakaliukus.
La Belle miestelio moterų dinamika suteikia modernumo ir kažko naujo vesterno žanrui, bet tai nėra šio serialo pagrindinis akcentas. Daugiausia dėmesio skiriama tipinei filmų klišei – gerasis vyrukas prieš blogietį. Bet kaip S. Frenkas pats teigė – „aš norėjau būtent vesterno žanro klišių. Nenorėjau perkonstruoti vakarų estetikos ir nenorėjau būti modernus. Norėjau visos tos vesterno klasikos.“ Na, jis išgavo norimą efektą. Atsižvelgiant į režisieriaus pasisakymą, „Godless“ išties prikelia vesterno dvasią gyvenimui, panaudodamas visas žanro klišes. Tarp jų ir beširdis nusikaltėlis, kieta našlė, atsiskyręs miestelis, bei traukinio apiplėšimas.
Vesternai iš esmės yra amerikietiški ir juose dažnai yra pateikiama kova tarp laisvės ir santvarkos. Jie išaukština individualizmą – vienišas kaubojus ar autsaideris veikiau renkasi veikti vieniems nei būti glaudžios visuomenės dalimi. „Godless“ siunčia dar vieną žinutę: bendruomenė yra svarbi, o komandinis darbas gali padėti įveikti bet kokias kliūtis. „Godless“ yra lėtas ir gražus vesternas su savo įtraukiančiomis ir žadą atimančiomis vizualizacijomis bei rūsčia atmosfera. Šį serialą verta pamatyti jau vien dėl estetinio malonumo.
1. „Midnight Mass”
„Midnight Mass“ – tai 2021-ųjų metų „Netflix“ televizijos produktas, kurį sukūrė paskutinį dešimtmetį siaubo žanre tiesiog dominuojantis Mike‘as Flanaganas. Šį režisierių bei scenarijaus autorių jūs žinote iš tokių serialų kaip „The Haunting of Hill House“ bei „The Haunting of Bly Manor“, ir filmų „Hush“, „Gerald‘s Game“ bei „Doctor Sleep“. Su „Netflix“ platforma dažnai bendradarbiaujantis Flanaganas išsiskiria gilesne siaubo samprata – kūrėjas šiame žanre itin autentiškai sujungia kėblias pagrindinių veikėjų praeities traumas su unikaliais antgamtiniais sprendimais.
Į nuošalią Kroketo salą atvyksta naujas dvasininkas, kuris pradeda demonstruoti savo neįtikėtinus, gydančius gebėjimus. Salai visomis prasmėmis merdėjant, paslaptingomis aplinkybėmis čia pasirodęs kunigas atneša į bendruomenę naujų vėjų – bažnyčioje įvykdo tikrą stebuklą, išgydydamas luošą mergaitę. Tačiau dangaus palaima tęsiasi neilgai, mat po kurio laiko pradeda dėtis šiurpinantys reiškiniai, dėl kurių visą salą galiausiai sukausto siaubas.
Kiti mūsų pagrindinis veikėjas – iš kalėjimo į gimtąją salą grįžęs jaunas vyras. Tik ketverius metus nelaisvėje praleidęs už žmogžudystę, kurią įvykdė vairuodamas girtas, Railis akivaizdžiai nėra atsikratęs kaltės jausmo. Didmiestyje praradęs susikurtą gyvenimą, vaikinas grįžta pas savo šeimą, tačiau sunkiai randa motyvacijos pradėti naują etapą. Sutikęs savo paauglystės draugę, saloje vis dar gyvenančią itin religingą Erin, Railis pagaliau atsiskleidžia bei pradeda savotišką susitaikymo su savimi procesą. Būtent per šiuos du nuostabiai sugalvotus herojus, Mike‘as Flanaganas ir pristato žiūrovams pagrindines „Midnight Mass“ idėjas. Tobulai suregzti ateisto bei krikščionės dialogai apnuogina ne tik veikėjus, bet ir mus, per retai galvojančius apie gyvenimo prasmę. Šios scenos taip pat suteikia itin reikalingą balansą tarp šiurpių momentų, kuriuose stebime siaubingos mistinės būtybės įtaką salai, pamažu virstančiai į ekstremaliai religingą sektą. Izoliuota erdvė čia pasirinkta ne be reikalo – pašalintas išorinio pasaulio efektas leidžia kur kas įtikinamiau miestelį įsivaizduoti kaip visos žmonijos atspindį.
„Midnight Mass“ – biblinis siaubo pasakojimas (religija yra persmelkusi visą siužetą). Tačiau komentuojamas ne pats religingumas, o žmonės, kurie juo prisidengdami vykdo pačius žiauriausius dalykus. Kalbant apie seriale vaizduojamus žmones, negalime nepagirti ir nepriekaištingo kastingo – kiekvienai rolei tobulai priskirti aktoriai apdovanoja mus išskirtiniais pasirodymais.
Šis serialas yra Mike‘o Flanagano gyvenimo projektas – jį autorius rašė nuo pat savo karjeros pradžios, o pagaliau pasitaikius progai jį paleisti į pasaulį, kūrėjas nenuvylė nei kritikų, nei žiūrovų.
