Stokholme pirmadienį apdovanojimu medicinos srityje prasideda kasmetinis Nobelio premijų dalybų sezonas, kuriame, kaip prognozuojama, laurai fizikos srityje gali atitekti “dieviškosios dalelės” atradėjams, o Talibano smogikų pašauta Pakistano mergaičių švietimo aktyvistė pelnyti taikos premiją.
Šie labai skirtingi kandidatai – puikus pavyzdys, rodantis, kad Nobelio premiją, kurį daugelis laiko didžiausią pasaulyje prestižą turinčiu apdovanojimu, gali pelnyti tiek besistengiantys perprasti fundamentalias gamtos paslaptis, tiek kovos prieš žmogaus teisių pažeidimus didvyriai.
Tačiau pirmadienį daugiausiai dėmesio bus sutelkta į revoliucinius medicinos tyrimus, kai maždaug 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku Goeranas K.Hanssonas (Joranas K.Hansonas), Nobelio fiziologijos ir medicinos komiteto sekretorius, Stokholme įsikūrusiame Karolio institute viešai paskelbs šių metų laureatus.
Tik antradienį paaiškės, ar prognozės buvo teisingos ir ar Nobelio fizikos premija bus skirta už Higgso (Higso) bozono atradimą, kuris daugelio laikomas vienu iš didžiausių praeito šimtmečio mokslo pasiekimų.
Be Higgso bozonų, sako teoretikai, Visatoje neegzistuotų atomai.
“Kaip pasiekimas jis prilygsta patvirtinimui, kad Žemė yra apvali, ar pirmiesiems žmogaus žingsniams Mėnulyje”, – sakė kanadiečių fizikė Pauline Gagnon (Polin Ganjon).
Vis dėlto Higgso bozonų atradimas gali būti praleistas, nes oficialiai lieka maža tikimybė, kad pernai atrasta dalelė yra ne Higgso bozonas, o kažkokia kita nauja dalelė.
Jeigu Nobelio komitetas nuspręstų skirti premiją už šios dalelės atradimą, jo nariams taip pat iškiltų dilema: ar garbė turi atitekti teoretikams, ar praktiniams atradėjams, o galbūt apdovanojimas bus padalytas vieniems ir kitiems? Be to, kaip būtų galima pagerbti už proveržį, prie kurio prisidėjo tūkstančiai žmonių?
Chemijos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 9 dieną, o ekonomikos premijos, kurią dažniausiai gana amerikiečiai, laureato paskelbimu spalio 14 dieną baigsis Nobelio premijų sezonas.
Šių metų Nobelio taikos premijai nominuotų pretendentų skaičius buvo rekordinis – 259, tačiau Norvegijos Nobelio institutas niekada neatskleidžia jų sąrašo, palikdamas diletantams ir ekspertams spėlioti iki pat spalio 11 dienos, kai bus paskelbtas laureatas.
Pakistanietė paauglė Malala Yousafzai (Malala Jusafzai) , kuri pernai buvo pašauta į galvą Talibano kovotojų už jos pastangas plėtoti mergaičių švietimą, užima pirmąją vietą lažybų organizatorių “Paddy Power” sąraše, o už ją pastatę gali tikėtis išlošti dvigubai didesnę sumą.
Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) vadovas Kristianas Bergas Harpvikenas atidžiai stebi Nobelio taikos premijos komiteto darbą ir nuo 2009-ųjų skelbia savo galimų laureatų “trumpąjį” sąrašą, nors laimėtojo kol kas ir nėra atspėjęs.
Šiemet jo sudaryto sąrašo pirmojoje vietoje – pakistaniečių paauglė Malala, kuriai už mergaičių švietimo propagavimą pernai talibai šovė į galvą.
K.B.Harpvikenas sako, kad ji “ne tik tapo mergaičių ir vaikų teisės į švietimą ir saugumą, bet ir kovos su ekstremizmu bei priespauda simboliu”.
Tačiau kiti stebėtojai mano, kad tokia premija būtų per sunki našta 16-metei.
“Nesu tikras, kad etine prasme tiktų skirti šią taikos premiją vaikui”, – Norvegijos naujienų agentūrai NTB sakė Stokholmo taikos tyrimų instituto SIPRI vadovas Tilmanas Brueckas (Tilmanas Briukas).
Jis mano, kad premija galėtų atitekti Kolumbijos taikos derybininkams ar Mianmaro reformuotojams.
Tuo tarpu istorikas Asle Sveenas (Aslė Svenas) sakė manantis, kad penki komiteto nariai galėtų skirti premiją Kongo ginekologui D.Mukwege.
Šis gydytojas įsteigė ligoninę ir fondą, padedančius tūkstančiams moterų, kurias Kongo Demokratinėje Respublikoje išžagino vietos ar užsienio kovotojai, ar armijos kariai.
“Norvegijos Nobelio komiteto sekretorius Geiras Lundestadas (Jeiras Lundestadas) ne kartą sakė, kad konfliktas Kongo Demokratinėje Respublikoje sulaukė nepakankamo dėmesio”, – NTB sakė A.Sveenas.
“Human Rights Watch” nurodo, kad Komitetas taip pat galėtų nuspręsti pagerbti Rusijos žmogaus teisių aktyvistus, kurie susiduria su didžiausiu persekiojimu nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Kita galimybė būtų aktyvistai kaimyninėje Baltarusijoje, dažnai vadinamoje paskutine Europos diktatūra, mano organizacija.
Rimtos kandidatės galėtų būti Rusijos moterų aktyvistės, tokios kaip Liudmila Aleksejeva, Svetlana Ganuškina ir Lilija Šibanova, arba teisių gynimo organizacija “Memorial” ir kalinamas Baltarusijos kovos už teises aktyvistas Alesis Beliackis.
Kita daug spėlionių kelianti Nobelio premija skiriama už literatūrą.
Ne taip, kaip kitų Nobelio premijų atvejais, literatūros premijos laureato paskelbimo data pranešama tik prieš kelias dienas. Tačiau tradiciškai tai būna ketvirtadienis, tad šiemetinė data gali būti spalio 10-oji.
Ekspertai Stokholmo literatūriniuose sluoksniuose spėja, kad šią premiją šiemet galėtų gauti baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič, nors jos vardo ir nėra internetinių lažybų punktų sąrašuose.
“Ladbrokes” favoritais nurodo japonų rašytoją Haruki Murakami (Harukį Murakamį), dėl kurio lažinamasi santykiu 4:1, JAV rašytoją Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs), 7:1) vengrą Peterį Nadasą (Pėterį Nadašą, 8:1) ir korėjiečių poetą Ko Uną, (11:1).
“Tikrai, manau, kad šiemet tai bus moteris”, – sakė švedų dienraščio “Dagens Nyheter” kultūros puslapių redaktorius Bjoernas Wimanas (Bjornas Vimanas).
Tarp kitų galimų kandidatų minimi kanadietė Alice Munro (Elis Munro), alžyrietė Assia Djebar (Asija Džebar) ir amerikietis Philipas Rothas (Filipas Rotas).
Kiekvieną premiją sudaro 8 mln. Švedijos kronų (925 tūkst. eurų), kurie bus dalijami, jei vienoje kurioje nors srityje bus du ar keli laureatai.
