Ieva Variakojytė – Reynhstrom © Siuzanos Veprauskaitės nuotr. / KaunoZinios.lt

Įdomu, kiek kauniečių žino, kad gimtąjame jų mieste, Žemųjų Šančių rajone įsikūręs bene seniausias tradicijas puoselėjantis cirkas Lietuvoje  – „Baltijos cirkas“? Ši viešoji įstaiga praėjusią vasarą 50%  savo turto dalies perleido Valstybei, o kitaip tariant Kultūros ministerijai. Apie tai kalbėdama cirko dalininkė Ieva Variakojytė – Reynhstrom neslėpė džiaugsmo, jos teigimu – „tai bus didelis cirko žingsnis į priekį“.

Žemuosiuose Šančiuose, Drobės gatvėje įsikūręs cirkas išsidėstęs per kelis pastatus. Pagrindiniame – didžiąjame pastate yra kamerinio cirko erdvė, joje pasirodymai vyksta žiemos periodu, vasarą cirkas keliauja po įvairius šalies mies tus su erdvia kilnojama palapine, kiek mažesniame pastate įkurtas muziejus, jame taip pat įrengtos ir gyvenamosios patalpos, skirtos apsistoti cirko artistams.

Taip pat cirko pastatuose savo vietą turi  ir gyvūnai: ponis, meškėnai, šunys, balandžiai, ožiukai. Visi šie gyvūnai taip pat yra pasirodymų dalis. Egzotinius gyvūnus „Baltijos cirkas“ savo programai kviečia iš užsienio, šiais metais programoje pasirodys šimpanzės, aros, kakadu, tukanai. Pasirodymams cirko atlikėjai kviečiami iš artimiausio užsienio, Ieva Variakojytė – Reynhstrom sakė, kad: „šiuo metu, ir jau ne pirmi metai, „Baltijos cirkas“ palaiko stiprius ryšius su Ukrainos cirku“.

Viename iš „Baltijos cirkui“ priklausančių pastatų veikia klounų muziejus. „Didžioji dalis klounų sukaupta pačių cirko įkūrėjų, tačiau klounus į muziejų siunčia ir gerbėjai ir kiti artistai, kurie aplanko mus iš įvairiausių kraštų: Čekijos, Japonijos, Prancūzijos, Italijos, Rusijos, Izraelio, Amerikos, Belgijos.“ – pasakojo cirko dalininkė Ieva Variakojytė – Reynhstrom. Visoje ekspozicijoje yra virš dviejų tūkstančių klounų iš įvairių pasaulio kampelių ir pagamintų iš įvairių medžiagų, nuo molinių ar drožinėtų iki porcialianinių ar tapytų. Kolekcijos sumanytojas Ievos Variakojytės – Reynhstrom tėtis „Baltijos Cirko“ direktorius bei garsus cirko artistas Petras Variakojis.

Be klounų muziejaus ekspozicijoje yra ir kitų istorinio cirko prisiminimų. Vienas iš jų yra ant sienų pakabinti senojo profesionalaus cirko „Vilnius“ kolektyvo plakatai. Muziejaus ekspozicijoje puikuojasi ir pirmasis lietuvos cirko plakato eskizas, kuris pieštas rankiniu  būdu ir mena 20-ojo amžiaus 5-ąjį dešimtmetį. Plakate Ieva pristato cirko Lietuvoje pradininkus– „Jonas Ramanauskas ir Jadvyga Ramanauskienė. Jonas Ramanauskas visą gyvenimą siekė cirko profesionalumo. Cirkas nėra tik pavieniai būreliai ar saviveikla, tai darbas – kiekvienas pasirodymas iš artisto reikalauja labai daug pastangų, pasiruošimo, profesionalumo. Anksčiau visi numeriai būdavo atliekami be papildomų apsaugų, todėl menkiausias suklydimas galėdavo kainuoti gyvybę.“

Ekspoziciją papildo ir senieji cirko rekvizitai – savadarbės kuokelės, puoštos saldainių popierėliais, klounadoje naudojamos bokso pirštinės, rankų darbo japoniški skėčiai, rankomis gaminti Jono Ramanausko akiniai su klouno nosimi ir kiti rekvizitai naudojami ir šiomis dienomis.

Kitame pastate įsikūręs kamerinis cirkas, kuriame veikia vaikų cirko akademija, taip pat vyksta edukacinės programos. „Cirko akademijoje“ vaikai mokomi visų cirko žanrų: nuo žongliravimo ar klouno iki gyvūnėlių dresuotojo ar akrobato. „Cirko akademijoje“ besimokančių vaikų pasirodymus galima pamatyti dalyvaujant edukacinėje programoje. Kiekvienais metais visame pasaulyje cirko diena minima balandžio mėnesio trečiąjį šeštadienį.

IMG_6267

IMG_6268

IMG_6290

IMG_6301

IMG_6317

IMG_6330

IMG_6334

IMG_6339

IMG_6347

IMG_6359

IMG_6363

IMG_6435

IMG_6493

IMG_6510

IMG_6531

© Siuzanos Veprauskaitės nuotr. / KaunoZinios.lt

Taip pat skaitykite: Miesto pokalbiai: Baltijos cirko direktorius Petras Variakojis

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: