Tai kas paslaptinga ir gąsdina dažnai keistai traukia. Jei paslapčiomis jus domina keliančios virpulį krauju permirkusios istorijos – „Dieviškas blogis“ kaip tik jums.
Tai nėra siaubo ar fantastinė istorija, kurioje autorius siekia įbauginti taip, kad negalėtumėte užmigti. Tai istorija, kurioje įtaigiu ir keliančiu malonią įtampą stiliumi pasakojama, kaip žmonės būdami dvasiškai silpni, siekia vaidinti visagalius dievus kraupiomis ir žiauriomis priemonėmis. Satanizmas – pagrindinė ašis, ant kurios sukasi šio romano veiksmas.
Ritualas
„Į apskritimą įžengė dvi moterys raudonais apsiaustais. Jų veidų neslėpė gobtuvai, ir tie veidai buvo balti, ryškiai padažytomis lūpomis. Tarytum jau papuotavusių vampyrų. Viena, laikydamasi iš anksto duotų tikslių nurodymų, nusimetė apsiaustą ir atsistojo nuoga tuzino juodų žvakių šviesoje, paskui išsitiesė ant nugludinto medžio pakylos.“
Jau pirmieji romano sakiniai prikausto dėmesį ir verčia jaustis tarsi išbadėjusiu, neapleidžia noras kuo greičiau sužinoti dar: kas bus toliau? Kas čia vyksta? Kokie tai žmonės? Kodėl jie tai daro? Neriant vis gilyn į istorijos vandenis nebegali taip paprastai išnirti aukštyn. Tai viena iš tų istorijų, kurias tiesiog „suvalgai“ per vieną naktį. Skaitytojas nepaleisdamas romano iš rankų vis skinasi kelią į priekį, į istorijos atomazgą, su nekantrumu laukdamas, kada gi pagaliau sužinos vardus… Vardus žmonių, kurie mažame ir ramiame Emitsboro miestelyje, kuriame visi vieni kitus pažysta visą gyvenimą, atlikinėja šiurpius ritualus. Tiksliau satanistines apeigas, kurių metu aukojami ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Kuriuose asmenys praranda savo žmogiškumą ir tampa tarsi gyvuliais tenkinančiai savo gyvuliškas aistras, valdžios, kraujo ir skausmo troškimą.
Košmarai
Pagrindinė romano veikėja – jauna menininkė Klerė, kuri palieka Niujorką ir atvyksta į savo gimtąjį miestelį – Emitsborą ieškoti atsakymų. Nuolatos kankinama košmarų jauna moteris jaučia, kad atsakymai į neapleidžiančius klausimus apie mylimo tėvelio mirtį slypi būtent tame mažame mietelyje, kuriame augo mylinčioje šeimoje apsupta maloniausių kaimynų.
Klerė nuolatos sapnuoja tą patį košmarą, kuriame šmėžuoja pamėkliškas mėnulis, laukymė, liepsnojantis laužas, trylika figūrų juodais apsiaustais su gobtuvais apskritimo viduryje, dvi moterys raudonais apsiaustais ir tokio pat raudonumo lūpomis, tamsą skrodžiantis pelėdos ūbavimas… Mažoji Klerė stebi, kaip prasideda kažkokios apeigos, nuo kurių vaizdo mažas kūnelis tiesiog eina pagaugais. Labiausiai gąsdina tai, kad ten ji mato ir savo mylimą tėvelį, geros širdies ir protingą žmogų, į kraują merkiantį rankas… Ir tik po daugelio metų ši mergaitė sužino, kad ne ji viena stebėjo šį kraują stingdantį ritualą.
„Bet kai kas nubėgo. Kai kas tūnojo it žvėris, žibančiomis ir truputį pamišusiomis akimis. Kai kas stebėjo ir laukė, smarkiai plakančia širdimi ir pasmerktųjų prakaitu žliaugiančiu kūnu. Kai kas ašarotu veidu ir virpančiu kūnu lingavo pirmyn atgal, nešvankiai imituodamas seksą. Nes gera, kaip gera būti Šeimininko veiksmų liudytoju.“
Visą gyvenimą persekiojama šių kraupių vaizdinių Klerė apsisprendžia pagaliau drąsiai pažvelgti savo baimėms į akis ir galiausiai susitaikyti, kad mylimiausias žmogus – tėtis, drįso palikti ją, dar jaunutę mergaitę, žiauriai pasitraukdamas iš gyvenimo, susitaikyti su mintimi, kad būtent jai teko tėvelį rasti pasismeigusį ant paties sukaltų kuolų savo kieme.
Romane sukasi daug veiksmo juostų, aprašoma daug charakterių, jų patirčių, gyvenimo vingių. Taip pat ir pagrindinės veikėjos meilės istorija, kaip gi be jos? Paskutiniuose romano puslapiuose atskleidžiami vardai ir motyvai, svarbiausios istorijos detalės ir, galima teigti, graži pabaiga. Bent jau kolkas… Kodėl taip sakau? Sužinosite patys…
Autorė
Nora Roberts – amerikiečių kilmės rašytoja, romanistė. 1979 m. vasario mėnesio pūga paskatino imtis kūrybinės veiklos – ji pradėjo rašyti užrašų knygutėje vieną iš istorijų – taip 1981 metais gimė pirmoji Noros knyga – „Irish Thoroughbred“. Nora Roberts yra keleto rašytojų draugijų narė, taip pat ji pelnė daugybę apdovanojimų, kuriuos nominavo kolegos ir leidyklos.
