Sausio 27-ąją minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2019-01-27 09:23

Spausdinti | Komentarai

holokaustas

Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. Šioje rezoliucijoje atmetamas holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.

Holokaustas (gr. holókaustos, iš hólos „visas“ + kaustós „išdegintas“) – sistemingas, masinis žydų tautos naikinimas, vykdytas Atrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų. Nacistinės Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net žemesniajai rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo žydų pavojaus, o tą gelbėjimą suprato kaip visų žydų sunaikinimą.

Europos komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris pareiškime 2019 m. Holokausto atminimo dienos proga sakė:

„Sausio 27 d. prisimename šešis milijonus žydų moterų, vyrų ir vaikų, taip pat visas kitas Holokausto aukas. Šią dieną prieš 74 metus sąjungininkų kariuomenė išvadavo Aušvico Birkenau naikinimo stovyklą, kurioje buvo vykdyti neapsakomi baisumai. Neapykanta kitam tapo kitų žudymu.

Šią dieną esu giliai susirūpinęs. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad per savo gyvenimą dar pamatysiu, jog žydams Europoje tenka bijoti išpažinti savo tikėjimą. Mane liūdina tai, kad beveik 40 proc. žydų svarsto galimybę išvykti iš Europos. Holokausto neigimas Europoje gyvas ir šiandien. Vienas iš trijų Europos gyventojų teigia tik šiek tiek žinantis apie Holokaustą, o vienas iš dvidešimties apie jį nieko nėra girdėjęs.

Holokaustas 2

Toks nežinojimas yra pavojingas. Laikas eina ir prisiminimai blėsta. Mūsų moralinė pareiga yra išlaikyti gyvą atmintį. Istorijos pakeisti negalime, tačiau galime pasirūpinti, kad ateities kartoms netektų patirti tokio netoleruotino baisumo.

Netoleruosime jokios antisemitizmo formos nuo kasdienių neapykantą kurstančių kalbų realiame gyvenime ir internete iki fizinių išpuolių. Europos Komisija kartu su visomis valstybėmis narėmis siekia įveikti šią grėsmę ir užtikrinti žydų bendruomenių Europoje saugumą.

Holokaustas

Mūsų Sąjunga pastatyta ant Holokausto pelenų. Tai atminti ir kovoti su antisemitizmu yra mūsų pareiga žydų bendruomenei – tik taip galime apsaugoti mūsų bendras Europos vertybes.“ 

Holokaustas 3

2019 m. sausio mėn. paskelbtos specialios Eurobarometro 484 apklausos apie antisemitizmo suvokimą duomenys atskleidžia, jog europiečių požiūris į antisemitizmą stipriai skiriasi. Kas antras europietis (kas penktas lietuvis) mano, jog antisemitizmas jų šalyje yra problema, kita vertus net 43 proc. apklaustųjų (75 proc. lietuvių) to nelaiko problema. Žmonės, gyvenantys šalyse, kurios turi dideles žydų bendruomenes ir pastaruoju metu susidūrė su fiziniais išpuoliais prieš jas, tame tarpe Švedijoje (81 proc.), Prancūzijoje (72 proc.), Vokietijoje (66 proc.), Nyderlanduose (65 proc.), antisemitizmą laiko rimta problema.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt