Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, savaitgalį praūžusi 11-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’20“ buvo ne vieno meno mylėtojo laukiamiausias metų įvykis, kurio datą organizatoriai keitė net du kartus. Be jokios abejonės, pasaulinė pandemija, COVID-19 mugę „ArtVilnius’20“ pakoreagavo. Šiais metais ji absoliučiai kuklesnė ir subtilesnė, pristatė lankytojams 37 galerijas ir 150 menininkų iš 9 pasaulio šalių. Kaip ir kasmet, šiuolaikinio meno mugėje ekspozicijas rengė bei menininkus reprezentavo ir Kauno galerijos. Tik vienos galerijos mugėje sukurė stiprų efektą, atidžiai pasirinko ne tik pristatomus autorius, bet ir jų darbus, lengvai laviravo tarp efektyvaus meno pristatymo ir darbų pardavimo. O kitos galerijos tiesiog pasirinko lengviausią kelią – į parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ sutempė, rodos, viską, ka tik turėjo geriausio.
Tarp „ArtVilnius’20“ dalyvių – įvairios Kauno galerijos
Kasmet šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’20“ menininkus pristato Irenos Mikuličiūtės dailės galerija, kuri – pirmoji privati Kauno galerija, įsikūrusi 1991-aisiais. Šiais metais galerija pristatė 3 puikiai žinomus autorius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – tai Gintautą Vaičį, Ewą Pohlkę ir Ireną Mikuličiūtę-Miką. Tai pirmas kartas, kai lygiaverčiai savo darbus lankytojams pristatė ir galerijos vadovė. Irenos Mikuličiūtės dailės galerija iš kitų išsiskyrė stipriai sustyguota ekspozicija bei profesionaliai atrinktais autoriais, jų tapybos darbais, jaučiamu šiuolaikinio meno vieningu pulsu su kitais mugės „ArtVilnius’20“ dalyviais.
Štai Ewa Pohlkė pristatė darbų seriją „Skydai“. Stiprų emocinį krūvį perteikiančius didelio mastelio objektus. Autorė, pasirinkdama žemiškas spalvas, darbuose sujungia gana skirtingas medžiagas – kaip medį, popierių, smėlį, pelenus ir stiklą. Šiuo atveju skydas simbolizuoja ne tiek saugumo jausmą, kiek yra sukuriama tikrovės refleksija, kurią pažinti yra kviečiamas žiūrovas. O Gintautas Vaičys didelio formato paveiksluose taiko ir koliažo principą, ir individualiai per abstrakciją žvelgia į peizažą. Ryškios ir intensyvios spalvos – oranžinė ar mėlyna – retai sutinkamos tapytojo drobėse. Šį sykį Gintautas Vaičys linkęs eksperimentuoti ir savo išgyvenimus perteikti žiūrovui būtent per koloritą. Taip pat ryškias, akį patraukiančias, spalvas paveiksluose renkasi Irena Mikuličiūtė-Mika. Čia ji toliau gilinasi į krikščionybę ir egzistencializmo filosofiją. Dailininkė ypač stipriai jaučia kolorito svarbą darbuose. Siekia per ryškias spalvas pabrėžti abstrakius įvaizdžius.
Galerija „Aukso pjūvis“ pristatė vilnietį Romualdą Balinską ir jo mįslingą abstrakcijų pasaulį. Nugesintos spalvos – pilka, balta, gelsa – sukuria paslaptingą autoriaus personažų pasaulį, kuriame sunku identifikuoti žmogaus vaizdinį, nes autoriaus drobėse individas – beveidis, belytis, tarsi jo kontūrai būtų išnykę. Darniai sustyguota ekspozicija mugėje išryškino Romualdo Balinsko fundamentalias temas – religija, filosofiniai pamąstymai ir gamta. Taip darbuose nuolat užduodami klausimai, kokią prasmę man turi religija, kaip ji man padeda geriau pažinti save?
Kas čia per darbų įvairovė? Štai toks netikėtas klausimas kilo pamačius galerijos „Kauno langas“ ekspoziciją, kurioje turėjo būti pristatomi tik 3 autoriai – Kęstutis Dovydaitis, Alonas Štelmanas ir Vidmantas Jusionis. Būtų galima ginčytis dėl pasirinktų menininkų, kurie jau ne pirmą kartą dalyvauja. Žinoma, jeigu tik jie būtų pristatomi mugėje, tada bendras vaizdas būtų buvęs tikrai, kad neblogas. O dabar visai ne į temą atsiranda vienas Vilmanto Marcinkevičiaus paveikslas ar vienas Audriaus Gražio paveikslas. Tokio sau nenuoseklumo neleistų nei viena galerija, pasiryžusi dalyvauti pasaulinio lygio mugėse. Juk tokios mugės – tai ne Kaziuko mugės.
O Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerija „Meno parkas“, pristatydama šiuolaikinį menininką Arūną Aleksandrą Daugėlą, tikrai mugėje neprašovė. Tarp Kauno galerijų – tai buvo tarsi vyšnaitė ant torto. Menininkas per trapią stiklo medžiagą kuria ironišką, sarkastišką ir itin siurrealų pasaulį. Jame žmogus be kaukių, su defektais ir visada atviras. Arūnas Aleksandras Daugėla nebijo rizikuoti, gąsdinti mugės lankytojo ar parodyti, kad mutuojant žmogaus išorei, jis praranda savo savastį. Ne visiems menininko stiklo objektai gali būti priimtini, bet būtent sarkazmas ir ironija tampa Arūno Aleksandro Daugėlos kūrybos impulsu.
Pirmą kartą 11-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’20“ buvo kitokia, įveikusi iššūkius, ir sugebėjusi pasiekti savo tikslą. Tradiciškai mugėje nenuobodžiavo nei meno mylėtojas, mugių lankytojas, profesionalus menininkas ar nuolat ieškantis šviežio kraujo kolekcininkas. O Kauno meno galerijos tikrai pateisino savo pasirinkimus – vienos aiškiai, kitos – miglotai. Bet vis tiek aukštą lygį ir profesionalumą palaikė. O jeigu ne, galės parodyti kitąmet.
Mugės geriausieji
-
Geriausio „ArtVilnius‘20” menininko titulas atiteko fotografui Remigijui Treigiui –
už nuolatinį fotografijos medijos permąstymą ilgametėje praktikoje. Jį mugėje pristatė Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos galerija „Baroti“.
-
Geriausia jaunąja mugės menininke paskelbta Rūta Spelskytė-Liberienė, kurią
pristatė VDA parodų salės „Titanikas“ stendas. Menininkė komisijos buvo pastebėta už mokslo ir meno dermę, jautrų ir trapų požiūrį, sugrąžinantį estetiką. Prizą menininkei įteikė advokatų kontoros „Cobalt“, kuri – muges mecenatas, Lietuvoje vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus.
-
7 geriausios galerijos mugėje – Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos galerija
„Baroti“ kaip geriausia mugės galerija kaip itin brandi ir pristatanti aukštos kokybės meną. Paryžiaus galerija „Galerie Nivet-Carzon“ – už ironiją, nekomercinį požiūrį ir netikėtą žaismę. Vilniaus galerijos „The Room“ – už gerą puikios tapybos parinkimą ir „The Rooster Gallery“ už profesionalią tarptautinio lygio menininkų prezentaciją. Latvijos dailės akademijos eksperimentinė erdvė „Pilot“– už gausią, išskirtinai aukštos kokybės jaunųjų menininkų koncentraciją. Estijos dailės akademijos galeriją „Eka gallery“ – už stiprius jaunų menininkų darbus. Ir Panevėžio galerija „Galerija XX“– už atrastus neatrastus menininkus.
-
Geriausios mugės instaliacijos – Rafalo Piesliako instaliacija „Sodas“ ir kauniečio
menininko Morfai instaliacija „Inkilai – tarpukario modernizmo architektūros stiliumi“. O specialus komisijos paminėjimas atiteko mugės projektų zonoje Šiuolaikinio meno centro pristatytam jaunosios kartos menininkui Kiprui Dubauskui (instaliacija „Dienanakčiavimas“).
