Postmodernaus teatro menininkas Tomas Lagūnavičius naujausiu savo spektakliu “Džidai” pristato inovatyvią paties sugalvotą, išgrynintą ir vystomą teatro kryptį – vieno žiūrovo teatras. Jau kovo 23 dieną, nuo 17h. Post Proceso teatre ( Pašilės g. 34, Kaunas) kas pusę valandos bus rodomas spektaklis vienam žiūrovui ( taip paeiliui bus parodyti 4 spektakliai), o ketvertas smalsių bei naujų pojūčių ištroškusių žiūrovų galės pasinerti į teatrinį veiksmą – spektaklį skirtą ir adaptuotą asmeniškai kiekvienam jų.
Šioje teatro aktoriaus bei režisieriaus T. Lagūnavičiaus sugalvotoje koncepcijoje žiūrovas kaip vienas svarbiausių monospektaklio komponentų, o visas reginys ir menininko dėmesys skiriamas išskirtinai vienam, salėje sėdinčiam, žmogui “Kai žiūrovas yra tarp kitų žiūrovų tuomet jis yra labai saugus, nes jis gali visą laiką gauti paramą, išgirsti kitų reakciją ir prie tos reakcijos prisiderinti. Kai žiūrovų yra daug, tuomet jie stiprūs. O kada tu esi vienas? Tada tu turi iš tikro jausti tai ką jauti, tu negali kopijuoti kitų, neturi į ką atsiremti ar kam pasiguosti. Tu esi vienas ir turi viską išklausyti. Postmodernus teatras negydo, atvirkščiai – jis įveda į disharmoniją.” – vieno žiūrovo koncepcijos idėją pagrindžia režisierius.
Ne tik nauja, alternatyvi teatro kryptis ir kūrėjo santykis su žiūrovu, bet ir spektaklio tematika skatina suklusti ne tik teatru besidominčius asmenis, bet ir nūdienos aktualijoms neabejingus žmones. Vykstančio karo Irake bei Sirijoje nuotaikos režisierių paskatino pasigilinti ne tik į šiuo metu vykstančius neramumus, bet pažvelgti ir į istorinę karų retrospektyvą bei moters padėtį tokioje aplinkoje. Ką išgyvena karo metu išnaudojami žmonės? Kaip jaučiasi prievartaujamos moterys? O jų vyrai ir kiti šeimos nariai? Žvilgsnis į realią karinę situaciją suteikia galimybę pasikalbėti apie tai kas vyksta žmogaus viduje kai pasaulis virsta karo zona.
Prieš savaitę spektakliu “Pabėgimas?” pristatęs teatro be žiūrovo koncepciją režisierius Tomas Lagūnavičius šiandien pateikia kardinaliai priešingą teatro krypties idėją bei spektaklį “Džidai” ir teigia, kad režisierius gali laisvai laviruoti teatrinių sprendimų ir krypčių pasirinkime ilgą laiką nesilaikant vienos tvirtos pozicijos bei nesistengiant išsaugoti individualios stilistikos. “Teatras yra krūmas, o ne medis. Ir tas pats režisierius vieną dieną gali pasakyti, kad nereikia jokio žiūrovo, o kitą dieną gali atsistoti ir sakyti, kad žiūrovas yra absoliučiai svarbus ir jis tik dėl jo gyvena. Aš kiekvieną dieną galiu padaryti kitokį spektaklį ir galiu būtent tai dienai periimti tos teatro krypties vertybines orientacijas ir pagal jas kurti, todėl aš propaguoju idėją, kad žmogus yra ne medis, o krūmas. Ir jis toks gali būti ne tik teatre, bet ir gyvenime.”
Keturi žmonės norintys sudalyvauti šiame išskirtiame spektaklyje ir pasimėgauti prabanga kai visa teatro komanda dirba būtent jam turėtų iš anksto registruotis elektroniniu paštu: [email protected] Renginys nemokamas, tačiau kadangi vietos tik keturios, jos bus skirtos pirmiesiems parašiusiems nurodytais kontaktais.
