Yoko Ono žmonės atpažįsta dėl skirtingų priežasčių. Vieni žino jos eksperimentinius filmus, instaliacijas, kitiems ji viena žinomiausių konceptualaus meno atstovių, o dar kiti pažįsta ją kaip garsaus „The Beatles“ grupės nario John Lennon žmoną. Žmonės visada stebėjosi Yoko Ono kūriniais ir nepaprastomis idėjomis. Šios asmenybės mąstymas ir kūrybiškumas tokie beribiai, kad ji yra laikoma viena labiausiai nesuprastų menininkių.
Yoko Ono gimė 1933 metais Tokijuje. Tai pasaulinį pripažinimą pelniusi menininkė, 2009 metais 53-ioje Venecijos bienalėje pelniusi „Auksinio liūto“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus. Savo meninę karjerą pradėjo Niujorko avangardinio meno scenoje ir galutinai įsitvirtino konceptualiame mene. Jos kurti performansai, muzika, filmai, skulptūros ir instaliacijos kalbėjo apie socialines problemas, moters reikšmę visuomenėje ir politiką. Viena svarbiausių kūrybos temų yra moteris, jos padėtis ir teisės. Venecijoje Yoko Ono buvo pristačiusi darbą „Rising“ („Kylantis“). Šio darbo centre buvo sukrautas laužas iš moterų kūnų muliažų ir vėliau padegtas. Kūrinys buvo eksponuojamas kartu su surinktais moterų patirtais smurto ir prievartos liudijimais.
Antrasis menininkės vyras John Lennon ją yra apibūdinęs kaip žymiausią pasaulyje nežinomą menininkę, kurią žino visi, tačiau niekas nežino ką ji daro. Pirmaisiais kūrybos metais tai buvo galima laikyti tiesa, mat, dauguma ją žinojo tik kaip John Lennon žmoną ar net galimai moterį, kuri išskyrė garsiąją „The Beatles“ grupę.
View this post on Instagram
Lietuva turėtų didžiuotis, nes pasaulinį pripažinimą pelniusi menininkė turi glaudų ryšį su Lietuva. Tai lėmė XX a. 7 deš. susikūręs tarptautinis menininkų, architektų, dizainerių ir kompozitorių „Fluxus“ judėjimas. Šis judėjimas eksperimentavo su įvairiomis technikomis ir disciplinomis, siekė nuotykių, spontaniškumo ir atmetė meno kaip verslo idėją bei heroizmą. Naujai atsiradęs judėjimas buvo nukreiptas prieš nusistovėjusią meno sistemą, kurioje nebebuvo galima rasti pokštų, žaidimų ar nuotykių.
„Fluxus“ ypač svarbus Lietuvai, nes jo pradininkas buvo lietuvis avangardistas dailininkas Jurgis Mačiūnas. Su „Fluxus“ ir šio judėjimo menininkais prasidėjo ir Yoko Ono kūrybinis kelias. Karjeros pradžioje ji bendradarbiavo su Jurgiu Mačiūnu, tapo gerais draugais. Būtent jis ir pakvietė Yoko Ono prisidėti prie „Fluxus“. Yoko Ono dalyvavo pirmoje parodoje 1961 metais, tačiau prie judėjimo prisijungti atsisakė. Nesuvaržytos, drąsios „Fluxus“ idėjos atrodė tinkančios tiek Yoko Ono kūrybai, tiek jos asmenybei, tačiau menininkė nusprendė, kad nori išlikti nepriklausoma. Toks jos sprendimas nepakeitė jos ir Jurgio Mačiūno santykių, jie liko artimais draugais ir bendradarbiavo.
View this post on Instagram
Yoko Ono besidomintys žmonės žino, kad menininkė retai kada iš karto sutinka eksponuoti savo meno kūrinius ir rengti parodas. Ji atsakingai renkasi su kuo bendradarbiauti ir kurios vietos yra tinkamos jos kūriniams bei idėjoms. Dėl to ypač reikia vertinti tai, kad menininkės kūryba“ pasiekė Kauną ir tapo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalimi. Savo darbų parodą surengti Kaune Yoko Ono sutiko iš karto, nei kiek neabejojo. Tai lėmė jos artima draugystė su kitu lietuviu Jonu Meku. Kaunas yra lietuvio JAV filmų kūrėjo Jono Meko gimtinė.
Jonas Mekas buvo artimas Yoko Ono ir Johno Lennono draugas. Vos tik pora atsikraustė į Niujorką, iškart susisiekė su Lietuvą garsinusiu Jonu Meku. Lietuvis, avangardinių filmų kūrėjas iš Lietuvos į Ameriką dėl Antrojo pasaulinio karo persikėlė 1944 metais, o 1954 metais su broliu Adolfu įkūrė žurnalą „Film Culture“. Leidinys „Film Culture“ ir suvedė Yoko Ono ir Jono Meko kelius. Jie susipažino „Fluxus“ meno kolektyve. Trys bičiuliai bendradarbiavo meno srityje, ypač kurdami filmus.
View this post on Instagram
Yoko Ono sąsajas su Lietuva galima pastebėti daug kur. Vienas iš tikriausių ir nuoširdžiausių išlikusių įrodymų yra paties Jono Meko parašyta knyga „Trys draugai. Jurgis Mačiūnas, Yoko Ono, John Lennon“. Knygoje galima rasti įvairių kūrinių aprašymų, susipažinti su aprašytomis asmenybėmis ir pajausti tikrą, nuoširdžią draugystę, kurią palaikė bendradarbiavimas meno srityje.
1997 metais Yoko Ono kurta instaliacija „Ex it“ nuo sausio 23 dienos eksponuojama Kaune, Lietuvos banko rūmuose, pagrindinėje operacijų salėje. Ši vieta neįprasta, nes ši instaliacija dažniausiai įkurdinama galerinėse erdvėse, yra rodyta bažnyčioje ir lauke, šalia kapinių, tačiau pirmą kartą tokioje patalpoje kaip ši. Banko erdvę pasiūlė Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas, nors iš pradžių ketinta ją žmonėms rodyti kitur. Visgi, banko erdvė tinkama ir sustiprina įspūdį savo architektūra bei suteikia daugiau prasmių.
AHOY nuotr.
Pasak Yoko Ono, „Ex it“ – tarsi gyvenimo tęsinys. Instaliaciją sudaro 100 skirtingo dydžio medinių karstų, iš kurių auga medžiai, o patalpoje sklinda gamtos garsai. Kūrinys vaizduoja didelę nelaimę, tačiau čia galima atrasti ir viltį. Ji skleidžia žinutę, kad gal ne čia, ne dabar ir ne šiame gyvenime, tačiau viltis yra. „Ex it“ demonstruoja ir mirtį. Miršta visi, tik niekas nežino kada ir kai kurios mirtys yra neišvengiamos.
Yoko Ono visada stengiasi ištrinti ribas tarp gyvenimo ir meno bei menininko ir žiūrovo. Savo kūrinių autorė daug nekomentuoja, nes nori, kad žiūrovas pats interpretuotų. Ne išimtis ir „Ex it“. Menininkė neišduoda kokį skausmą ar kokią nelaimę turėtume pastebėti, tačiau instaliacija gali būti siejama su stichinėmis nelaimėmis ar net karu. Pastaroji interpretacija ypač aktuali šiandien, dėl karo Ukrainoje. „Ex it“ tarsi parodo paveikų karo pasekmių vaizdinį, tai gyvybės atsparumo metafora. Karo interpretacija įprasminą Yoko Ono ne tik kaip menininką, bet ir kaip pacifistę.
View this post on Instagram
Instaliaciją galima lankyti nemokamai iki rugsėjo 11d., banko darbo metu. „Ex it“ su laiku vis kis, nes medžiai augs. Nuostabu tai, kad po instaliacijos uždarymo ji toliau gyvuos, nes medžiai bus pasodinti skirtingose miesto vietose ar net bus kviečiami žmonės, norintys medelius pasisodinti savo soduose.
„Ex it“ yra įžanga į rugsėjį Kauno paveikslų galerijoje atidaromą retrospektyvinę menininkės parodą „Laisvės pažinimo sodas“. Parodos eksponavimui pasirinkta vieta ypač tinka, nes Kauno paveikslų galerija įsikūrusi šalia „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno vaikystės namų.
View this post on Instagram
Parodoje „Laisvės pažinimo sodas“ gausu kūrinių, kurie atskleidžia skirtingus Yoko Ono kūrybos laikotarpius ir taikytas praktikas. Pasirodo konceptualus menas, eksperimentinis kinas, erdvės instaliacijos, objektai ir tekstiniai kūriniai. Tai kvietimas pamatyti laisvę kasdienybėje, kuri yra ir už parodos ribų.
Daugiau autorės kūrinių bus galima pamatyti Kauno viešose erdvėse bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centre.
View this post on Instagram
Yoko Ono kūrinių parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras kartu su šiuolaikinio menu muziejumi „Serralves“ bei menininkės studija „Studio One“. Kuratorius yra ilgametis Yoko Ono, Jurgio Mačiūno draugas ir „Fluxus“ judėjimo parodų kuratorius Jonas Hendricksas. Jonas Hendricksas teigia, kad darbas su Yoko Ono yra ypatingas.
„Kaunas 2022“ šiais metais ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai suteikia neeilinę galimybę susipažinti su pasaulinio lygio menininkais ir jų kūriniais. Yoko Ono jau ilgą laiką stebina visą pasaulį, o dabar ir Kauną. Instaliacija „Ex it“ ir kitos menininkės darbų parodos primena ir Lietuvos didybę bei pasididžiavimą. Menininkė priverčia žiūrovą išeiti iš komforto zonos, susimąstyti, pasijausti nepatogiai ir išvysti tai, ko niekad nematė. Tokie neįprasti kūriniai ir sprendimai įrodo, kad Yoko Ono – išradinga asmenybė, kuri kai kada lieka nesuprasta.
Taip pat skaitykite: 6 žymūs Marinos Abramovič performansai demonstruojantys jos neįtikėtiną galią
