Kas trečia moteris Europos Sąjungoje yra patyrusi seksualinį priekabiavimą darbo vietoje, tačiau apie tai darbdaviams praneša tik maža dalis nukentėjusiųjų – 4 proc. Priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencija yra visos komandos, o labiausiai – darbdavio atsakomybė. Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas ir Lygių galimybių įstatymas įpareigoja darbdavius kurti saugią darbo aplinką. Šiame tekste rasite 5 konkrečius patarimus darbdaviams, nuo ko pradėti.
Pasidomėkite problema
Bet kokios problemos sprendimas prasideda nuo žinių ir supratimo. Seksualinis priekabiavimas – tai nepageidaujamas fizinis, žodžiu ar raštu išreikštas seksualinio pobūdžio veiksmas ar elgesys, kuriuo siekiama įžeisti arba yra įžeidžiamas žmogaus orumas, kuriama bauginanti, priešiška, užgauli ir žeminanti aplinka. Svarbu suprasti, kad vadinamosios mažesnės seksualinio priekabiavimo formos, tokios kaip nepadorių juokelių mėtymas ar gašlūs žvilgsniai gali turėti tokias pačias rimtas pasekmes kaip ir vienas sunkus priekabiavimo atvejis, kurio metu nepageidaujamai liečiamasi prie žmogaus, demonstruojami lytiniai organai ar siuntinėjami seksualiai atviri pasiūlymai el. paštu, SMS žinutėmis. Darbuotojai, patyrę seksualinį priekabiavimą, dažnai kenčia nuo sumažėjusios savivertės, nerimo, depresijos, nuovargio ir demotyvacijos, kas daro neigiamą įtaką visam kolektyvui.
Pasirūpinkite prevencija ir turėkite aiškias taisykles
Efektyviausias būdas išvengti seksualinio priekabiavimo – nulinės tolerancijos politika, pagrįsta lyčių lygybės, žmogaus orumo ir nediskriminavimo principais. Rengdami politiką, aiškiai apibrėžkite seksualinį priekabiavimą, tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, įvardinkite nepageidaujamų veiksmų pavyzdžius. Su vidaus politika darbuotojus supažindinkite tiek formaliai, tiek proaktyviai, pavyzdžiui, rengdami mokymus, skirtus atpažinti seksualinį priekabiavimą. Norėdami paraginti nukentėjusiuosius pranešti apie incidentus, paskirkite patikimą(-us) darbuotoją(-us) kontaktiniais asmenimis, nukentėję asmenys. Nukentėjusiesiems svarbu iš anksto žinoti, kokią informaciją reikalinga, norint pateikti skundą. Jūsų lygių galimybių politikoje taip pat turi būti aptarta veiksmų seka, kuri bus atliekama pateikus, gavus tokį skundą, bei aiškios sankcijos tiems, kurie žemina kolegų orumą.
Jūsų dėmesio centre – priekabiavusio darbuotojo veiksmai
Spręsdami seksualinio priekabiavimo atvejus, pasirūpinkite, kad jūsų fokuse būtų asmens, kuris yra kaltinamas priekabiavimu, veiksmai. Aukų kaltinimas arba antrinė viktimizacija – tai toks elgesys, kai dėl patirto incidento ar nusikaltimo kvestionuojame aukos elgesį, apsirengimą, svarstome, ar ji „nesiuntė klaidinančių signalų“. Taip sukoncentruojame dėmesį į auką, o ne į nederamai pasielgusio darbuotojo veiksmus ir atgrasome nukentėjusiuosius prabilti apie patirtą žeminantį elgesį ar prievartą. Kad darbuotojas atsivertų, atidžiai išklausykite jo/s istoriją ir pateiktus faktus, nepertraukinėkite, nesmerkite, reaguokite jautriai ir empatiškai. Vertinkite kiekvieną atvejį konkrečiame kontekste, atsižvelgdami į profesinių santykių hierarchiją, laiko bei vietos aplinkybes ir kitas aktualias detales. Užtikrinkite administracinę, teisinę ir medicininę pagalbą nukentėjusiesiems.
Remdamiesi nukentėjusio asmens pateiktais įrodymais, inicijuokite tyrimą. Jeigu jų nėra – paaiškinkite, kaip juos rinkti. Norėdami užtikrinti nešališką ir visapusišką vertinimą, nukentėjusiojo ir priekabiautojo parodymus nagrinėkite atskirai, atkreipkite dėmesį į tai, kaip vertinamą elgesį mato ir supranta nukentėjęs asmuo, o ne priekabiautojas. Jei nukentėjęs darbuotojas pageidauja, užtikrinkite konfidencialumą, o priekabiautoją įspėkite neminėdami konkrečių situacijų ar vardų.
Kurkite saugią ir tolerantišką atmosferą
Tyrimai rodo, kad seksualinis priekabiavimas – mažai atpažįstamas reiškinys, neretai jis painiojamas su flirtu ar kitokiu abipusiu dėmesiu. Nenuostabu – nei mokyklos suole, nei vėlesnėse mokymosi ar studijų vietose daugelio iš mūsų niekas nemokė, kaip gerbti asmenines ribas, kas yra tinkama, o kas – žemina kito žmogaus orumą. Mokytis niekada nevėlu, ypač jeigu jums ir jūsų darbuotojams rūpi geresnė atmosfera darbe. Tad mokymai ir diskusijos apie lyčių stereotipus, lyčių lygybę, kaip atpažinti priekabiavimą ar seksualinį priekabiavimą bei reaguoti patyrus tokį elgesį patiems ar šalia esantiems – tikrai prisidės prie problemos sprendimo. Taip pat atsispausdinkite ir matomoje pakabinkite plakatų ar kitos vizualinės medžiagos, kuri dirbantiesiems ir besilankantiems jūsų įmonėje primintų, kad seksualinis priekabiavimas šioje erdvėje nėra toleruojamas. Jei pastebite kolegas, kurie neva „nekaltai“ perženginėja jūsų nusistatytas ribas, nepatylėkite ir viešai sugėdykite taip besielgiantį asmenį. Galiausiai, nustatykite bendrus susitarimus: pavyzdžiui, jeigu pasisveikindami biure spaudžiate ranką, susitarkite tai daryti ne tik su vienu ar keliais bendradarbiais, bet su visais.
Stebėkite situaciją
Sukūrę lygių galimybių politiką, nepamirškite, kad politika, kuri dūla stalčiuje, rezultatų neduoda. Kas tam tikrą laiko tarpą atlikite apklausas, įvertinančias, kaip darbuotojai jaučiasi darbo vietoje bei kaip reaguoja į seksualinį priekabiavimą. Jeigu matomų pokyčių nėra, vadinasi, veikti reikia aktyviau. Apie politiką ir nediskriminavimo principus dabuotojams gali primininti tiek vadovas, individualių pokalbių metu (jei įmonė nedidelė), tiek aukštesnės grandies vadybininkai. Paskatinkite ir viešai įvertinkite tuos darbuotojus, kurie aktyviai dalyvauja seksualinio priekabiavimo prevencijoje, pavyzdžiui, parengė ir įmonėje iškabino plakatus ar kitaip prisidėjo prie politikos įgyvendinimo.
Daugiau patarimų ir informacijos apie priekabiavimo prevenciją darbe rasite platformoje http://jauciuosigerai.lt/
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „Nulinė tolerancija seksualiniam priekabiavimui darbe“, projektą finansuoja Švedijos institutas ir Švedijos karalystės ambasada Vilniuje, įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras.
Goda Savickaitė, Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centras
