Premjeras Saulius Skvernelis yra pasakęs, kad Lietuvoje turės likti ne daugiau kaip penki universitetai. Kaip atrodo, skaičius 5 tokiame teiginyje neturi jokios ypatingos simbolinės reikšmė ir galbūt reiškia tik tai – universitetų negali likti daugiau nei būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kita vertus, mums leidžiama suprasti – kuo universitetų liks mažiau, tuo visiems bus geriau., o tai reiškia, nereikėtų sustoti ties skaičiumi 5. Sugebantis įrodyti, kad Lietuvai universitetų reikia dar mažiau, greitai gali pelnyti pažangiečio ir modernaus žmogaus reputaciją. Taigi, susiklosčius tokioms aplinkybėms, negaliu nulaikyti liežuvio nepasigirdamas, kad dar prieš keletą metų, kai S.Skverneliui premjero postas net nesisapnavo, jūsų nuolankus tarnas garsiai trimitavo apie tai, kad universitetų tinklą būtina optimizuoti, paliekant Lietuvoje tik 4 universitetus, t. y. lygiai tiek, kiek yra gamtinių stichijų, drauge suteikiant jiems atitinkamus vardus ir kodus.
Tiesą sakant, tokį savo pasiūlymą prieš keletą metų išsakiau dienraščio lrytas.lt Komentarų rubrikoje, tačiau visos jūsų autoriaus publikacijos iš šio dienraščio puslapių pastarosiomis dienomis buvo išdilytintos, taigi dabar, nesant galimybės pateikti nuorodų, lieka tik pasakyti: norite tikėkite, norite ne, bet esu pažangesnis net už šios kadencijos reformatorius, jau keletą metų ragindamas apsiriboti 4 universitetais. Skirtumas tik tas, kad anksčiau apie universitetų skaičiau limitą kalbėjau pusiau rimtai, pusiau juokais, dabar esu pasiryžęs liudyti tą pačią tiesą tiesą pusiau juokais, pusiau rimtai.
Pabandykite bent įsivaizduoti, kad Lietuvoje egzistuojantys universitetai galėtų būti pervadinti gamtinių stichijų vardais, universitetų jungimas ir iš visur peršamas stambinimo vajus įgytų daug solidesnį metodologinį pagrindą nei vienos rankos pirštų skaičiaus kombinacija. Žinia, skiriamos keturios stichijos – žemė, vanduo, ugnis ir oras, taigi tokiu atveju liktų keturi universitetai, atskiriami vienas nuo kito pagal naujo pavadinimo suteikiamą prasminį kodą. Savo ruožtu, jeigu čia pateiktas universitetų sistemiško pervadinimo pasiūlymas pasirodys pernelyg fantasmagoriškas, pabandykite įsivaizduoti, kad tokia įvardijimo žaismė yra dar viena esamos dalykų padėties šioje sferoje inventorizavimo priemonė.
Kokios perspektyvos atsiveria tokio persikrikštijimo stichijų, kurios savo duotybėje tobulu pavidalu sujungią universalumą su konkretumu, vardais?
Žemės universitetas be jokių abejonių turėtų būti kuriamas dabartinio Aleksandro Stulginskio universiteto pagrindu, prisimenant šio universiteto prigimtinį profilį ir žemės prasmėvaizdžio reikšmę Noreikiškėse, t. y šalia Kauno įsikūrusiai mokslo ir studijų bazei.
Universitetas Noreikiškėse su pavasarį atbundančiais žemės arimų plotais šalia universiteto sienų yra tokia neįtikėtina misterija, kad net būtų galima sakyti, jog pavasaris ne tik fizine, bet ir metafizine to žodžio reikšme kiekvienais metais prasideda nuo Noreikiškių:
kur iš veidrodžio pusės laukai įmirkę
kupini netikėtos palaimos
nuo spalvų atsiskyrusiems atspalviams mirgant
tarsi peštųs gaidžiai kažkokie iš kaimo
medžių žievės naujai restauruotos
ir žolynai piešti jau tarsi
kur naujai atkovotuose plotuose
legalus vėlei tampa katarsis
Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, žemė yra ne tik topos, t. y vietos, bet ir utopijos principas, jeigu laikomės įsitikinimo, kad žmogaus kelionė iš žemės į žemę nebuvo beprasmiškas nuotykis.
Žemė taip pat yra kūno ir dvasios neatskiriamos vienybes principas, formų forma, taigi, žiūrint į reikalo esmę ne paprastojo modernizmo, o jau postmodernistiniu požiūriu, nesunku bus įsivaizduoti, kad Žemės universiteto pagrindu į vieną visumą būtų galima jungti, iš vienos pusės, įvairaus profilio sveikatos universitetus, o, iš kitos, visas kunigų seminarijas.
Klaipėdos universitetas dėl studijų specifikos ir geografinės padėties savaime, be pasufleravimo iš pašalies prašosi pervadinamas Vandens Universitetu, tokiu pavadinimu be visa ko kito pasižadėdamas pateikti pavyzdį – kaip provincijos universitetas gali išplaukti į plačiuosius vandenis.
Neseniai svečiavausi šiame universitete ir savo įspūdį liudiju žodžiais, netelpančiais į protokolinio sakinio rėmus:
išvykome iš ryto kai vanduo dar buvo matinis
į jūros dugną ir ilgam įstrigęs į žoles
jaugi nesisarmatydamas paskenduolio akimis matai
undinės priartėjančias akis giliai žalias
Žinia, pirmasis Vakarų tradicijos filosofas Talis įrodinėjo, kad visos tikrovės motininiu pagrindu ir kosminės vienybės pradu, iš kurio visa prasideda ir į kurį visa sugrįžtą, yra vanduo.. Taigi naujai atkurtas Klaipėdos universitetas įgytų teisę pasivadinti Talio vardu, o virš tokio naują kelią atradusio universiteto paradinės arkos, bandau įsivaizduoti, galėtų kyboti užrašas:
visame
kosmose
mėtosi
„Lego“
detalės
– ką
dabar
pasakytų
Talis
iš
Mileto?..
Be jokios abejonės, į Ugnies universiteto vardą išimtinę pirmumo teisę turi Vilniaus universitetas, kuris, atleiskite už nuzulintą posakį, visais laikais buvo Lietuvos inteligentijos kalvė, kur, jeigu leisite taip pasakyti, visais laikais iš uolienų buvo išlydomas aukščiausiosios prabos intelekto auksas.
Vilniaus universitetas – tai istorinės scenos universitetas, tačiau, kaip atrodo, čia taip derėtų, organiškai pritaptų vaidybiniai menai, muzikos studijos, Konservatorijos studijų programos.
O jeigu jus trikdo ugninės gyvatės vaizdinys su pažinimo medžio vaisiaus draudimu, pagalvokite apie tai, kad didysis postmodernistas žaltys dabar jau gundo kriaušėmis.
Sakote, kad politiškai nekorektiškas yra ir ugnies dievo graikų mitologijoje Hefaisto, kuris valandininku darbavosi Hade įvaizdis. Na, galima guostis bent tuo, kad nelikus rojui, vis dėlto dar lieka legenda:
ir žengė jie po to
į hadą
žvaigždė tik suputojo
pakeliui paliko padai
Vytauto Didžiojo universitetas labiau nei kiti turi teisę būti laikomas Oro universitetu, nes vienintelis mūsų padangėje artes linberales universitetas žada atverti pasaulio vaizdinį iš paukščio skrydžio perspektyvos arba – o tai beveik tas pats – nuo Didžiojo Kunigaikščio Žirgo nugaros.
Oras yra labiausiai plastiškos stichijos prasmėvaizdis, kur dera vienas šalia kito laisvieji menai ir mokslo pažanga, kitaip tariant, nekliudo vienas kitam kūrybinis užmojis, ryžto dvasia ir techne išradingumas, taigi ši stichija dar gali būti suprantama kaip prasminė nuoroda į mokslo, meno ir technikos simbiozę. Kas be ko, prie tokios stichijos vardo universiteto galėtų būti jungiami karybos ir sporto universitetai, taip pat niekur kitur, o tik čia turėtų būti prijungiamas Vilniaus Gedimino universitetas, padovanojęs išmaniajai Lietuvos publikai įspūdingą M.Hedeggerio didžiojo veikalo „Būtis ir laikas“ vertimą. Galiausiai visi žino, kad Gediminas labiau už viską mėgo sapnuoti, o sapnai priklauso oro stichijai…
Tokio universiteto garbei skambėtų eilės:
jo prakilnybė
pavasario pradžios oras
įsitvirtinęs
fortuose ir
aortose
šilkais
atpylęs
kortų
skolas
pradeda
džiugų
karo sporto
žaidimą
pneumatinėmis
gėlių
papliūpomis
Šią savaitę laukite permainingų orų ir nepastovaus debesuotumo.
