© Lauros Matkutės KaunoZinios.lt nuotr.

Viešoji zona – terminas reiškiantis zoną tinkančią pėstiesiems ir pritaikytą įvairioms transporto rūšims. San Francisko planavimo ir urbanistikos tyrimų asociacija (SPUT) sudarė 7 pagrindinius principus, kurie pagerins urbanistikos projektavimą.

Sunku būtų perdaryti dabartinius miestus ir priemiesčius, kadangi renovacijos projektai neastpindi jokios galimybės, kuri pakeistų infrastruktūrą, tačiau nedidelio masto intervencija galėtų kažką pakeisti. “Yra  būdų pagerinti situaciją. Jums nereikia iš kart rinktis Manhatano, vietoj atskiros gyvenamosios bendruomenės”, – teigia Benjamin Grant, miestų projektavimo programos vadybininkas, padėjęs SPUT parašyti pagrindinius principus. “Egzistuoja keli žingsniai, paprasti būdai, kurių galima imtis ir taip pagerinti aplinką viešojoje zonoje, tokie būdai turi realų poveikį žemei.”

Taigi štai ką miestai turėtų daryti, kad viešoji erdvė taptų tinkama žmogaus sveikatai ir pėstiesiems lengvai naudojama.

1. Sukurti pėsčiųjų dėmesį atkreipiančią aplinką

Ketvirtis mylios ėjimo per milžiniškas dėžės formos parduotuves, automobilių stovėjimo aikšteles, gali pasirodyti gąsdinančiai, tačiau įsivaizduokite šaligatvį, kurio šalia išsidėsčiusios nedidelės parduotuvės ir jaukios kavinukės, toks pasivaikščiojimas atrodo daug malonesnis. Esmė – atstumo suvokimas. Statant miestą reikėtų vengti ištisų blokinių, masyvių, bei nepereinamų statinių taip pat, neatskirti gatvių į mažesnes zonas, kurios atrodo leidžia vaikščioti lengviau.

2. Orientuoti pastatus į gatvės pusę

Užuot statant parduotuvę toliau nuo šaligatvio, o prieky jos didžiulę stovėjimo aikštelę, ataskaitoje patariama, kad pagrindinis įėjimas turėtų būti prie pat šaligatvio ir taip patraukti pėsčiųjų dėmesį užsukti. Pastatai orientuoti į gatvės pusę “suteikia tarsi jaukumo ir artumo jausmą”, – sako Grant. “Miestuose, kuriuose populiaru vaikščioti, šalia gatvių išsidėstę pastatai, tarsi klasikinis atributas.”

Mes, žmonės nesame linkę jaustis patogiai aplinkoje, kurioje esame apsupti iš visų pusių, mes jaučiame instinktą gintis, kalbėjo Grant. Tradicinėse Europos miestų aikštėse, uždaros erdvės sukuria jaukią aplinką.

3. Organizuoti viešosios veiklos rėmimą

Garsiausi miestai ir jų centrai, traukia minias žmonių praleisti ten laiką. Grant manymu, svarbu rasti pusiausvyra tarp aktyviosios erdvės ir mažmeninės prekybos (lauko kavinės ar maisto parduotuvės), taip, kad fasadinėje pusėje nebūtų vien reklamos ir parduotuvės. „Pasaulyje ir taip daug erdvės užima parduotuvės“, – jis sako. Treniruokliai, laipiojimo sienos lauke, erdvės bendruomenės susitikimams, šios vietos būtų daug naudingesnės.

4. Įrengti automobilių aikšteles už pastatų arba po jais

Pėstieji gali pasijausti lyg antrarūšiai miesto gyventojai, jei pastatas bus už stovėjimo aikštelės. Ataskaitoje patariama daryti požemines stovėjimo aikšteles arba už pastato. “Automobilių statymas yra labiausiai paplitusi vairuotojo forma priemiesčiuose”, – teigia Grant. Žmogus atsakingas už transporto priemonių pastatymą (nepamirškime, kad visi tie vairuotjai išlipę iš automobilio tampa pėsčiaisiais), gali daugiaisiai prisidėti prie palankesnių sąlygų pėstiesiems.

Jei požeminė aikštelė tinkamai pastatyta, ji gali sukurti funkcionalesnę ir energingesnę vaikštančiųjų bendruomenę. Gana sunku rasti tinkamą aikštelių statymo variantą tarp įvairios paskirties pastatų (komercinės, biuro, gyvenamųjų). Taip pat norint užtikrinti, kad išėjimai ir įėjimai tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams būtų patogūs ir tinkami, reikia gana nemažai pinigų ir patikimo planavimo.

5. Pastato ar kraštovaizdžio detalėmis informuoti žmones

Pastatai praeiviams gali atrodyti, tarsi šmėžuojantys šešėliai, tačiau efektinga iškaba ar tinkamas įėjimas, gali vėl paversti pastatą prieinamą žmonėms. Grant teigimu, puikus pavyzdys, masyvios struktūros Empire State Building, kuris puikiai suprojektuotas ir tinka apačioje esantiems pėstiesiems. Didelį skirtumą gali padaryti fasadinėje pusėje pasodinti medžiai, ar paprasta iškaba, nepaisant pastato aukščio.

6. Įrengti aiškius ir vientisus priėjimus pėstiesiems

Pėstiesiems turėtų būti suprojektuoti tokie perėjimai, kuriais galima lengvai pereiti visuomenines aikštes, parkus, ribotos prieigos gatves ir kitas vietas, kur automobiliai negali važiuoti. Labai svarbu, kad pastatuose ar kompleksuose būtų aiškios nuorodos, padedančios orientuotis, ypač turistų lankomose vietose.

7. Statyti iki galo sukompleksuotas gatves

“Per pastaruosius 80 metų, įrengėme gatves su visomis reikalingomis funkcijomis, tačiau pamiršome automobilių judėjimą”, – sako Grant. Dabar miestai skatina naudoti ir kitas judėjimo priemones. Tokia prielaida vadinama sukompleksuotos gatvės ir urbanistinė plėtra. Pagrindinis dėmesys skiriamas visoms funkcijoms gatvėse, socialinėms, komercinėms erdvėms, bei dviračių judėjimui, viešajam transportui ir nuosavoms transport priemonėms. Taip pat tokios vietos, kur galite išgerti kavos puodelį, paskaityti laikraštį ar tiesiog nueiti į pasimatymą prie fontano, pagyvina rajono aplinką.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Sponsored video

Taip pat skaitykite: