„Talent Garden Kaunas“ įkūrėjas, fotografas ir kultūros entuziastas Artūras Bulota – vienas iš tų, kurie turėdami galimybę gyventi bet kuriame mieste, bet kurioje valstybėje, pasirinko likti ir kurti Kaune ir dėl Kauno. Pokalbyje su Artūru – Kauno atvirumas ir palankumas naujiems projektams, sunkumai, su kuriais tenka susidurti vystant inovatyvias idėjas ir mintys apie tai, kodėl vis daugiau vilniečių laisvalaikį leidžia Kaune.
Kodėl pasirinkote studijuoti ir likti gyventi Kaune?
– Prieš kiek daugiau nei septynerius metus su drauge sprendėme klausimą, ar likti čia, ar išvykti gyventi į Vilnių, o galbūt ir į užsienį. Tuo metu abu užsiėmėme veiklomis, kurias puikiai galėjome vystyti bet kur. Tačiau po ilgų svarstymų nusprendėme likti. O likome todėl, kad abu manome, jog važiuoti tik ten, kur jau „kažkas vyksta“ neapsimoka. Ten jau yra ne vienas ir ne du veikiantys ir kažką darantys žmonės. Didesnė prasmė yra likti, sunkiai dirbti ir aukštų rezultatų pasiekti čia, Kaune.
Kaip gimė „Talent Garden Kaunas“ (TAG) idėja? Kodėl buvo nuspręsta tai daryti būtent čia?
– Idėja gimė mąstant apie tai, kad kūrybinių industrijų srityje jau greitai nebeliks tokio santykio kaip darbdavys ir darbuotojas. Tai pakeis išmaniosios komandos – grupės žmonių, susiburiančių tam tikram projektui, jį įvykdančioms ir vėliau išsiskiriančioms. Tam, kad būtų iš ko šias komandas sudaryti, mums reikėjo erdvės, kur jie galėtų susiburti ir dirbti drauge. Kad mes galėtume juos samdyti, kai to reikia mums, ir jie galėtų samdyti mus, kai to reikia jiems.
– Kaune buvo treji bandymai vykdyti tokio pobūdžio projektą ir visi jie žlugo taip ir neįsibėgėję. Vilniuje šiuo metu jų yra penki, tačiau nei vienas jų neveikia kaip tikras co-working‘as. Mes nusprendėme šią idėją vystyti šiek tiek kitaip ir atradome frančizę, kuri mums leidžia būti plataus tinklo nariais ir suteikia daug laisvės bei galimybių. Šiuo metu Europoje veikia šešiolika „Talent Garden“ projektų, su kuriais patogu ir paprasta dirbti iš Kauno.
Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėdami vystyti projektą?
– Pradžioje, dar tik vystant idėją, visi sakė, kad darome kvailystę. Daug kartų girdėjome klausimą „jeigu tai neveikia net Vilniuje, kaip Jūs galite tikėtis, kad tai veiks Kaune?“. Atidarius TAG Kaunas mus pasiekdavo gąsdinimai, kad niekas tikrai nenorės įsigyti narystės, nes esame brangiausias co-working‘as, nes Kaune nėra start up‘ų ir freelancer‘ių.
Dabar, po metų, praleistų sėkmingai dirbant, tuos pačius žmones girdime teigiant, kad mums buvo lengva, kadangi Kaune yra sukurta tam palanki ekosistema, o mes esame vieninteliai. Viskas tiesiog apsivertė.
Tačiau svarbiausia, kad mes, atidarydami TAG Kaunas, tikėjomės, kad jis taps ne tik miesto, bet ir visos šalies projektu. Taip ir įvyko. Tapome pavyzdžiu, kad jau veikianti ekosistema neturi egzistuoti tam, kad pavyktų įgalinti tokio pobūdžio projektą.
Ką manote apie Kauno kaip akademinio arba jaunimo miesto įvaizdį?
– Aš gana skeptiškai vertinu tai, kad mes esame įsikibę akademinio ir jaunimo miesto vardo. Manau, kad tai nebėra tokia jau didelė vertė, kokia buvo anksčiau. Universitetų gausa ir įvairovė mieste pritraukia žmonių, tai puiku, bet galbūt jau turėtų būti svarbu, kokio tipo žmonės čia atvyksta arba ko jie čia atvyksta. O svarbiausia – ar jie atvyksta čia tam, kad pasiliktų.
Kokius žmones pastebite mieste?
– Kauniečiai, kaip ir pats miestas, yra labai skirtingi ir įvairialypiai. Čia gali sutikti labai platų spektrą asmenybių. Tačiau džiugu, kad jau praėjusiais metais, per abu didžiuosius Kauno universitetus plačiai išsikerojo kūrybos industrijų specialybės, pritraukiančios labai daug būsimų kūrybos industrijų atstovų. Ten susirenka miestą kuriantys žmonės. Jie nėra vadybininkai arba administratoriai. Jie nori ir, svarbiausia, geba prisidėti prie gerų pokyčių Kaune, jie nori po savęs palikti žymę.
Ką manote apie Kauną pašiepiančius stereotipus?
– Man tai atrodo absurdiška, juolab, kad šiandien visi šie „juokeliai“ apie Kauną pasigirsta nebent iš ne itin intelektualių žmonių lūpų. Pokštai apie Kauną ir duobes išvis niekam nebejuokingi, nes jų čia tiesiog nebėra, o teiginys, kad Kaune nieko nevyksta jau seniai neatitinka tikrovės. Vis daugiau mano bičiulių vilniečių čia leidžia savaitgalius, jie atvyksta į renginius, vakarėlius, koncertus. Daug vietų mieste jau yra tapę masinės traukos centrais. Džiaugiuosi, jog mano aplinkoje tų stereotipų ir konkurencijos jau nebėra ir labai norėčiau, kad jie, kaip senas daigas nuvystų ir visiškai išnyktų.
Ko palinkėtumėte Kaunui?
– Palinkėčiau Kaunui nesustoti, nes mes esame žiauriai žiauriai geram kely visomis prasmėmis. Man čia gera gyventi, man čia gera daryti verslą, nes Kaune šiuo metu yra viskas, ko mums reikia. Todėl linkiu, kad tiems žmonėms, kurie stengiasi ir dirba dėl miesto, tiesiog niekada neprirūktų energijos ir jie turėtų iš ko varyti toliau.
Sužinok daugiau! Spausk čia ir tapk mūsų draugu „Facebook’e“
