Šiais metais per 1700 Kauno kolegijos studentų lengviau atsipūtė – pagaliau rankose profesinio bakalauro diplomai. Mantijos, diplomų įteikimo ceremonijos, sveikinimai ir gėlės vainikavo sunkų ir studentiškomis legendomis apipintą gyvenimo etapą – baigiamojo darbo rengimą ir pristatymą.
Kartais neformaliuose studentų pokalbiuose galima išgirsti, kad diplominio darbo rašymas primena nemigos naktų, nervų tampymo maratoną ar būrimą raštu iš kavos tirščių. Vis dėlto sėkmingai baigusiųjų studijas patirtis rodo – geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai rašymo procesas yra iš tiesų įdomus, kai nagrinėjamos realios problemos. Kauno kolegijos vadovų ir dėstytojų pozicija aiški – studentų darbai negali būti „padedami į stalčių“. Parengti baigiamieji darbai turi būti pritaikomi praktikoje ir nukreipti į konkrečias organizacijas – prekybos, gamybos ar viešojo sektoriaus įmones. Kauno kolegijos duomenimis, kasmet vidutiniškai 40 proc. baigiamųjų studentų darbų yra užsakomieji, t.y., atliekami konkrečių organizacijų pageidavimu.
Už baigiamąjį darbą – Kauno miesto mero padėka
Baigiamąjį darbą apie Panemunės tilto nugriovimo sukeltą viešojo transporto susisiekimo problemą su kitais miesto rajonais parengę Kauno kolegijos Verslo vadybos fakulteto studentai Ieva Mulevičiūtė ir Martynas Pranaitis sulaukė ne tik puikaus įvertinimo, tačiau ir Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko padėkos.
„Remdamiesi Panemunės seniūnijos duomenimis, išsiaiškinome faktą, kad Panemunės tilto problema liečia per 16 000 gyventojų, susisiekiant viešuoju transportu atstumas iki miesto centro prailgėjo iki 10 km, daug mokinių buvo priversti pakeisti mokymosi įstaigas, todėl nusprendėme ištirti, kokie faktoriai padėtų šiems žmonėms greičiau ir patogiau pasiekti kitus miesto rajonus“, – teigia Ieva ir Martynas.
Atlikta Panemunės viešojo transporto 4 (Kauno pilis – Vičiūnai ir Vičiūnai – Kauno pilis) ir 5 (A.Juozapavičiaus pr. – Petrašiūnai, Petrašiūnai – A.Juozapavičiaus pr., Onkologinė ligoninė – A.Juozapavičiaus pr., A.Juozapavičiaus pr. – Onkologinė ligoninė) autobusų maršrutų bei keleivių srautų analizė, taip pat atlikta važiuojančiųjų šias maršrutais apklausa.
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovams tyrimo rezultatus pristatę studentai rekomendavo, atsižvelgiant į didelius keleivių srautus, įrengti laukimo paviljonus, kurie apsaugotų žmones, laukiančius viešojo transporto, esant prastoms oro sąlygoms. Tokio paviljono reikėtų Šv. Mato gimnazijos stotelėje moksleiviams, laukiantiems autobusų namo. Jaunieji tyrėjai pataria maršrutų grafikus labiau pritaikyti prie pamokų laiko, norint išnaudoti tuo metu esančius didelius keleivių srautus.
Įdomus faktas, jog kitoje Kaunakiemo stotelės pusėje keleiviai dažna prašo vairuotojų sustabdyti viešojo transporto priemonę ir išleisti iš autobuso, tad rekomenduota šioje vietoje įrengti stotelę. Onkologinės ligoninės stovėjimo aikštelėje Ieva ir Martynas siūlo įrengti oficialią autobusų stovėjimo vietą – dabar autobusai, važiuojantys pro šią vietą, turi ilgai manevruoti norėdami pasiekti Onkologinės ligoninės stotelę, taip pat ši aikštelė yra pilna duobių, o dėl to gadinamas transportas.
Studentų akiratyje – kosmetikos parduotuvių tinklas
Kiek sėkmingai sekasi rengti baigiamąjį darbą, dažnai priklauso nuo pasirinktos temos, objekto. Baigiamojo darbo rengimo kelią palengvina turiningai atliekamos praktikos. Šešios Kauno kolegijoje Verslo vadybą ir Prekybos vadybą studijavusios merginos numatytu laikotarpiu praktikavosi „Eurokos“ kosmetikos parduotuvėse. Baigdamos studijas studentės – Sabina Gelčytė, Mireta Andrukonytė, Rūta Kerbelytė, Monika Augustė Švilpaitė, Edita Kaminskaitė ir Raminta Kazlauskaitė – ėmėsi rengti diplominius darbus būtent apie šį tinklą. Parengtuose baigiamuosiuose darbuose studentės pateikė siūlomus sprendimus, kaip būtų galima patobulinti vieno iš padalinių aptarnavimo kokybę, kokias priemones būtų galima numatyti siekiant didinti pardavimus, sustiprinti konkurencines pozicijas. Darbuose aptarti vartotojų lojalumo stiprinimo būdai, nustatyta parduotuvių fizinės aplinkos įtaka vartotojų elgsenai, pateikti siūlymai rėmimo komplekso tobulinimui.
Pasak Odetos Ratkevičienės, uždarosios akcinės bendrovės „Kosmelita“ struktūrinio padalinio vadovės, mažmeninė prekyba yra aktuali šio laikmečio tema. Be to, įmonėje didelis dėmesys kreipiamas į klientų aptarnavimą, todėl džiugu, kad tam neabejingi ir studentai.
Anot O. Ratkevičienės, kokybiškai atliekama studentų praktika, kurios metu surenkama baigiamajam darbui svarbi informacija, suteikia galimybę studentui įtvirtinti, pritaikyti ir tobulinti savo žinias, kompetenciją ir gebėjimus praktinėje veikloje. „Jaunas žmogus gali išbandyti save pardavimų srityje, pamatyti dirbančiojo prekyboje darbą iš arčiau, suprasti atsakomybę, darbo apimtis, įgyti patirties, bendraujant su žmonėmis. Įmonė , esant poreikiui, turi galimybę geriausius praktikantus įdarbinti,“ – teigia O. Ratkevičienė.
Vis dėlto „Kosmelita“ struktūrinio padalinio vadovė pabrėžia, kad praktika ir baigiamasis darbas – tik pradžia. Pasak O. Ratkevičiemės, svarbiausia studentams žinoti, ką norėtų veikti gyvenime, o tada turėti svajonę ir jos siekti.
Svarbus darbdavių indėlis
Nors pristatydami diplominius darbus, vaizdžiai tariant, pagrindiniu smuiku groja studentai, tačiau ne mažesnė atsakomybė tenka ir vertinimo komisijai.
Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas pasakoja, kad baigiamųjų darbų komisijų, kurios vertina studentų darbus, nariais kviečiami būti įvairių įmonių ir organizacijų, su kuriomis bendradarbiauja Kauno kolegija, atstovai, patyrę tų sričių praktikai. Dalis komisijos narių vis dėlto yra mokslinį laipsnį turintys asmenys, taip pat ir kolegijos dėstytojai, tačiau komisijos pirmininkas turi būti iš verslo pasaulio. „Studijos nebus efektyvios, jeigu virsime tose pačiose sultyse. Kas gali geriau įvertinti tai, ką geba studentai, jeigu ne būsimieji darbdaviai? Juk diplomo gavimas dar ne viskas – laukia realūs išbandymai darbo vietoje. Studentai, besiginantys baigiamuosius darbus, rašo ne šiaip įdomias temas, tačiau pildo įmonių užsakymus – menininkai kuria projektus, verslą studijuojantys sprendžia konkrečias problemas ir teikia tobulinimo siūlymus, inžinieriai projektuoja, diegia technologines naujoves,“ – pastebi kolegijos direktorius.
Darbdavių dalyvavimas baigiamųjų darbų komisijose – viena iš bendradarbiavimo su veiklos pasauliu formų. Kauno kolegijoje darbdaviai dalyvauja kuriant naujas ir tobulinant esamas studijų programas, skaito paskaitas studentams, dalinasi patirtimi akademiniuose renginiuose. Apskritai, kuo arčiau vienas kito studijos, verslas ir mokslas, tuo mažesnės problemos ekonomikoje, socialiniame gyvenime ir geresnė kiekvieno asmens gyvenimo kokybė.
Kauno kolegijos leidinio „Siena“ informacija
