Esu kaunietė – gimiau ir užaugau šiame mieste, todėl net ir pačiai buvo keista pastebėti, kiek dar yra vietų, kurių iki šiol neaplankiau savo gimtajame Kaune. Nors istoriją visuomet mėgau, tačiau, prisipažinsiu, ilgą laiką net nebuvau girdėjusi apie Kauno istorijos muziejų. Iš tikrųjų kiek teko pasikalbėti su įvairių muziejų darbuotojais, jie pastebi, kad kauniečiai muziejuose dažniausiai lankosi, jei atvyksta kartu su užsieniečiais.
Kauno miesto muziejų sudaro 5 skyriai: P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus, Kauno istorijos muziejus, Rezistencijos ir tremties muziejus bei Kauno pilis. Nors Kauno istorijos muziejus yra vienas iš penkių skyrių, jį įprasta vadinti tiesiog Kauno muziejumi. Šis muziejus įsikūręs visai šalia Kauno Rotušės – M. Valančiaus gatvėje.
Istorija
Kauno miesto muziejaus įkūrimas truko ne vienerius metus: 1898 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Valdyba nutarė paruošti muziejaus statutą ir šalia rotušės buvusio pašto pastate (dabar Ryšių istorijos muziejus) paskyrė patalpas. Oficialiai statutas buvo patvirtintas tik praėjus septnyniems metams, 1905 metų lapkritį. Muziejus lankytojams duris atvėrė 1907 metais ir veikė iki 1936 – ųjų. Jo rinkinius sudarė eksponatai atspindintys miesto prekybą, amatus, miestiečių kultūrą, buitį. 1907 – 1936 metų laikotarpiu muziejus turėjo 2 itin atsidavusius direktorius – archeologą , dailininką Tadą Daugirdą bei profesorių Eduardą Volterį.
Abu direktoriai intensyviai ieškojo naujų eksponatų, pradėjo jų restauravimą bei išsaugojimą. Vėliau gausėjant eksponatams patalpos pasidarė per ankštos, tad neturėdama kitos išeities, muziejaus vadovybė stengėsi kitiems muziejams perduoti eksponatus, kurie mažiau atitiko Kauno muziejaus pobūdį. 1936m. Miesto muziejus buvo likviduotas, o eksponatai išskirstyti.
Kauno miesto muziejus atkurtas 2005 metais Kauno miesto tarybos sprendimu. Lankytojams muziejus duris atvėrė 2008 metais.
„Šviesos link…“ ekspozicija
Kauno miesto muziejuje šiuo metu veikia ilgalaikė paroda „Šviesos link…“. Su paroda Kauno miesto gyventojai ir miesto svečiai galės susipažinti iki 2015 metų birželio mėnesio. Parodos tikslas pakviesti lankytojus keliauti nuo tamsos iki šviesos, spalvos link, pasitelkus 3 pasakojimus: degtukų fabriko, pirmosios elektrinės ir radijo gamyklos istorijos.
© Aušros Leonavičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Muziejaus darbuotoja rekomendavo pradėti žvalgytis nuo rūsio galerijos, kurioje pateikiama informacija apie pirmąją Kauno elektrinę, įkurtą 1899m. Surinkti eksponatai apima fotografijas, archyvinę medžiagą, žinutes iš tarpukario spaudos, elektrinius įrenginius – elektros lemputes, megometrą ir kt.
Pastato koridoriuje ekspozicija skirta 1926 metais Raudondvario plente įkurtos Lietuvos degtukų akcinės bendrovės, geriau žinomos kaip „Liepsna“, istorijai. Tarp eksponatų galima pamatyti to laikmečio įprastų ir suvenyrinių degtukų dėžučių, jų etikečių.
Muziejaus lankymą baigiau lankydama Kauno radijo gamyklos ekspoziciją. Nors dar visai nesenai, namuose kraustant daiktus, buvau atradusi nuo senų laikų užsilikusį „Šilelį“, o ir tėvai važinėdami po miestą vis užsimena, kad čia stovėjo radijo gamykla, niekada taip gerai nesuvokiau radijo gamyklos svarbos ir indėlio Kauno miestui. Dabartiniai televizoriai užima vos ne pusę sienos namuose, o dar prieš 40 metų buvo tik pradėti gaminti pirmieji „Šileliai“. Be radijo gamyklos sukurtų „Šilelių“, pateikiama daug istorinės informacijos, fotografijų, darbuotojų aktyvios kultūrinės ir sporto veiklos pasiekimus patvirtinančių diplomų ir trofėjų.
© Aušros Leonavičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Paroda „Miesto gatvė“
Be pagrindinės „Šviesos link…“ ekspozicijos šiuo metu muziejuje yra veikianti ir paroda „Miesto gatvė“, kurioje pateikiamos fotografijos įamžinančios 1920 – 1940 – ųjų metų laikotarpį. Fotografijose galima išvysti Kauno architektūros pavyzdžius, miesto švenčių , kasdienės gyvensenos – krautuvėlių, turgaus vaizdus. Fotografijose taip pat pateikiami ir skirtingų transporto priemonių – autobusų, arklinių tramvajų pavyzdžiai. Užfiksuoti ir Kauną niokojantys potvyniai.
© Aušros Leonavičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Kodėl verta apsilankyti?
Muziejus iš tikrųjų leidžia bent šiek tiek pajausti, kuo gyveno kauniečiai XX amžiuje. Taip pat, kad dalis problemų išlieka panašios – elektros kainos visada yra aktuali tema, o muziejaus ekspozicijoje pateikiama istorinė informacija, kaip kauniečiai drąsiai su tuo kovojo.
Apsilankyti muziejuje galima rekomenduoti ir užsieniečiams – visa informacija yra pateikiama anglų kalba. Taip pat dalis informacijos pateikiama ir Brailio raštu, skirtu regėjimo negalią turintiems lankytojams.
