Šį ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu Kauno miesto vadovai apžvelgė pirmąjį savo veiklos mėnesį.
„Pagal tai, kaip Lietuvoje valdomos privačios įmonės, bankai ar universitetai, Kauno savivaldybė yra atsilikusi 10 metų. Čia ir matome didžiausią bėdą“, – teigė V.Matijošaitis.
„Pagal ankstesnės valdžios planą Laisvės alėjos rekonstrukcija truktų 7 metus. Nepasiruošta pradžiai ir pabaigai, nėra aiškaus finansavimo etapų. Aš nebūčiau švaistęs tokių pinigų. Dabar su „Autokausta“ sutarėme pirmą etapą užbaigti ne po 2 metų, o po 1 metų ir kelių mėnesių. Reikės galvoti, kaip įgyvendinti šį projektą“, – tęsė meras.
Pasiruošimas projektams nedžiugina
„Kalbant apie svarbiausius projektus, prieš rinkimus daug girdėjome, kaip miestas pasirengęs naujam laikotarpiui. Kai pradėjome dirbti, pamatėme, kad pasiruošimas yra nulinėje stadijoje jau nekalbant apie, tai, kad nėra nei investicinių projektų, nei detaliųjų planų, nei juo labiau techninių projektų ir statybos leidimų“, – pastebėjo Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
„Buvo bandoma pūsti burbulą, kad tuoj viskas prasidės, ateis europiniai pinigai ir miestas atgims. Bet situacija yra tokia, kad tuos projektus reikia ruošti nuo nulinės stadijos. Kiekvienas projektas – mažiausiai vieneri metai iki tol kol jis bus pradedamas įgyvendinti. Mes su kolegomis juokaujame, kad paveldėjome riestainio skylę, o kaip kažkas sakė, kad net ir tos riestainio skylės čia nėra. Kaip pavyzdį galiu pateikti Raudondvario plento rekonstrukciją, kuriai neva buvo pasirengta. Bet situacija tokia, kad šiandien neturime nei užbaigto techninio projekto, bei tam skirtų pinigų“, – kalbėjo P. Mačiulis.
Planuota neracionaliai
„Nei vienas verslo žmogus nebūtų planavęs Laisvės alėjos, Raudondvario plento ar Panemunės tilto darbų taip, kaip yra dabar suplanuota. Iš tiesų gavome „dovanėlę“ iš praėjusios kadencijos, bet mes tuos darbus padarysime“, – pridūrė V. Matijošaitis.
Kauno meras patikino, kad didelis dėmesys bus skiriamas bendradarbiavimui su Kauno rajono savivaldybe – tiek atliekų tvarkymo, tiek viešojo transporto optimizavimo, tiek ir kitais klausimais.
Pasak V. Matijošaičio, savivaldybė turi daugiu nei 200 įmonių ir įstaigų. Mero teigimu, su daugelio jų valdymu yra vienokių ar kitokių problemų.
„Nustebome, kaip neūkiškai yra valdomos įmonės ir įstaigos. Pavyzdžiui, savivaldybės įmonė „Kauno planas“ per metus iš miesto biudžeto gauna 434 tūkst. eurų, bet vis tiek patiria apie 170 tūkst. eurų nuostolių. Paskaičiavome, kad vienas darbuotojas per mėnesį įmonei savo darbu atneša mažiau nei 1 tūkst. eurų, – teigė miesto meras. Didžiosiose miesto įmonėse – „Kauno švaroje“, „Kauno autobusuose“, „Kauno vandenyse“ ir kitose – palikome tuos pačius vadovus. Tačiau jie gavo užduotis per dvi savaites atnešti reorganizacijos projektus ir pateikti planą, kaip sumažinti komunalinių paslaugų įkainius miestiečiams.“
Daugiau dėmesio kultūros sričiai
Keturias savaites Kauno vicemero pareigas einantis Simonas Kairys akcentavo racionalų kultūros įstaigų valdymą.
„Kalbant apie mūsų planus, juos galime apibrėžti šūkiu „kultūra be nesąmonių“. Ateinančiame tarybos posėdyje bus svarstomas Kauno kino studijos likvidavimo klausimas. Savivaldybė nėra Holivudas ir neturi užsiimti filmų kūrimu, o jeigu kas ir yra naudinga tai Romuvos kino teatras, kurį modifikavus į multifunkcinį kultūros centrą, miestiečiai turėtų daugiau naudos“, – teigė vicemeras.
„Šią kadenciją esu atsakingas ir už švietimo sritį, todėl svarbiausias klausimas kol kas buvo mokyklų tinklo pertvarkos užbaigimas. Šis klausimas tęsėsi jau kone dešimtmetį, nebuvo priiminėjami būtini sprendimai, bet pagaliau padėtas taškas“, – teigė Kauno vicemeras Vasilijus Popovas.
Mažins administracinį aparatą
„Šiuo metu bendra miesto įsipareigojimų suma siekia 147 mln. Eurų. Dalį sudaro koncesijos mokesčiai – būsimieji įsipareigojimai – ir šiai dienai esami. Miesto savivaldybė skolinga 51 mln. eurų bankams ir 35 mln. visom kitom institucijoms ir įstaigoms už atliktas paslaugas ir visa kita. Šioje dalyje 11 mln. eurų sudaro skolos savivaldybės įmonėms ir didžiausia skola „Kauno autobusams“. Ši skola yra labai įsisenėjusi ir kol kas neturiu atsakymo šiandien, kodėl ji nebuvo niekaip sprendžiama“,- kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Šiuo metu Kauno savivaldybėje dirba 760 darbuotojų. Po reorganizacijos šį skaičių planuojama sumažinti 20 procentų.
„Net ir efektyviausiai veikianti organizacija per eilę metų apauga įvairiais biurokratiniais lygiais ir nereikalingais etatais, kurie atlieka nereikalingas funkcijas. Pertvarka tikrai nėra daroma su tikslu pašalinti nereikalingus darbuotojus. Ji bus daroma tam, kad savivaldybė nedarytų to, ko nereikia. Viską darome labai pragmatiškai, su visais pasitardami“, – tvirtino administracijos direktorius G. Petrauskas.
