Ir pagaliau, ir pagaliau aš gyvenu kaip Vakarų buržujus,
Gurkšnoju viskį, neškit picą į namus!
Virš stalo kabo krištolinis abažūras,
Juodi rotveileriai bėgioja apie mus.
Ir pagaliau, ir pagaliau aš gyvenu kaip Vakarų buržujus,
Perku-parduodu nekilnojamus turtus.
Kas vakar buvo litais – šiandien eurais
Dėkoju Landsbergiui, tebūna jam dangus!“
Antis: Buržujus
Vienas geriausių visų laikų Lietuvos propagandos kūrėjų Algirdas Kaušpėdas, visiems geriau žinomas kaip grupės „Antis“ lyderis, šiomis eilutėmis bene geriausiai užčiuopė tai, kas Visvaldui Matijošaičiui (36,90 proc. rinkėjų balsų) ir jo sukurtam judėjimui „Vieningas Kaunas“ (29,69% proc. rinkėjų balsų) atvėrė kelius į šiek tiek netikėtą bei, kažkas pasakytų, skandalingą pergalę Kauno savivaldoje.
Žodis, kuris išsprendžia rinkimų rebusą, yra „aspiracija“ Turtingas verslininkas, su milžiniškais tarptautiniais verslo interesais, kaip savo ankstesnėje apžvalgoje parodėme, pradėjęs savo karjerą nuo techninės nomenklatūros ir inžinerinio sluoksnio, pats sukūrė savo verslo imperiją. Taip, jis yra oligarchas, kurį į šį rinkimų rezultatą atvedė milžiniškos lėšos mestos į rinkimų kampaniją, tai, kad jis rinkimų kampanijos metu sugebėjo perimti jam mestą pravardę „krabas“ ir pritaikė savo rinkimų kampanijai, ir tai sugebėjo atlikti labai sėkmingai, faktiškai priversdamas savo priešininkus tiltpi į jo diktuojamus terminus. Taip pat (čia remiantis anekdotiniais įrodymais) akivaizdu, kad vidutinio verslo sluoksniai aktyviai palaikė šį kandidatą darbu rinkimo komisijose ir agitacijomis. Taigi, kaip verslo projektas, kandidatavimas akivaizdžiai pasisekė.
Algirdas Kaušpėdas, beje, minimas ne atsitiktinai; šis žmogus buvo vaizduojamas Vieningo Kauno reklamose, kaip ir daugybė kitų besišypsančių žmonių, kuriuos vienija daugiau mažiau tik tai, kad jie yra 90‘ųjų nuvorišai (ir čia belieka prisiminti filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ pabaigą, kurioje saviironiškai(?) atsiskleidė A. Kaušpėdas). Ir tai reiškia tik vieną dalyką – Kauno rinkėjams yra patrauklios aspiracinės rinkimų kampanijos žinutės ir simboliai, nesvarbu kad dažnai tai reiškia tik picerijų tinklų darbo vietas ir oligarchų tarpusavio santykius. Jei iš tiesų aspiracinis rinkimų kampanijų aspektas Kaune veikia, tai Liberalai, matyt, prašovė su Rimanto Mikaičio kandidatūra, ir jiems reikėjo iš Briuselio atsigabenti Antaną Guogą, bet veikiausiai jis laikomas vėlesniam laikotarpiui, 2020 metų Kauno mero rinkimams. Tai taip pat gali būti signalas likusiems Kauno verslo žaidėjams, kad politines partijas, esant reikalui, jie gali nustumti į šalį ir žaisti tiesiogiai, bent jau tol kol sutaria tarpusavyje. O tada, kai nebesutars, išvysime tikrus fejerverkus ir „Sostų Karus“.
Rinkimų naktį V. Matijošaitis LRT eteryje teigė, kad jis tikrai ras kam perduoti savo verslo imperiją ir nuo šiol užsiims politika. O. Leiputės kandidatūra iš LSDP pusės liudija ir tai, kad Vieningas Kaunas gali būti , kaip ir Artūras Zuokas Vilniuje, draugiškas LSDP viršūnėlėms Vilniuje.
Jeigu Visvaldui Matijošaičiui pasiseks suburti prieš TS-LKD nusiteikusius rinkėjus (o tokių Kaune visada yra labai daug), tai jis gali lengvai nustumti Andrių Kupčinską nuo mero posto žemyn metaforiniais laiptais. Jei jam nepavyks palaikyti susidomėjimo antruoju rinkimų turu, jis gali ir pralaimėti
Andrius Kupčinskas (24,56 proc. rinkėjų balsų) savo ruožtu eilinę kadenciją buvo kažkas panašaus į politinės mašinos mechaniką. Necharizmatiškas mechanikas, žmogus, kuris mero pozicijoje greičiausiai atsidūrė ne dėl savo sugebėjimų, bet dėl pavardės. Situacija TS-LKD partijoje jam nepadeda. Kaunas šiai partijai atrodo kaip visiškai saugių vienmandačių šaltinis, galintis garantuoti 25-30 procentų balsų daugiamandatėje apygardoje. Tai šiai politinei jėgai nepadeda, tik paverčia gana gausias ir gerai palaikomas vietos organizacijas tingiomis. TS-LKD turi ir kitą problemą: be liberalų rinkėjų ir, galimai, dalies dešiniųjų populistų paramos ši politinė jėga negali tikėtis daug paramos iš likusio politinio spektro atstovų. Andrius Kupčinskas savo ruožtu gali pradėti rengti totemą ir melsti lietaus, arba geriausiai – audros ar uragano antrojo Kauno merų rinkimų turo metu, nes tik labai žemas rinkėjų skaičius antrame rinkimų ture gali padėti. Būtent dėl šios priežasties A. Kupčinskas ir jo anticharizma gali padėti – veikiausiai jis nepasakys nieko tokio šokiruojančio, kad priverstų stabilius prieš A. Kupčinską galinčius stoti Kauno rinkėjų blokus ( pvz. LSDP) ateiti į rinkimus.
