„Grynųjų mokslo sričių vis dažniau nebelieka nei mokslo tyrimuose, nei studijose“, – įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo prorektorė profesorė Asta Pundzienė. Pasak jos, viena kitą papildančios kompetencijos, tokios, kaip biomedicinos ir technologijos mokslų žinios ir praktiniai įgūdžiai, yra ateities profesijų pagrindas.
Pasaulis sparčiai keičiasi – dėl medicinos pažangos vis daugiau žmonių sulaukia garbingo amžiaus, o gyvenimo tempas ir technologijos kuria naujus poreikius ir galimybes gyventi savarankišką visavertį gyvenimą. KTU, atliepdamas ateities visuomenės iššūkiams, kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) jau šį rugsėjį pirmakursiams pasiūlys vienintelę Lietuvoje tarpsritinę sveikatos informatikos studijų programą.
„Šiuolaikiniai tyrimai, tarp jų biomedicininiai ar visuomenės sveikatos, generuoja didelius informacijos srautus. Efektyviam jų valdymui ir panaudojimui reikia specializacijos, kurią ir teikia sveikatos informatikos studijų programa“, – teigia LSMU mokslo prorektorė profesorė Vaiva Lesauskaitė.
Pasak jos, būsimiesiems sveikatos informatikos specialistams bus įdomu mokytis, o baigus studijas atsivers didžiulės karjeros galimybės.
„Būtinybė suvaldyti egzistuojančią klinikinę informaciją yra didžiulė. Kita vertus, milžiniški duomenų masyvai reikalauja naujų valdymo ir analizės metodų. Manau, kad tokių specialistų poreikį jaus tiek praktinė sveikatos priežiūros sistema, tiek biomedicinos tyrėjai“, – mano V. Lesauskaitė.
Bendradarbiauti yra efektyviau nei konkuruoti
Naujoji studijų programa atsirado seniai egzistuojančio dviejų universitetų – KTU ir LSMU – bendradarbiavimo kontekste. Iš tiesų, abiejų aukštųjų mokyklų ištakos siekia 1920-aisiais įkurtus aukštuosius kursus, kuriuose buvo tiek technikos, tiek medicinos skyriai.
„Biomedicininės inžinerijos krypties mokslinius tyrimus (o jie atliekami bent penkiuose KTU padaliniuose) universiteto mokslininkai vykdo jau daugelį metų. Kuriamos technologijos turi būti testuojamos su pacientais, reikalinga klinikinė aplinka, todėl bendradarbiavimas su medikais yra neišvengiamas“, – teigia A. Pundzienė.
KTU mokslo prorektorės teigimu, bendradarbiauti, siekiant papildyti turimas kompetencijas, yra daug efektyviau, nei bandyti kurti naujas savo organizacijoje.
„Inovacijos, technologijos, patentai, ekonomika ir verslas yra sritys, kuriose KTU turi labai aukštas kompetencijas ir patirtį. Mes jomis dalijamės su savo partneriais. LSMU į šį bendradarbiavimą atneša gyvybės mokslų žinias, tyrėjų kompetencijas bei galimybę atlikti klinikinius tyrimus“, – sako KTU mokslo prorektorė.
Specialistų trūks ne tik Lietuvoje
„Ultragarsiniai metodai odos navikų ar neurodegeneracinių ligų ankstyvajai diagnostikai, kraujo krešėjimo sistemos tyrimui, odontologų ir KTU specialistų projektas, kuriame buvo tiriamas žandikaulio kaulo regeneracijos skatinimas panaudojant KTU sukurtus celiuliozės karkasus, naujai pradėtas geomagnetinio
lauko poveikio organizmui tyrimas“, – dviejų universitetų bendrus tyrimus, kurie jau atnešė apčiuopiamų rezultatų, komentuoja LSMU mokslo prorektorė V. Lesauskaitė.
Minėtieji tyrimai – nedidelė dalis projektų, kuriuos kartu KTU ir LSMU mokslininkai. A. Pundzienė ir V. Lesauskaitė sutinka, jog būtų sudėtinga atskirti, kuri dedamoji – technologijos ar medicinos – yra svarbesnė. Medicina iškelia poreikį, kuriam įgyvendinti reikalingas technologinis sprendimas, o jo efektyvumui patikrinti reikia klinikinės aplinkos. Todėl svarbu, kad vyktų bendradarbiavimas tarp abiejų sričių.
„Individualizuota e. sveikatos sistema, bioinformatika, išmanioji aplinka sveikam senėjimui, neinvazinė diagnostika, t. y., sritys, susijusios su komforto užtikrinimu visose gyvenimo situacijose bet kuriame amžiuje, yra tos, kurios labiausiai vystysis ateityje. Specialistų poreikis šiose srityse nuolat augs – ne tik Lietuvoje, tačiau visame pasaulyje“, – teigia A. Pundzienė.
Logiškas žingsnis stiprinant tarpdisciplinines kompetencijas
KTU mokslo prorektorės manymu, sveikatos informatikos studijos – tai neišvengiamas žingsnis toliau stiprinant tarpdisciplinines kompetencijas, kurių reikia šiai ateities specialybei.
„Pagrindinė problema visur yra ta pati – žmonės. Tam, kad augančios mokslo ir veiklos kryptys, tokios kaip sveikatos informatika, būtų gyvybingos, reikalingas visas ciklas – nuo studijų, iki doktorantūros, iki dėstymo, iki mokslinių tyrimų, iki praktinio darbo. Turime parengti specialistus, kurie ateityje galėtų dirbti visose šiose srityse“, – teigia A. Pundzienė.
V. Lesauskaitė viliasi, kad po šio, pirmojo, žingsnio seks kiti.
„Būtų galima pasisemti idėjų iš Stanfordo tyrimų instituto biodizaino studijų programos. Jos esmė ta, kad sveikatos priežiūros specialistas (slaugytojas ar gydytojas rezidentas), dirbdamas drauge su techniškųjų mokslų atstovais ieško būdų, kaip optimizuoti darbinę aplinką, kad joje būtų lengviau ir patogiau atlikti įvairias procedūras. Pavyzdžiui, pradžioje, tai galėtų būti magistrinių darbų tyrimų tematika“, – įžvalgomis dalijasi LSMU mokslo prorektorė.
Daugiau nei dviejų mokslo sričių suma
Sveikatos informatikos studijų programos sudarytojai pabrėžia, jog sveikatos informatika – tai ne dviejų specialybių derinimas, o visiškai naujas kompetencijas suteikianti studijų programa. Specializacija ne susiaurins, o praplės informatiko specialybę, todėl naujosios studijų programos absolventai rinkoje bus pranašesni už tradicinius informatikus.
Informatikams, kurie dirba sveikatinimo programų kūrimo, jų vertinimo srityje, būtina suprasti fiziologinius parametrus. Todėl sveikatos informatikos studentams bus suteikiami anatomijos, fiziologijos, biofizikos žinių pagrindai, jie bus supažindinami su sveikatos priežiūros sistemų veikla ir funkcijomis. Be to, dirbantieji su duomenų bazių kūrimu, įgis žinių apie informacijos pobūdį: ji gali būti skaitmeninė, vaizdinė ar tekstinė.
„Esu tokių žmonių sutikusi Kembridže prieš daugiau nei trejus metus, – patirtimi dalijasi A. Pundzienė. – Daugelis jų dirbo biomedicinos mokslų laboratorijose, tačiau gebėjo puikai valdyti technologijas, išmanė programavimą.“
KTU mokslo prorektorės nuomone, žmogus, besirenkantis sveikatos informatiką, tikriausiai turi universalių gebėjimų, jį domina skirtingos mokslo sritys, jam įdomu perkelti vienos srities gebėjimus ir žinias į kitą.
Tarpdiscipliniškumas – raktinis žodis ne tik inovatyviausių universitetų programų aprašymuose, bet ir perspektyviausių profesijų, pelningiausių inovacijų bei paklausiausių ateities kompetencijų sąrašuose. Tikimasi, jog šį kriterijų atitinkanti, viena iš pirmųjų Baltijos šalyje, jungtinė KTU ir LSMU sveikatos informatikos studijų programa, integruojanti abiejų universitetų mokslo, akademinius ir infrastruktūros išteklius bus viena iš populiariausių tarp stojančiųjų.
