Praėjusią savaitę Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) panaikinus dalį sankcijų Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva remia Vašingtono pastangas išlaisvinti politinius kalinius, tačiau pabrėžia, jog derybos su Minsko režimu yra sunkios. Ministras taip pat tikina, kad Lietuva nepatiria spaudimo peržiūrėti Europos Sąjungos (ES) ir savo taikomų sankcijų Baltarusijai.
„Matome tą galutinį tikslą, kurį nori padaryti JAV. Remiame tą tikslą ir aš tikrai labai norėčiau, kad pavyktų išlaisvinti visus asmenis. (…) Žiūrėsime, kaip tai seksis. Mūsų patirtys rodo, kad sudėtingos derybos yra su Baltarusijos režimu ir pirmai progai pasitaikius viskas subyra ir vėl grįžtama prie senų praktikų. Tas represinis aparatas tam ir buvo sukurtas, kad laužytų žmonių likimus“, – trečiadienį LRT radijui teigė K. Budrys.
Ministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad Baltarusijoje kali Lietuvos piliečiai. Tiesa, kiek iš jų yra politinio pobūdžio kaliniai, diplomatijos vadovas neįvardijo.
„Yra Lietuvos piliečių kalinčių. Yra ir už kriminalines veikas kalinčių, už sunkius nusikaltimus. Vienas niuansas yra tas, kad įvardijus kaip politinius kalinius, tų asmenų kaina, jeigu taip galima sakyti, nes tas ištraukimas vyksta už tam tikrą atlygį, tai ji (pasidaro – ELTA) iš karto didesnė. Nenorėčiau vardyti, kiek mes asmenų priskiriame politinio pobūdžio įkalintiems“, – sakė K. Budrys.
Ministras neigia ir tai, kad Lietuva esą patiria spaudimą iš JAV pusės naikinti sankcijas Baltarusijai.
„Ne, tokio spaudimo neturime. (…) Nė vienoje valstybėje tiek diskusijų apie sankcijas nebuvo kaip Lietuvoje. Turime ES tuos pokalbius, tačiau iš išorės, už ES ribų, kalbant apie JAV, mes jo nepatiriame“, – tvirtino jis.
„Galų gale, tai ne Lietuvos įvestos sankcijos. Mes turime savo sąrašą asmenų, kurių neįsileidžiame į Lietuvą, turime savo ribojamųjų priemonių įstatymą. (…) Viskas, kas su didžiaisiais sankcionuotais santykiais susiję, su sektoriais ar su įmonėmis, tai yra ES sankcijos ir jos dar buvo pratęstos metams“, – pabrėžė K. Budrys.
Praėjusią savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys Johnas Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina nedėti per daug vilčių į ES svarstymus leisti konfiskuoti Baltarusijos įmonių turtą Lietuvoje po to, kai Minsko režimas kelis mėnesius pasienyje buvo sulaikęs lietuviškus vilkikus. Visgi, ministro teigimu, kol kas visos galimos poveikio Baltarusijai priemonės nėra iki galo išnaudotos.
„Buvo svarstyta su Europos Komisija, galvojant, kad vilkikai bus konfiskuoti, kokių veiksmų galime imtis prieš Baltarusijos įmones. Galų gale suprantame, kad dauguma jų veiklos yra sustabdyta, nes taikomos sankcijos, turto daug nėra, tačiau tas spektras galimų priemonių dar nėra iki galo išnaudotas“, – LRT radijui trečiadienį sakė K. Budrys.
Ministras pažymėjo, kad sprendimai dėl atsakomųjų priemonių bus priimami europiniu lygiu, dėl to Lietuva konsultuojasi su ES.
„Daug vilčių labai nedėčiau, būtent dėl labai mažos ūkinės veiklos Europos Sąjungoje iš Baltarusijos įmonių, tačiau pats kontekstas ir klausimas, dar kartą pabrėšiu, yra ne Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose, jis yra Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykiuose. Vilkikai, kurie buvo registruoti Lietuvoje, įmonės, kurioms priklauso tie vilkikai, veikė ne tik Lietuvoje, todėl ir Europos Komisija į tai žiūrėjo kaip į europinį klausimą“, – tikino jis.
K. Budrio teigimu, valstybė toliau ieškos būdų atlyginti nuostolius ir suteikti pagalbą šalies įmonėms, kurių turtas buvo sulaikytas Minsko režimo, tačiau pažymėjo, kad kol kas apie situaciją trūksta oficialios informacijos.
„Apie tai, kaip įmonėms padėti, buvo diskutuojama su pačiomis įmonėmis nuo pat jų sulaikymo momento praeitų metų lapkričio pradžioje ir dabar bus kalbamasi, žiūrėsime, kokios bus tos galutinės sumos“, – aiškino ministras.
„Komunikacija iš Baltarusijos pusės yra labai įvairi, oficialios informacijos mes beveik išvis neturime“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė ELTA, šią savaitę Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos valstybiniais numeriais išvykti iš Baltarusijos, kur nuo praėjusių metų lapkričio buvo sulaikyti specialiose stovėjimo aikštelėse.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, į Lietuvą jau grįžo keliasdešimt lietuviškų vilkikų.
Krizė pasienyje kilo po to, kai Baltarusija kelis mėnesius atakavo Lietuvos oro erdvę kontrabandiniais oro balionais, o dėl to pernai spalio pabaigoje buvo uždaryti du pasienio kontrolės punktai, o Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje.
Dalį vežėjų vienijanti asociacija „Linava“ kovo pradžioje dėl situacijos pateikė raštą Europos Komisijai ir nurodė, kad jos nariai dėl kilusios krizės patyrė iki 22 mln. eurų nuostolių. EK vėliau patvirtino, kad Lietuvos vežėjų turtas Baltarusijoje yra sulaikytas nepagrįstai.
