(c) kaunozinios.lt archyvo nuotr.
Paminklinis biustas K. Petrauskui Muzikinio teatro sodelyje.

Tęsiame pasakojimą apie lietuviškosios operos kūrėją Kiprą Petrauską.

Kipras Petrauskas Kaune giliai įleido šaknis, bemaž tris dešimtmečius Kaunas buvo jo namai. 1924 m. jis su broliu Miku pagal A. Golovinskio projektą pasistatė dailų namą Žaliakalnyje, K. Petrausko ir Vydūno alėjos kampe. Jame veikia Kipro ir Miko Petrauskų lietuvių muzikos muziejus, kuriame galima išvysti autentiškus dainininko laikus menančius daiktus, bandyti pajusti tarpukario Kauno muzikinės visuomenės dvasią. Kaune Kipras Petrauskas sukūrė šeimą – 1927 m. vedė aktorę Eleną Žalinkevičaitę, su kuria susilaukė dviejų dukterų.

XX a. trečiajame dešimtmetyje Lietuvoje opera dar tik žengė pirmuosius žingsnius, jai stigo profesionalių operos atlikėjų, tad K. Petrauskas tuometėje lietuviškoje operoje buvo ryškus lyderis. Savo talento meistriškumą jis skleidė ne tik Lietuvoje, bet ir gastrolių metu įvairiose pasaulio valstybėse: 1922–1923 m. viešėjo Maskvoje, 1923 m. kartu su A. Sodeika lankėsi Romoje, 1931 m. gastroliavo Stokholme, 1933 m. kartu su rusų operos meistrais dainavo Milano operos scenoje – visur jis sulaukdavo publikos pripažinimo. K. Petrauskas savo gastrolių 1930 ir 1936 m. metu aplankė netgi tolimąją Pietų Ameriką, kur jo talentu gėrėjosi Brazilijos, Argentinos, Peru, Urugvajaus, Čilės, Kubos operos mėgėjai.

K. Petrauskas dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą užmezgė pažintį su genialiu rusų operos atlikėju Fiodoru Šaliapinu. Ši dviejų operos talentų pažintis išsiplėtojo į artimą bičiulystę. K. Petrauskas su F. Šaliapinu gastrolių metu 1925 m. koncertavo Leipcige, Miunchene, Drezdene, 1928 m. jie dainavo Madrido, Barselonos, Paryžiaus bei Romos operos teatrų scenose. Visur jie sulaukdavo pasisekimo bei klausytojų įvertinimo. 1934 m. Lietuvos publika turėjo progą išvysti genialųjį Fiodorą Šaliapiną Kaune, kurio atvykimą į Lietuvą didžia dalimi lėmė jo artima pažintis su Kipru Petrausku. Pirmosios viešnagės metu (1934 m. gegužę) Kaune F. Šaliapinas atliko Mefistofelio vaidmenį Š. Guno „Fauste“, antrojo apsilankymo metu (1934 m. gruodį) jis dainavo M. Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“. Tokios pasaulinio lygio operos žvaigždės pasirodymas Lietuvos operos scenoje kėlė jos prestižą bei skatino operos teatro kolektyvo meninį tobulėjimą.

Gyvendamas Kaune Kipras Petrauskas pasiekė savo kūrybinį piką, tai buvo patys produktyviausi jo gyvenimo metai. Jis išplėtė savo vokalinį ir kūrybinį spektrą, be lyrinių partijų (Romeo, Verterio, Fausto, Alfredo ir kt.) imdamas atlikti dramatizmo kupinus Otelo, Radameso, Germano ir kt. vaidmenis. Per XX a. 3–4 dešimtmečius K. Petrauskas Lietuvos operos teatro scenoje atliko 62 įsimintinus operos vaidmenis.

Sovietų okupacijos metais Kipras Petrauskas išvengė represijų, jam padėjo dar nuo studijų Peterburge laikų gautas pripažinimas ir užmegzti ryšiai Rusijoje (Sovietų Sąjungoje). 1948 m. Kipras Petrauskas persikėlė gyventi į Vilnių, nes į jį iš Kauno buvo perkeliamas Lietuvos operos teatras.

Kipras Petrauskas buvo centrinė figūra Lietuvos operos padangėje bemaž visą XX a. pirmąją pusę. Jo kūrybinis zenitas prabėgo Kaune, kuriame jis daugiau negu du dešimtmečius Valstybės teatro scenoje žavėjo laikinosios sostinės publiką.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: