Šiandien Žalgiris laimės,
Šiandien Žalgiris laimės,
Šiandien Žalgiris laimės
Ir varžovus nugalės,
Mūsų pergalės daina ir vėl skambės!
Šia skanduote pradeda visos Kauno ,,Žalgirio” varžybos. Nesvarbu ar jie žaistų Kaune, ar Milane ištikimiausi fanai žalgiriečius palaiko visa širdimi. Šis sezonas jau baigėsi, tad nutariau pasikalbėti su naujausio fanklubo ,,Green Legion” prezidentu Vaidu Plauška apie jam jau gyvenimo būdu tapusį krepšinį.
Nuo kada ir kodėl aktyviai palaikote Kauno ,,Žalgirį”?
Nuo 2003m. sezono pabaigos. Pradėjau aktyviai palaikyti, nes pats baigiau sportuoti krepšinį, atsirado daugiau laisvo laiko, o meilė pačiam žaidimui nedingo. Tiesiog ji įgavo šiek tiek kitokia formą – komandos palaikymą.
Kaip keitėsi krepšinio fanų grupuočių palaikymas per paskutiniuosius 10 metų?
Per pastaruosius 10 metų, ypač didelę įtaką padarė internetas, todėl, kad juo atklydo labai daug informacijos apie tai, kaip komandos yra palaikomos visame pasaulyje. Tiek krepšinyje, tiek futbole. Iš esmės, tai suteikė daug minčių apie galimą kurti įvairų palaikymą. Nuo senų senovės, pas mus buvo įprasta palaikyti komandą Kauno „Žalgirį“, primityviomis skanduotėmis ir keletu „perdirbtų“ liaudies dainų. Be abejo, laikui bėgant tai pradėjo įgristi. Būtent tada, ypatingai naujomis idėjomis susidomėjo jaunimas, kurie norėjo išsiskirti iš kitų fanklubų bei kurdami įvairų palaikymą pritraukti daugiau žmonių į tribūną.
Kodėl kilo mintis suburti naują fanų klubą? Kodėl pasivadinote ,,GreenLegion”?
Kilo mintis todėl, kad nusibodo kariauti su „Žaliosios Mirties“ sistema. Kai buvo vejami ,,Green While Boys”, aš neturėjau konkrečios nuomonės ar jie daro gerai ar daro blogai. Visa valdyba tikino, kad juos išvijus ateis geresni laikai, kad vėl visi būsim vieningi ir toliau eisim į priekį, patikėjau. Deja, bet ėjimas vis buvo atgal. Per keletą metų, „Žaliosios Mirties“ viduje vėl susibūrė grupelė žmonių, kurie norėjo permainų, siūlė jas valdybai, bet ten esantys žmonės nieko nenorėjo keisti. Nenori ir iki šiol. Todėl, galų gale nusprendėme atsiskirti. Buvo siūlymų, kad jungtumėmės prie boysų, bet mes turim šiek tiek kitokią viziją. Jie turi savą valdžią, savą tvarką, todėl nenorėjome kelti chaoso ateidami su savo nuomonėmis.
Pavadinimas buvo išrinktas visuotinio susirinkimo metu, daugumos narių pritarimu. Buvo renkamasi iš kelių variantų, tačiau šis patiko didžiajai daugumai. Logiška, kad žodis green pasirinktas dėl ,,Žalgirio” spalvos, o žodį legion siejam su mušiu, su dideliu žmonių skaičiumi, su vieningumu, su kovingumu ir panašiai.
V. Plauškos asmeninio arch. nuotr.
Jūs komandą palaikote ultras palaikymu. Kaip apibūdintumete šį palikymo stilių?
Į šitą klausimą galiu mėginti atsakyti tik savais žodžiais. Lietuvoje, viskas, kas susiję su žodžiu ultras yra laikoma blogiu, muštynėmis, chaosu, neramumais ir pan. Iš esmės, aš šį teiginį ultrų palaikymas lietuviškai pervadinčiau į aktyvus palaikymas. Tai būtent yra visa, kas apibrėžia komandos palaikymą: garsinio ir vaizdinio palaikymo kūrimas, komandos palaikymas namų-išvykų varžybose, choreografijų kūrimas, plakatai, vėliavos, juostos, konfeti, pirotechnika ir t.t. Be abejo, spalvų ir garbės gynimas. Dažniausia, žmonės neturėdami supratimo apie palaikymą ir fansceną viską, ko nesupranta ir kas jiems atrodo nepriimtina „nurašo“ fanams, o dar geriau tiesiog apibūdina žodžiu „ultros“, net nepasigilindami į šio žodžio reikšmę ar potekstę.
Ką manote apie situaciją mūsų šalies tribūnose?
Manau, jog situacija gerėja. Mažesniuose miestuose jau atsiranda organizuotos fanų grupės, kurios irgi nuolat palaiko savo komandą, tačiau daug kam koją kiša lietuvių požiūris, kad fanas, tai kažkoks ligonis, atsilikęs ar šiaip neišsilavinęs žmogus. Tokie įsitikinimai trukdo žmonėms perlipti stereotipus ir ateiti į aktyvių fanų tribūną. Nemažai žmonių vis dar mąsto: „o ką pagalvos aplinkiniai pamatę mane šokinėjantį, dainuojantį ar plojantį aukštai iškėlus rankas“. Smagu, jog jaunimas šitoje vietoje tampa labiau šiuolaikiški ir europietiški ir per daug nesuka sau galvos dėl to, ką kiekvienas žmogus apie juos pagalvos.
Kokio palaikymo tikitės ateityje?
Tikiuosi, kad visos tribūnos didės ir kada nors, ateityje, galės sukurti organizuotą palaikymą per rinktinės varžybas ir nereikės kankintis su Sėklos pseudo komerciniu palaikymu.
Ką Jūs laikote tikruoju krepšinio sirgaliumi?
Tokį žmogų, kuris gyvena krepšiniu, gyvena savo komanda. Nuo varžybų iki varžybų. Nesvarbu ar tai namų varžybos ar išvykos. Tokį, kuris pagal galimybes jose lankosi ir jungiasi prie palaikymo. Dauguma mūsų tautiečių save laiko fanais, krepšinio žinovais ir pan, bet dažniausia jų „palaikymas“ apsiriboja alaus pagėrimu bare ar namuose ir komandos iškoneveikimu po pralaimėjimo.
Kas gali įsigyti Jūsų fanų klubo atribitiką?
Kadangi esame dar visai šviežia organizacija, atributikos neturime itin daug. Kol kas atributika, kurią turime, yra skirta tik mūsų nariams. Ateityje turime įvairių planų. Susijusių su atributika taip pat.
Kita Kauno ,,Žalgirį” palaikanti fanų grupuotė ,,GreenWhiteBoys” nepriima merginų. Ką Jūs manote apie merginas tribūnoje?
Iš esmės man nėra skirtumo koks žmogaus amžius, lytis, išsilavinimas, padėtis visuomenėje ir t.t. Man svarbu, jog žmogus norėtų palaikyti komandą. Merginos tribūnoje turi savo darbus, vaikinai savus. Be abejo, komandos palaikymas yra daugiau vyriškas procesas, bet kokią aš turiu teisę leisti arba neleisti žmogui prisijungti, jeigu jis turi tą patį tikslą? Manau, jog bet kuris žmogus, norintis prisidėti prie palaikymo yra reikalingas.
Kokiais būdais ,,Green Legion”, siekia pritraukti į tribūną kuo daugiau žmonių?
Kol kas mūsų agitacija sezono metu šiek tiek strigo, kadangi mums trūko laiko pasiruošti medžiagą. Dabar turime savų nuotraukų, turime savas vėliavas, šalikus, lipdukus, savo pasiekimus išvykų bei namų rungtynėse, jau galima tuo į save atkreipti dėmesį. Šią vasarą žadame padirbėti su agitacija, o rudenį pamatysime to rezultatus.
V. Plauškos asmeninio arch. nuotr.
Šiemet buvo Jūsų fanų klubo pirmasis sezonas. Kaip jį vertinate?
Pradžia visada sunki. Kai neturi nieko – reikia visko, o kai norisi visko iškart, prasideda chaosas. Neturėjome tiek narių, tiek sugebėjimų ir tiek kompetentingų žmonių, kad nuveiktume viską, ką planavome, tačiau pagrindiniai tikslai, nors ir kiek pavėluotais terminais, bet buvo atlikti. Turime savo logotipą, internetini puslapį www.greenlegion.lt, savo facebook‘o puslapį http://facebook.com/GreenLegionFans, dvi kabinamas vėliavas, 7 mojuojamas vėliavas, pasigaminome šalikus, lipdukus. Viskas juda į priekį.
Kaip ruošiates varžyboms?
Kol kas kažkokių ypatingų ritualų dar neturime. Tradicijos tik formuojasi. Jeigu ruošiame namų darbus, choreografijas ar panašiai, tada visi į areną susirenka anksčiau, jeigu nieko neruošiame, renkamės kur nors bare ar šiaip mieste.
Iš kur semiates idėjų kuriant choreografijas?
Idėjas pagimdo situacija ir varžovas. Ar žaidėjų kažkoks veiksmas, ar ilgametė istorija. Pavyzdžių, be abejo, semtis galima iš interneto, bet visada norisi padaryti kažką originalaus.
Galbūt yra fanų klubas, kurį laikote autoritetu?
Aš dažniausia stengiuosi iš aplinkos pasiimti tai, ką matau geriausio ir atmesti tai, kas, mano nuomone, daroma neteisingai, todėl kažkokių idealų neturiu. Mes dar tik pradedame, todėl stengtis dar yra labai daug kur. Tikriausia galima netgi taip teigti, kad šiuo metu mums visi yra pavyzdžiai, kuriais mėginame sekti ir kuriuos stebime.
Jus jau galima vadinti tribūnos senbuviu, esate į išvykas važiavęs net 200 kartų. Prisiminkite įsimintiniausias rungtynes namuose ir išvykoje.
Tokių varžybų buvo tikrai labai daug. Galbūt įsimintiniausia išvyka, kai Vilniuje, žaidžiant su „Rytu“ LKL finale, M. Timinskas įmetė pergalingą metimą likus 0,3 sekundės. Iš namų rungtynių net nežinau ką išskirti.
Kokie Jūsų fanklubo santykiai su Kauno ,,Žalgirio” klubu?
Per sezoną „Žalgiris“ pakeitė tris generalinius direktorius. Vargome, kol kiekvienam iš jų aiškinome kas mes, iš kur mes atsiradome ir ko siekiame. Be abejo, „Žalioji Mirtis“ savo svarų indėlį, nuteikinėdama „Žalgirį“ prieš mus, irgi įnešė. Pasibaigė sezonas – tikimės susitikimo su Pauliumi Motiejūnu. Jis geriausiai žino kokia situacija, todėl tikimės, gal galės objektyviai spręsti fanklubų reikalus.
Kuris žalgirietis daugiausiai bendrauja su ,,Green Legion” nariais?
Manau, jog dalis žalgiriečių dar neskiria kur koks fanklubas ir kiek tų pavadinimų yra. Bendravimas atsiras laikui bėgant.
Šiandien vis labiau populiarėja savoka ,,sporto sudaiktinimas”, nes atletams sportas yra darbas. Dėl pinigų yra paminamos vertybės ir lojalumas. Ką apie tai manote?
Manau, jog žaidėjas vieną sezoną žaidęs „Lietuvos Ryte“, sekantį neturėtų veržtis į „Žalgirį“. Visgi ta priešprieša yra, ir toks spalvų mainymas neprideda žaidėjui garbės. Praėjus kažkiek metų, galbūt tai iš dalies pasimiršta, bet vėlgi, daug kas priklauso nuo paties žaidėjo. Aš asmeniškai tikrai nenorėčiau „Žalgiryje“ matyti Zavacko ar Jomanto. Tačiau jau antrą sezoną žaidžia Kaukėnas ir jis buvo priimtas visai kitaip, nors pradžioje šiokio tokio nepasitenkinimo buvo. Daug kas priklauso nuo paties žaidėjo elgesio.
Žiniasklaidoje tenka matyti pranešimų apie muštynes tarp fanų klubų. Dėl ko kyla nesutarimai?
Dažniausia žiniasklaida rašo tai, ką nori išgirsti skaitytojai. Dauguma tokių rašliavų būna perdėtos ir labai netikslios. Kai žurnalistai neturi ką parašyti, tada gaudo gandus ir mėgina išpūsti burbulą iš nieko. Paskui kartais tenka viešai atsiprašinėti.
Rudenį visų dėmesys bus nukreiptas į Europos čeompionatą. Ar fanų klubų nesutarimai netrukdo organizuotai palaikyti Lietuvos rinktinės?
Palaikyti rinktinę trukdo Sėkla su savo būgnais. Organizuoti fanai federacijai nelabai rūpi, nes mes nekuriame pridėtinės vertės. Mes nenešiojame kvailų, pseudo faniškų aprėdų, todėl nesame komerciškai vertingi. Mes nekuriame pageidavimų koncerto tam, kad pralinksminti visą Lietuvos grietinėlę, kurie vaizduodami didžiausius fanus susirenka į tokius renginius. Fanai yra idėjiniai, Sėkla yra komercinis. Fanai ateitų palaikyti rinktinės, Lietuvos, o ne kažkam uždirbti pinigų.
Kokių užsibrėžtų tikslų sieksite ateityje?
Tikslai: didinti narių skaičių, sulaukti „Žalgirio“ pripažinimo. Mums svarbiausia iš esmės yra ne kiekybė, o kokybė, tai stengsimės ir įgyvendinti – sutraukti tuos žmones, kurie labiausia myli „Žalgirį“, nori jį palaikyti ir tai daro ne žodžiais, o darbais.
