Seime netrukus turėtų būti apsispręsta, ar leisti mažos galios saulės elektrines įsirengti gyventojams ir biudžetinėms įstaigoms – pastarosios galėtų įsirengti iki 50 kilovatų kolektorius, o gyventojai – iki 10 kilovatų jėgaines.
Tokios elektrinės, kurių bendra galia siektų iki 10 megavatų, galėtų keistis elektra su skirstomųjų tinklų operatore “Lesto”. Vyriausybė sako, kad tokie elektros mainai nėra lygiaverčiai, todėl juos įteisinus gali brangti elektra, o saulės elektrines įsirengę gyventojai gautų nepagrįstą naudą. Tam pritaria ir “Lesto”
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį apsvarstė neigiamą Vyriausybės poziciją ir iš dalies į jas atsižvelgė – komitetas balsavo už socialdemokrato Algimanto Salamakino pasiūlymą nuo 2015 metų leisti elektrą gaminti ne tik gyventojams, kaip buvo Seimui pataisomis siūloma anksčiau, bet ir biudžetinėms įstaigoms.
Komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas BNS teigė, kad kol kas nepriimta galutinė “biudžetinių statinių” sąvokos formuluotė.
“Dar bus patikslinta ta sąvoka. Bet tai turėtų būti visi viešosios paskirties pastatai, jeigu jiems apsimokės tuos kolektorius statyti. Nes čia elektros pinigų jie nematys, ja neprekiaus – tu priduoti į tinklą, metų gale suskaičiuoja – kiek pridavei, kiek sunaudojai. Jeigu sunaudojai mažiau negu pridavei arba tiek pat, tai niekas niekam nemoka, o jeigu daugiau, jau primoki “Lesto”. Kitaip sakant – jeigu pagaminai daugiau nei suvartojai, vadinasi, padovanoji tą elektrą “Lesto”, – BNS sakė P.Saudargas.
Aplinkos apsaugos komiteto narys “žaliasis” Linas Balsys teigė, kad Vyriausybės raginimas neleisti smulkiems elektros vartotojams įsirengti mažas saulės elektrines trukdo plėtoti atsinaujinančius išteklius.
“Čia yra noras ir toliau mažinti atsinaujinančią energetiką, nes yra dujų terminalas, tai ministrui (energetikos ministrui Rokui Masiuliui – BNS) labiau rūpi, kaip daugiau dujų sudeginti, o ne kaip decentralizuoti elektros gamybą ir leisti patiems žmonėms gamintis”, – teigė parlamentaras.
“Ją (išvadą – BNS)padarė Energetikos ministerija, ne taip sudėliojusi skaičius, ne taip sudėliojusi “Lesto” nuostolis (…) Tai mes demaskavome viską ir atmetėm. Už savo pinigus žmogus perka kolektorius, pasistato, savosąskaita gaminasi, o “Lesto” pasaugo. “Lesto” gauna tik naudos, nes dienos metu jis kilovatvalandę gautų už dyką, o jam šiaip kainuotų nusipirkti apie 24 centai, o vakare atiduoda, o jos vertė būtų 15 centų, nes tada elektra pigesnė. Tai jiems (“Lesto”- BNS) yra pelnas, o ne nuostolis”, – teigė L.Balsys.
Tačiau komitetas atsižvelgė į faktą, kad biudžetinėms įstaigoms būtų naudinga gaminti elektrą, ir siūlo Seimui dar išplėsti elektros gamintojų savo reikmėms ratą – nutarta, kad ant šių įstaigų statinių galėtų būti įrengtos iki 50 kilovatų saulės elektrinės.
“Tai yra geras dalykas”, – BNS sakė L.Balsys.
Vyriausybė nurodė, kad saulės elektrinės ant biudžetinių pastatų turėtų privalumų: apie 75-100 proc. pagamintos elektros būtų suvartojama pačios įstaigos reikmėms, joms reikėtų iki 3,4 mln. litų mažiau asignavimų.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas Seimas svarsto nuo pavasario.
