Įtemptas darbo grafikas, stresas ir sunkumai su pacientais neatbaido studentų, pasirinkusių biomedicinos srities studijas. Būsimieji slaugos, akušerijos, kineziterapijos, odontologinės priežiūros ir kitų studijų programų specialistais pozityviai vertina sveikatos priežiūros, socialinio darbo ir kitas įstaigas, kuriose jiems teko atlikti praktiką ir kur gali tekti dirbti baigus studijas. Studentai dešimties balų skalėje šių organizacijų psichologinę aplinka vertina daugiau kaip devyniais balais.
Tokius rezultatus pateikia specialiai atliktas tyrimas, kuris lapkričio 24 dieną pristatytas Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete vykusioje konferencijoje „Praktinio mokymo modernizavimas socialinės partnerystės kontekste“. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 asmenų iš įvairių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos, Kauno kolegijų Sveikatos priežiūros fakultetų akademinių bendruomenių nariai.
Tyrimą organizavę Kauno kolegijos tyrėjai apklausė 914 visų kursų biomedicinos srities studentų, studijuojančių Sveikatos priežiūros fakultete, kurie vieną ar keletą kartų atliko praktiką įvairiose Lietuvos sveikatos priežiūros, socialinio darbo ir kitose įstaigose – ligoninėse, poliklinikose, odontologijos, masažo, kosmetologijos kabinetuose ir kitose vietose. Apklausoje studentai įvertino 446 praktikos vietas, kurių 48 procentus sudaro Kauno regione esančios organizacijos.
Apklausti studentai, vertindami praktikas, kaip didžiausius organizacijų, kur teko tobulinti praktinius įgūdžius, privalumus įvardijo draugišką aplinką bei suteiktą galimybę darbus išbandyti savarankiškai. Apklaustieji itin teigiamai įvertino kai kurių įstaigų pasitikėjimą praktikantais, kai studentams būdavo deleguojami skirtingi darbai bei leidžiama jaustis pilnaverčiais darbuotojais. Tyrėjai pastebėjo, kad studentams svarbu viską išbandyti patiems, jie pageidauja kuo įvairesnių užduočių.
Pasak tyrimo rezultatus konferencijoje pristačiusios Ramutės Rimkienės, Sveikatos priežiūros fakulteto vadovės praktiniam mokymui, studentai esamą situaciją vertina gana objektyviai, kadangi dėstydami nuomonę išskyrė tiek teigiamus aspektus, tiek ir negatyvius pastebėjimus. Kai kuriuos studentus papiktino praktikos lankomumo kontrolė, kiti išsakė pastabas dėl pasenusios diagnostinės įrangos, treti pastebėjo, kad gydytojai vengia naudotis jų pagalba, apskritai praktikos atlikimui skiriamas per trumpas laikotarpis. Vis dėlto net daugiau kaip 80 procentų studentų po studijų sutiktų dirbti šiose įstaigose.
„Glaudus aukštosios mokyklos ir darbdavių bendradarbiavimas visiems atneša didžiulę naudą“, – teigia Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanas Julius Dovydaitis, pabrėždamas, kad vykdant bendrą veiklą studentai lavina praktinius gebėjimus, sprendžia konkrečias problemas, o darbdaviai turi galimybę pasidairyti potencialių darbuotojų ir išbandyti juos realioje darbo aplinkoje.
Pasak dekano, svarbiausia, kad praktikos atlikimas nebūtų tik formalumas, kai studentai įgūdžius lavina tik „popieriuje“ nesusidurdami su tikru darbu. Didelė atsakomybė tokiu atveju tenka praktikos instruktoriui – tam žmogui, kuris globoja, informuoja ir supažindina su darbais atvykusį praktikantą. Nuo šio žmogaus priklauso, kokią nuomonę susidarys ir skleis studentas, kokias žinias jis patobulins ir kaip dirbs ateityje.
Kituose pranešimuose buvo akcentuota praktikos instruktoriaus, vadinamojo mentoriaus, svarba praktiniame mokyme, diskutuota apie profesinės veiklos praktikų realizavimo aktualijas ir perspektyvas, studentų praktinio mokymosi pasiekimų vertinimą, socialinę partnerystę, pasidalinta gerąja patirtimi, atskleidžiant neformaliojo ir savaiminio mokymosi bei savišvietos būdu įgytų mokymosi pasiekimų vertinimo patirtį socialinio darbo studijų programoje.
Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas, kuriame apklausti kolegijines biomedicinos studijas pasirinkę visų kursų studentai, būsimuosius medikus rengia jau devynis dešimtmečius – fakulteto ištakos siekia 1920 metus, kai profesorius Pranas Mažylis Kaune įsteigė trumpalaikius akušerių ir dvejų metų trukmės Lietuvos Raudonojo Kryžiaus gailestingųjų seserų kursus.
Daugiau: burnos higiena
