Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” specialistai stebi, kad būsto rinka 2011 metus pradėjo gerokai optimistiškesnėmis nuotaikomis ir geresniais lūkesčiais nei paskutinius trejus metus. Šiuo metu jau gana drąsiai galima teigti, kad rinkoje nebeliko kainų kritimo perspektyvų ir apokalipsinių prognozių: „Tą patvirtina ir didžiausių rinkos dalyvių elgsena: komerciniai šalies bankai vėl pradeda konkuruoti būsto paskolų portfeliu; nekilnojamojo turto plėtotojai atgaivina naujų projektų statybas”, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Nepaisant besitaisančių rodiklių, signalizuojančių apie NT rinkos atsispyrimą nuo „dugno”, svaresnio ir rimtesnio atsigavimo galima tikėtis tik realiai pagerėjus ekonominei situacijai šalyje. Pasak S. Vagonio, ryškesnių teigiamų rinkos pokyčių ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose protinga būtų tikėtis ne anksčiau kaip antroje šių metų pusėje.
„Ober-Haus” statistiniai skaičiavimai rodo, kad per 2011 m. pirmuosius tris mėnesius butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo gan simboliškai vos 0,4%. Neigiami pokyčiai per šį laikotarpį buvo užfiksuoti visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 0,2%, Kaune – 1,2%, Klaipėdoje – 0,1%, Šiauliuose – 0,7% ir Panevėžyje – 0,1%. Įvertinus kainų kitimo dydžius galima kalbėti apie tai, kad Lietuvos būsto rinkoje susiformavo jau pakankamai stabilus kainų „dugnas”, kurio statistiniams svyravimams įtakos turi sezoniškumas.
Tačiau bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje ir toliau auga. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 13% daugiau būsto (butų ir namų) pirkimo-pardavimo sandorių nei prieš metus. Tai ženkliai kuklesnis augimas, palyginus su 2010 m., kuomet I ketvirtį buvo sudaryta net trečdaliu daugiau būsto sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais. Tačiau pažymėtina, kad 2009 m. būsto sandorių skaičius buvo nukritęs į dar neregėtas žemumas, todėl 2010 m. santykinis augimas atrodė išties didelis. Jeigu 2009 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma beveik 350 namų ir 960 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 430 namų ir beveik 1.500 butų sandorių per mėnesį.
„Ober-Haus” duomenimis, per 2011 m. pirmąjį ketvirtį, Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 8%, t. y. nuo 2.850 iki 2.600 butų. Šiuo metu 2007-2011 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti virš 1.200 butų, Kaune – apie 570 butų, Klaipėdoje – virš 760 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 80 naujos statybos butų. Anot S. Vagonio, nepaisant augančio būsto rinkos aktyvumo, anksčiau pastatytų butų realizacija nevyksta taip sparčiai, kaip to norėtų statytojai: „Vangų pardavimo procesą lemia tai, kad didžiausią dalį pasiūlos sudaro vis dar neišparduoti, prastais architektūriniais sprendimais pasižymintys, todėl mažiausiai patrauklūs, butai”, – teigia „Ober-Haus” specialistas pridurdamas, kad dažnu atveju daugiabutį namą stačiusios ir plėtojusios bendrovės yra bankrutavusios ar restruktūrizuojamos. Todėl likę neparduoti keli tūkstančiai butų yra daugiau „kiekybinė”, o ne „kokybinė” rinkoje esančios pasiūlos išraiška.
Plėtotojai matydami patrauklesnio naujo būsto poreikį jau drąsiau imasi naujų projektų. Tiesa, didesnis plėtotojų aktyvumas pastebimas tik Vilniaus daugiabučių namų sektoriuje. Šiuo metu sostinėje statoma apie 16 daugiabučių namų projektų, kuriuose planuojama įrengti 1.100 butų. Be to šiais metais gali būti atnaujintos ar pradėtos dar apie 3-5 daugiabučių projektų statybos. „Atrodo, kad nuogąstavimai, jog pokrizinis pirkėjas jokiu būdu nebepirks nepastatyto būsto -nepasitvirtino. Šiuo metu pirkėjas dažniausiai tiesiog neturi perspektyvaus pasirinkimo ir yra priverstas rinktis iš pastatytuose projektuose esančių likučių (ne visada patrauklių) arba pirkti tinkamą variantą dar tik statomame name”, – kalba S. Vagonis. „Ober-Haus” statistika rodo, kad iš dabar Vilniuje statomų 1.100 butų šiuo metu yra parduota ir rezervuota apie 30%.
