© Gerd Altmann / PIXELIO

Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje susiklostė keletas palankių aplinkybių investuojantiems ir paskolas paėmusiems ar ketinantiems jas imti gyventojams – dėl palankių pokyčių rinkose didėjo investicijų į vertybinius popierius vertė, rekordiškai sumažėjo paskolų palūkanos.

Naujausioje SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras” teigiama, kad vis dėlto gyventojai buvo atsargūs – kaip pagrindinę taupymo priemonę rinkosi terminuotuosius indėlius, o pigiau skolintis neskubėjo.

Gyventojų finansinio turto, kurį sudaro bankuose ir kredito unijose laikomos lėšos, investicijos į obligacijas, bankų platinamus investicinius fondus, pensijų fondus ir lėšos, kaupiamos pagal gyvybės draudimo sutartis, pirmo šių metų ketvirčio pabaigoje buvo 35 105 mln. litų. Nuo metų pradžios turto vertė padidėjo 483 mln. litų. Pasak J. Varanauskienės, didžiausią įtaką tam padarė palankūs pokyčiai vertybinių popierių rinkose – vien dėl padidėjusių jų kainų finansinio turto vertė padidėjo 290 mln. litų, 86 mln. litų į antros pakopos pensijų fondus pervedė „Sodra”, o gyventojai iš savo pajamų sąskaitas papildė 107 mln. litų.

Nepaisant palankių pokyčių rinkose, pagrindinė namų ūkių Lietuvoje taupymo priemonė ir toliau yra terminuotieji indėliai. Šių indėlių vertė finansų institucijose (bankuose ir kredito unijose) per ketvirtį padidėjo 801 mln. litų. Į terminuotųjų indėlių sąskaitas gyventojai perkėlė ir dalį anksčiau paprastose bankų sąskaitose buvusių lėšų. „Nors infliacija yra didesnė už gaunamas indėlių palūkanas, tačiau gyventojai ir toliau kaupia santaupas terminuotųjų indėlių sąskaitose. Tai rodo, kad santaupos kaupiamos ne vien tam, kad už jas būtų gauta palūkanų – tiesiog norima jaustis finansiškai saugesniems”, – sakė J. Varanauskienė.

Pasak jos, galima tikėtis, kad, nepaisant sumažėjusių palūkanų, gyventojų santaupų portfelis nemažės. Tam yra keletas prielaidų. Pirma, gyventojai turi daugiau galimybių rasti atliekamų lėšų, nes sumažėjo būsto išlaikymo išlaidos pasibaigus šildymo sezonui, o pagrindo prognozuoti gyventojų pajamų sumažėjimą nėra. Antra, investicijų rinkose situacija vis dar išlieka labai nepastovi. Trečia, ekonominė situacija vis dar yra gana sudėtinga, kad sumažėtų santaupų nenumatytiems atvejams poreikis. Vis dėlto artimiausiu metu negalima tikėtis didelio santaupų gausėjimo. Naujausios vartotojų nuomonių apklausos rodo, kad pirmais šių metų mėnesiais manančiųjų, kad dabar yra tinkamas laikas taupyti, mažėja, o manančiųjų priešingai – daugėja.

Gyventojų paskolų portfelis finansų institucijose pirmo ketvirčio pabaigoje buvo 25 923 mln. litų. Per pirmus tris šių metų mėnesius įsipareigojimų vertė sumažėjo 182,2 mln. litų, arba 0,7 procento. Didžiausia ši sumažėjusi dalis (113,6 mln. litų) tenka būsto paskoloms. Vartojamųjų paskolų portfelis sumažėjo 20 mln. litų, kitų kreditų – 48,5 mln. litų.

Gyventojai vis dar grąžino daugiau paskolų, negu ėmė naujų, nors paskolų palūkanos buvo rekordiškai mažos. „Analizuodami tam tikras paskolų rūšis, matome, kad sumažėjus vartojamųjų paskolų palūkanų normoms, šių paskolų gyventojai ima šiek tiek daugiau, tuo tarpu naujų sudaromų būsto paskolų sutarčių skaičiui didesnę įtaką daro sezoniškumas – žiemą jų sudaroma mažiau, pavasarį ir vasarą – jų padaugėja”, – teigė J. Varanauskienė.

Vis dėlto, pasak analitikės, dar anksti tikėtis, kad gyventojai ims daugiau skolintis būstui įsigyti. Esant vis dar neaiškioms šalies ūkio (darbo rinkos, pajamų stabilumo ar augimo) perspektyvoms, sunkiai prognozuojamoms nekilnojamojo turto kainoms, žmonės neskuba prisiimti ilgalaikių įsipareigojmų, o norintys įsigyti būstą už skolintas lėšas turi atidėti šiuos planus, kol sukaups reikiamą pradinę įmoką.

Tačiau kitų skolinimosi vartojimo reikmėms paslaugų, kurias teikia ne finansų institucijos, paklausa nemažėjo. Lietuvos vartojimo lizingo ir vartojimo kreditų asociacijos duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį asociacijai priklausančios įmonės 64,5 tūkst. kreditų gavėjų suteikė 69,6 mln. litų vertės naujų kreditų, t. y. 29 mln. litų, arba 71 proc., daugiau negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. „Toks šių įmonių suteiktų kreditų didėjimas tartum prieštarauja anksčiau išsakytai minčiai, kad gyventojai labiau linkę taupyti, o ne skolintis pinigų ir juos leisti. Vis dėlto, atsižvelgiant į vėluojamų įmokų statistiką, matyti, kad nemažai tokių, kurie skolinasi iš ne bankų sektoriaus įmonių mokėdami dideles palūkanas, savo galimybių gyventi skolon vis dėlto tinkamai neįvertina ir skolinasi neapgalvotai”, – sako ekspertė.

Asmeninės kredito istorijos sistemos „manocreditinfo.lt” duomenimis, vėluojamų mokėti įmokų finansų institucijoms ir kitoms kreditus teikiančioms įmonėms vertė pirmo ketvirčio pabaigoje buvo 2 515 mln. litų. Per pirmą šių metų ketvirtį ši suma padidėjo 114,8 mln. litų, arba beveik 5 procentais. Šis rodiklis yra didesnis negu paskutinį praėjusį ketvirtį. Pasak J. Varanauskienės, šio padidėjimo laikotarpis sutampa su brangaus šildymo sezonu ir eina po ką tik pasibaigusio metų pabaigos švenčių laikotarpio, todėl galima daryti prielaidas, kad gyventojams vis dar trūksta įgūdžių planuoti savo išlaidas taip, kad nereikėtų prisiimti neįvykdomų įsipareigojimų.

„Sunku tikėtis, kad pirmą ketvirtį susidariusios palankios aplinkybės vertybinių popierių rinkoje bus ilgalaikės, tačiau palūkanos dar kurį laiką turėtų išlikti mažos. Prognozuojame, kad, esant mažoms palūkanoms, turintieji ilgalaikių paskolų neskubės grąžinti kredito anksčiau, negu sutarta. Pinigus, atsiradusius sumažėjus paskolos įmokai, žmonės veikiausiai nuspręs skirti kitoms reikmėms. Tiems, kurie neturi paskolų, antrą metų ketvirtį namų ūkių biudžetą tvarkyti bus lengviau – šildymo sezonas baigėsi”, – apie artimiausią ateitį kalbėjo J. Varanauskienė.

SEB bankas

Ši informacija yra tinlalapio marketnews.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik gavus autorių sutikimą

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: