(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Ekonominio sunkmečio metu organizuojant viešuosius darbus siekiama suteikti galimybę kuo daugiau bedarbių laikinai padirbėti ir užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, atliekant vietos bendruomenėms naudingus darbus. Per šių metų sausio-kovo mėnesius viešųjų darbų priemonėje dalyvavo 1200 bedarbių. Nuo sausio mėnesio buvo pradėti viešieji darbai 46 savivaldybėse, kitos savivaldybės yra numačiusios viešuosius darbus pradėti nuo 2010 m. antrojo ketvirčio.

„Viešieji darbai ne tik padeda išgyventi sunkmečiu, bet ir pagražina gyvenamąją aplinką, nes atliekama daug vietos bendruomenei naudingų darbų”,- sako Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

Įgyvendinami pagal savivaldybių programas, viešieji darbai padės sutvarkyti ir prižiūrėti miestų ir gyvenviečių aplinką, istorinį ir kultūros paveldą, prižiūrėti saugomas teritorijas, muziejus, kapines ir parkus, paremontuoti socialinės paskirties objektus: mokyklas, vaikų darželius, gydymo įstaigas, senelių namus.

„Šiems metams numatyta, kad savivaldybės ir darbo biržų organizuojamus viešuosius darbus laikinai vykdys apie 8 tūkst. darbdavių, dalyvaudami šioje laikinojo užimtumo priemonėje, pragyvenimui būtinų lėšų užsidirbs apie 21 tūkst. bedarbių”,- pabrėžė M.P.Balašaitis.

Dėl užsitęsusios ekonominės krizės buvo prailginta viešųjų darbų trukmė. Siunčiant atlikti viešuosius darbus prioritetas teikiamas tėvams, jei jie vieni augina nepilnamečius vaikus, jei šeimoje nedirba abu tėvai ir augina nepilnamečius vaikus, kaimiškųjų teritorijų gyventojams.

Nuo 2009 metų spalio mėnesio įgyvendinamas ES finansuojamas projektas „Laikinieji darbai”, kuris teiks paramą darbo vietų išsaugojimui ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką. Europos Sąjungos parama padės išsaugoti ne mažiau kaip 20 tūkst. darbo vietų, jų rėmimui skirta 50 mln. lėšų. Projekto trukmė – 3 metai. Darbdaviams, įgyvendinantiems viešuosius darbus, skirtus darbo vietoms išsaugoti, darbo biržos už faktiškai asmenų dirbtą laiką kompensuoja 100 proc. darbo užmokesčio, paskaičiuoto pagal minimalųjį valandinį atlygį, ir nuo jo paskaičiuotas privalomas įmokas socialiniam draudimui. Dirbantiems nepilną darbo dieną asmenims darbo užmokestis gali būti kompensuojamas iki 6 mėnesių.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį parama darbo vietų išsaugojimui buvo skirta 5,5 tūkst. asmenų, kurie dirba ne visą darbo laiką ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse. Tarp paramą gavusių 900 įmonių vyravo smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, kurie sudarė apie 85 procentus.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: