(c) Vilnius.lcn.lt archyvo nuotr.
Vyskupas Mečislovas Reinys (1884–1953)

Tęsiame pasakojimą apie pirmąjį Tautinį Eucharistinį kongresą, vykusį 1934 m. birželio 28 – liepos 1 d. Kaune.

Birželio 30 d. buvo paskelbta jaunimo diena. Aštuoniose Kauno bažnyčiose buvo rengiamos rytinės pamaldos, 10 valandą visi jaunieji maldininkai rinkosi į Petro Vileišio aikštę, kurioje Šv. Mišias aukojo vyskupas Mečislovas Reinys. Po iškilmingų pamaldų tikinčiojo jaunimo eilės Aukštaičių, Janonio (dab. K. Petrausko), Parodos, Donelaičio, Gedimino, Laisvės al., Prezidento (dabar Vilniaus g. dalis) ir Vilniaus gatvėmis pajudėjo Kauno arkikatedros bazilikos link. Jaunimo eisenoje buvo apie 10 tūkst. dalyvių, kiekviena žygyje dalyvavusi organizacija nešė savo vėliavą, plakatus. Tos dienos vakare Petro Vileišio aikštėje vyko naktinė Švč. Sakramento adoracija, jos metu žvakių šviesa apšviesta aikštė atrodė tarsi žiburių jūra. Po to vyko tylioji naktinė žvakių procesija į Arkikatedrą baziliką, kurią vedė vyskupas Teofilius Matulionis. Šioje procesijoje dalyvavo apie 21 tūkst. tikinčiųjų. Ankstų rytą, pasibaigus naktinei adoracijai, apeigose dalyvavę vyrai rinkosi į Arkikatedrą baziliką, kurioje buvo rengiamos specialiai vyrams skirtos pamaldos, kurias aukojo vyskupas Teofilius Matulionis.

Liepos 1-oji, sekmadienis buvo paskutinė Eucharistinio kongreso diena. Po rytinių pamaldų tikintieji vėl rinkosi į Petro Vileišio aikštę. Ten buvo aukojamos Šv. Mišios, kurias koncelebravo arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Tą dieną vyko svarbiausias šio Eucharistinio kongreso momentas – Lietuvių tautos pasiaukojimas Švč. Jėzaus Kristaus Širdžiai. Po šį pasiaukojimą liudijančiu aktu pasirašė prezidentas A. Smetona, arkivyskupas J. Skvireckas bei aukštieji dvasininkai, valstybės pareigūnai bei aktyvūs visuomenininkai. Pasiaukojimo aktas turėjo būti padėtas naujosios Prisikėlimo bažnyčios Šv. Jėzaus Širdies altoriuje. Eucharistinį kongresą užbaigė didžioji procesija, kuri buvo einama nuo Petro Vileišio aikštės iki Arkikatedros bazilikos. Dalį procesijos kelio taip pat ėjo ir prezidentas A. Smetona. Ši procesija buvo pati masiškiausia iš visų iki tol rengtų, nes joje dalyvavo apie 50 tūkst. tikinčiųjų iš visos Lietuvos. Kauno arkikatedroje bazilikoje vyko baigiamosios šio Kongreso pamaldos, kurias koncelebravo arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas. Jose daugiausiai dalyvavo aukštoji dvasininkija, Eucharistinio kongreso rengėjai ir jų talkininkai.

1934 m. birželio 28 – liepos 1 d. Kaune vykusiame pirmajame tautiniame Eucharistiniame kongrese dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių. Kaip rodo eisenose ir procesijose neštų vėliavų skaičius, į Eucharistinį kongresą buvo atvykusios 357 bažnytinės bei 278 įvairios kitos organizacijos. Visgi šiame Eucharistiniame kongrese oficialiai nedalyvavo protautininkiškos organizacijos (Tautininkų sąjunga, Jaunoji Lietuva ir kt.), o tai rodė, jog konflikto židinys tarp autoritarinio A. Smetonos režimo ir Katalikų bažnyčios nebuvo visai užgesęs. Šiame keturias dienas vykusiame didžiausiame katalikiškame renginyje tarpukario Lietuvoje daugiausia dėmesio buvo skiriama jaunimui ir jo religinio gyvenimo žadinimui, siekiant atitraukti jaunuomenę nuo plintančio gyvenimo sekuliarėjimo.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: