Jungtinės Valstijos penktadienį mini prezidento Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) nužudymo – tamsaus momento šalies istorijoje, kurį daugelis dar labai gerai prisimena, – 50-ąsias metines.
Visoje šalyje skambės bažnyčių varpai, vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo. Bus dedami vainikai, vaikai giedos giesmes.
Miestuose ir miesteliuose žmonės prisimins charizmatiškąjį prezidentą, kurio pakili retorika žmones įkvepia ir dabar.
Nurodydamas nuleisti vėliavas iki pusės stiebo, prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį priminė J.F.Kennedy lyderystę per Kubos raketų krizę, jo Šaltojo karo kalbą “Ich bin ein Berliner” padalytame Berlyne ir pastangas ginti afroamerikiečių bei moterų teises.
“Šiandien ir ateinančiais dešimtmečiais neškime jo palikimą, – proklamacijoje rašė B.Obama. – Sutikime šiandienos išbandymus pasikviesdami dvasią, kurią jis įkūnijo, – tą bebaimį, greit atsitiesiantį, unikaliai amerikietišką charakterį, kuris visuomet skatino mūsų šalį eiti į priekį nepaisant sunkumų, patiems rašyti savo likimą ir iš naujo perkurti pasaulį”.
J.F.Kennedy balsas nepradingo istorijos puslapiuose ir vis dar yra girdimas daugybei amerikiečių.
“Neklauskit, ką jūsų šalis gali padaryti dėl jūsų, klauskit, ką jūs galite padaryti dėl savo šalies”, – ragino jis amerikiečius per savo inauguracijos kalbą 1961 metų sausio 20 dieną.
Jis nebaigė savo pirmosios kadencijos – 46 metų buvo nušautas, kai 1963 metų lapkričio 22-ąją važiavo per Dalasą atviru limuzinu. Neištesėtas J.F.Kennedy pažadas tapo prarasto politikos kilnumo simboliu.
Jis buvo prezidentas, kuris iškėlė šaliai didingus tikslus, pavyzdžiui, išlaipinti žmogų Mėnulyje, “ne dėl to, kad juos pasiekti lengva, o dėl to, kad juos pasiekti sunku”.
Jis pareiškė: “Mes būsime prisimenami ne dėl savo pergalių ar pralaimėjimų mūšyje ar politikoje, o dėl savo indėlio į žmogaus dvasią”.
