Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena: jei ruošiatės į kelionę, nepamirškite, kad tai visada susiję su tam tikra rizika – visai nesvarbu, ar keliaujame verslo reikalais, ar ketiname puikiai praleisti atostogas egzotiniuose kraštuose ar ruošiamės susitikimui su kalnų stichija, ar vykstame savaitgaliui į sodybą.
Keliautojus dažnai lydi nematomi pavojai (virusai ir bakterijos), kurie gali tykoti bet kur – vandenyje, žemėje, ore, maiste – ir susargdinti žmogų hepatitu A, vidurių šiltine, leptospiroze, meningitu, gripu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Yra ir matomų pavojų, pavyzdžiui, vabzdžiai, kuriems įkandus į žmogus organizmą gali patekti maliarijos, geltonojo drugio, leišmaniozės, Denge karštligės ir kiti sukėlėjai.
Atsargiems reikėtų būti ir susipažįstant su egzotiniais gyvūnais, nes kai kurie iš jų gali būti nuodingi, pavyzdžiui, nuodingos medūzos, jūrų ežiai, nuodingi vorai, skorpionai ir kiti. Gražias kriaukles rinkti taip pat kartais gali būti pavojinga – kai kurių iš jų šeimininkai – nuodingi moliuskai, kurių nuodai žmogui gali būti mirtini.
Vieni dažniausių nemalonumų, kurie lydi kalnų slidinėjimo mėgėjus – sąnarių ir raumenų skausmas dėl padidėjusio krūvio, įvairios traumos.
Jei keliaujate į išsivysčiusias šalis ir esate geros sveikatos, tikriausiai puikiai pailsėsite, išklausę keletą patarimų, susijusių su šalies, į kurią vykstate, specifika. Tačiau keliaujant į besivystančias ar egzotines šalis, kur tyko kur kas daugiau pavojų, kelionei rengtis vertėtų atidžiau.
Neretai kelionės malonumus aptemdo įvairiausi negalavimai, kurių būtų galima išvengti tinkamai pasiruošus. Šių nemalonumų sąraše pirmauja viduriavimas. Dėl to net 40 proc. susirgusių keliautojų tenka nutraukti kelionę ir grįžti į namus, apie 30 proc. keliautojų didžiąją dalį kelionės praleidžia kambaryje, apie 20–30 proc. periodiškai viduriuoja, atsisakydami daugybės kelionės teikiamų malonumų.
Svečioje šalyje užsikrėtę žmonės gali atvykti į kitą šalį ar grįžti namo dar nejausdami ligos požymių. Kad neplistų užkrečiamosios ligos, svarbu laiku imtis tinkamų profilaktikos priemonių, viena iš tokių priemonių – skiepai.
Kiekvienais metais Pasaulio sveikatos organizacija parengia keliautojų į visas pasaulio šalis skiepijimo rekomendacijas, kurių tikslas – apsaugoti keliautojus nuo užkrečiamųjų ligų, padėti išvengti su jomis siejamų rūpesčių, užkirsti kelią ligų plitimui tarp šalių. Skiepai gali būti privalomi arba rekomenduojami priklausomai nuo aplinkybių.
Tam, kad pasiskiepijus organizme susidarytų patikima apsauga, reikia laiko, todėl Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė I. Bulsienė tolimoms kelionėms pataria ruoštis iš anksto. Apsilankyti pas gydytoją reikia likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki išvykimo.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos informacija
