1891-1893 m. pastatytas Įgulos Soboras, buvęs vienas reprezentatyviausių Kauno tvirtovės statinių.
Turbūt daugelis kauniečių ir miesto svečių įvairiose Kauno dalyse yra matę daugybę senų, neretai itin prastos būklės raudonų plytų statinių. Tai daugiausia yra carinės Kauno tvirtovės palikimas. XIX a. pabaigoje ėmus ryškėti Rusijos ir Vokietijos imperijų nesutarimams, caras Aleksandras II, siekdamas sustiprinti vakarinių Rusijos imperijos sienų saugumą, atsižvelgdamas į Kauno strateginę padėtį (upių santaka, svarbi Peterburgo-Varšuvos geležinkelio linija, kelių mazgas), 1879 m. išleido įsakymą mieste pradėti kurti pirmos klasės tvirtovę.
Pagal 1880 m. generalinį tvirtovės planą buvo numatyta aplink Kauną pastatyti 7 fortus, 12 baterijų, centrinius bei Linkuvos įtvirtinimus (VIII fortą). 1882 m. prasidėjo fortų ir baterijų statybos, vyko grandioziniai žemės kasimo darbai, tarp fortų buvo formuojami pylimų ruožai. Dažniausiai fortai statyti upių ir upelių slėniuose, įkomponuojant į natūralią aplinką, kad būtų kuo mažiau pastebimi. Fortai buvo statomi pagal tipinius projektus, dažniausiai griežto geometrinio plano. Iš plytų sumūryti fortų įtvirtinimai buvo apipilami storu žemių sluoksniu, greta jų iškasami gynybiniai grioviai, įrengiamos aštrios metalinės tvoros. Statant tvirtovės kompleksą buvo sutelktos didelės darbininkų pajėgos (apie 4 tūkst.), daugiausia atvykusios iš kitų Rusijos gubernijų (lietuviais nepasitikėta). Septynių fortų žiedas buvo įrengtas iki 1890 m., tačiau ir toliau buvo statomi įvairūs tvirtovės komplekso objektai.
Naujamiesčio rajone iškilo svarbiausi administraciniai tvirtovės komplekso statiniai. Tuometiniame Nikolajaus prospekte (dab. Laisvės al.), pačiame miesto centre pastatytas Įgulos Soboras, ideologinis Kauno tvirtovės simbolis. 1887 m. Aukštosios Fredos dvare įsikūrė pirmoji tvirtovės komendantūra (komendantas gen. Oskaras Klemas) ir štabas. Dideli kareivinių miesteliai pastatyti Šančiuose, Panemunėje (joje 1912 m. buvo įkurtas pirmasis Kaune oro uostas). Mieste taip pat buvo plėtojama įvairi tvirtovės infrastruktūra: statyti maisto ir artilerijos sandėliai, malūnas, kareivinės, gyvenamieji namai karininkams, Žemuosiuose Šančiuose ir Aukštojoje Fredoje pastatytos nedidelės cerkvės, Aukštuosiuose Šančiuose įrengtos karių kapinės, tvirtovės fortus sujungė gerai išgrįsti keliai. Kauno tvirtovė buvo suplanuota kaip autonominė gynybinė sistema, turėjusi be atskiro išteklių papildymo išsilaikyti iki pusės metų.
Kauno tvirtovės statusas varžė miesto civilinę statybą, buvo ribojamas pastatų aukštingumas (iki 2 aukštų). Miestui buvo trukdoma įsirengti centralizuotą vandentiekį (bijant užnuodijimo). Kauno civiliams gyventojams dažnai būdavo draudžiama fotografuoti viešus miesto objektus. Kauno prieigose, fortų apšaudymo zonoje buvo uždrausta statyba (kad neribotų matomumo). Kaunas buvo apjuostas trijų eilių metalinėmis tvoromis, buvo ribojamas užsieniečių patekimas į miestą.
Tačiau pastatytieji 8 fortai karinių technologijų požiūriu jau buvo pasenę, tad iki pat 1915 metų buvo vis rekonstruojami, statant įvairius betoninius priestatus. 1903 m. Kauno prieigose iš šiaurės vakarų pusės pradėtas statyti IX fortas, plotu vienas mažiausių, tačiau technologiškai moderniausias, nes buvo statomas iš betono ir gelžbetonio.
1912 m. buvo imtasi statyti dar 12 naujų fortų žiedą, (iš jo išliko liekanos Romainių miške (X forto) bei Marvelėje (XI forto)), tačiau statybas nutraukė kilęs Pirmasis pasaulinis karas, kuris Lietuvą pasiekė 1915 m. vasarą. Tuomet Kauno tvirtovė buvo viena iš 4 didžiausių Rusijos imperijoje, tačiau kaip ji pasirodė Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose papasakosime jau kitame straipsnyje.
Mindaugas Balkus
