Memorialinė lenta, skirta pažymėti Pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą, esanti prie Lietuvos kūno kultūros akademijos centrinių rūmų (Sporto g. 6).
Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados dienos rytą Įgulos bažnyčioje buvo surengtos iškilmingos Šv. Mišios, kuriose dalyvavo ministras pirmininkas kun. Vladas Mironas, ministrai, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, sportininkai ir gausi minia kauniečių ir miesto svečių. Olimpiada buvo atidaryta 1938 m. liepos 13 d. 16 val. valstybiniame stadione Žaliakalnyje (dabartinio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono teritorija). Į atidarymo iškilmes susirinko daugiau kaip 10000 žiūrovų. Garbės tribūnose vietas užėmė ministrų kabinetas, Lietuvoje rezidavęs užsienio diplomatinis korpusas, žiniasklaidos atstovai. Stadione plevėsavo vėliavos bei liepsnojo aukuro ugnis. Išsirikiavę su vėliavomis stadione stovėjo sportininkų kolonos. Pirmąją tautinę olimpiadą atidarė prezidentas Antanas Smetona. Iš jo rankų olimpinę vėliavą perėmė žaidynių dalyvis Petras Jankevičius. Tuomet į dangų buvo paleista apie 1000 karvelių, kurių daugumą atnešė vaikai (vaikai, nešini karveliu, į olimpiadą buvo įleidžiami veltui), tada buvo iššautos patrankų salvės ir prie aukuro buvusiame stiebe iškilo olimpinė vėliava. Tuomet prie tribūnos priartėjo sportininkų grupės su vėliavomis. Olimpiados komendantui skaitant priesaikos tekstą, sportininkai iškėlę dešines rankas bei nusiėmę kepures kartojo priesaikos tekstą. Po to sekė sportininkų paradas, vėliau – tautinių šokių šokėjų (jų buvo apie 500) pasirodymas.
Trimito garsas pranešė apie olimpados pradžią. Ištisas dvi savaites vyko intensyvios varžybos aikštėse, vandenyje ir ore. Kai kurie olimpiados renginiai taip pat vyko ir Klaipėdoje. Varžytasi ne tik dėl už pirmas tris vietas skiriamų aukso, sidabro bei bronzos medalių, bet ir dėl Amerikos lietuvio advokato Borden–Bagdžiūno skirtų devynių prizų.
Į Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą buvo įtraukos šios sporto šakos: lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika, jojimas, dviračių lenktynės, aviacijos sportas (aviamodelizmas, sklandymas, skraidymas), šaudymas, krepšinis, tinklinis, futbolas, tenisas, stalo tenisas, būriavimas ir irklavimas (vyko Klaipėdoje). Tautinės olimpiados krepšinio varžybų nugalėtojais tapo Amerikos lietuvių krepšinio komanda, finale įveikusi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandą rezultatu 27:21. Olimpiniais futbolo čempionais tapo Klaipėdos KSS (Klaipėdos sporto sąjunga), kuri finale palaužė Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos komandą rezultatu 2:0.
1938 m. liepos 31 d. 16 dienų trukusi Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada buvo baigta. Į jos uždarymo iškilmes atvyko ministras pirmininkas Vladas Mironas, kuris savo kalboje pasidžiaugė gausiu dalyvių skaičiumi, įspūdingomis pergalėmis ir šį neeilinį sporto renginį uždarė. Po to vyko dalyvių paradas, buvo užgesintas aukuras bei nuleistos olimpinės vėliavos. Pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai pažymėti buvo išleisti keturi pašto ženklai.
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada buvo svarbiausias Lietuvos nepriklausomybės 20-čio minėjimo akcentas. Ši olimpiada parodė, jog pasaulio lietuvių jaunimas neprarado ryšių su Tėvyne. Kartu šios olimpinės žaidynės suteikė progą iš įvairių kraštų susirinkusiam lietuvių jaunimui išbandyti savo jėgas įvairiose sporto šakose. Deja, Tautinės olimpiados beužsimezganti tradicija nutrūko, nes 1940 m. prasidėjusi sovietinė okupacija bei Antrasis pasaulinis karas ją užgniaužė.
