Tęsdami sporto tematikos straipsnių ciklą šį kartą pristatome pasakojimą apie lauko tenisą – vieną iš aristokratiškiausių sporto šakų.
Lauko tenisas Lietuvą pasiekė per dvarų kultūrą. Pirmoji cementinė aikštelė tenisui žaisti įrengta grafui J. Tiškevičiui priklausiusiame Astravo dvare apie 1900 metus. Tačiau tuomet šis žaidimas plačiau nepaplito ir buvo prieinamas tik visuomenės elitui. Platesnė teniso sklaida prasidėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Pirmieji teniso entuziastų būreliai telkėsi ne kur kitur, o Kaune. 1919 m. gegužę Lietuvos sporto sąjunga (LSS) paskelbė, jog laukiami visi norintys žaisti tenisą (tuomet jis vadintas launtenisu) Vytauto parko aikštelėje. Šia sporto šaka greit susidomėjo ir didžiausia tuometinė sporto organizacija Lietuvoje – Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), be to, pažaisti tenisą mėgo Kaune rezidavę užsienio šalių diplomatai. 1919 m. liepą įvyko pirmoji Lietuvos sporto sąjungos šventė, kurios metu be kitų sporto šakų atstovų rungtyniavo ir teniso entuziaztai. Pirmieji teniso treneriai Kaune buvo E. Kubiliūnaitė (moterims) bei K.Blažys (vyrams). 1920 m. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga Vytauto parke įrengė antrą teniso aikštelę, nes augantis teniso žaidėjų būrys pirmojoje ėmė nebesutilpti. 1921 m. buvo įrengta jau trečioji teniso aikštelė – tai rodė, jog teniso populiarumas tarp kauniečių gana sparčiai augo.
1921 m. vasarą Kaune įvyko pirmasis Lietuvos teniso čempionatas. A. Kasperaitis nugalėjo vyrų vienetų žaidime, o K. Blažys ir V. Žadeikis šventė pergalę vyrų porų žaidime. Tenisas greitai išplaukė į tarptautinius vandenis – jau 1921 m. rugsėjį buvo surengtas pirmasis tarptautinis teniso turnyras, kurį organizuojant talkino Kaune rezidavę Didžiosios Britanijos, Danijos, Olandijos diplomatai. Lietuviai pasirodė puikiai – moterų vienetų žaidime netikėta sėkmė aplankė kaunietę A. Glinskienę, o vyrų vienetų žaidime pajėgumą įtvirtino A. Kasperaitis. Jaunimo turnyre pergalę šventė Stepas Garbačiauskas, finale nurungęs V. Baltušką. 1922 m. birželį įvyko jau antrasis tarptautinis teniso turnyras, kuriame dalyvavo 6 moterys ir 14 vyrų. Moterų vienetų žaidime pranašiausia pasirodė vokietė E. Maurach, o vyrų vienetų žaidime neįveikiamas buvo A. Kasperaitis. Įdomu pastebėti, jog tuomet teisėjų vietas užimdavo patys rungtynių dalyviai.
Pirmųjų teniso žingsnių Lietuvoje problemos buvo tos pačios kaip ir ankstesniuose straipsniuose aprašytų sporto šakų – trūko gerai įrengtų aikštelių, sportinio inventoriaus (patogių rakečių ir kt.), nebuvo profesionalių teisėjų, trūko metodinės literatūros lietuvių kalba. Tačiau visa tai teniso entuziastus tik dar labiau skatino veikti ir keisti padėtį į gerąją pusę.
1924 m. vasarį aktyvieji tenisininkai (K. Blažys, V. Žadeika, B. Navickienė ir kt.) palaikomi LFLS pirmininko Stepo Garbačiausko įkūrė Kauno teniso klubą (KTK). Tenisą ėmė pamėgti moterys, jį vis plačiau žaidė studentai. 1926 m. Kauno teniso klubas turėjo jau 70 narių.
Pasakojimą apie lauko tenisą tarpukario Kaune tęsime kitoje straipsnio dalyje.
