Pristatydami žymius tarpukario Kauno veikėjus rašėme ir apie pasiekusius mokslinėje, meninėje, politinėje veikloje – o šį kartą parengėme pasakojimą apie ekonominio elito atstovus, vienus turtingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų žmones – brolius Juozą ir Joną Vailokaičius.
Juozas Vailokaitis (1880–1954) m. bei jo jaunesnis brolis Jonas (1886–1944 m.) gimė ir augo Suvalkijoje (Pikžirniuose, dabar Šakių rajonas). Vyresnysis brolis Juozas pasirinko dvasininko kelią, 1905 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją, nuo 1906 m. kunigavo Seinuose, 1907–1910 m. leido katalikiškos krypties laikraštį „Šaltinis“. Jaunesnysis brolis Jonas tapo ekonomistu, 1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą, karjerą pradėjo „Žagrės“ kooperatyve Marijampolėje.
Brolių Vailokaičių gyvenimo kelias į Kauną atvedė dar 1912 m., kai jie įsteigė „Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonės draugiją“. Ši draugija supirkinėjo nusigyvenusių bajorų dvarus, tarpininkavo juos parduodant bei užsiminėjo kitomis su nekilnojamu turtu susijusiomis operacijomis. Supirktąsias dvarų žemes broliai stengdavosi parduoti lietuviams, taip padėdami tautiečiams ekonomiškai sutvirtėti.
Tačiau Vailokaičių sėkmės traukinys įsibėgėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Vykdydami sėkmingas finansines operacijas jie sukaupė didelį finansinį kapitalą ir ėmėsi plačių investicijų Lietuvoje. Kaune jie nusipirko bankrutuojantį brolių Šmitų metalo fabriką Šančiuose ir reorganizavo jį į AB „Metalas“, kuris gamino daugybę vietiniam ūkiui skirtų gaminių (kibirų, vinių, vielos, žemės ūkio mašinų ir kt.). 1919 m. padedant dvasininkijai ir Krikščionių–demokratų partijai broliai įsteigė „Ūkio banką“. 1921 m. broliai Vailokaičiai įsitraukė į dar vieną verslo sritį – įkūrė draudimo bendrovę „Lietuva“. 1923 m. Vailokaičiai siekdami Lietuvoje plėsti mūro statybą įkūrė AB „Palemono“ plytų ir čerpių fabriką bei steigė plytines visoje Lietuvoje (ilgainiui šiame verslo sektoriuje jie užėmė liūto dalį). Tais pačiais metais įsteigė AB „Maistas“, kuri buvo pirmoji Lietuvoje moderni mėsos perdirbimo įmonė. Didelę dalį savo produkcijos ji eksportuodavo į užsienio šalis. Didžiulės „Maisto“ skerdyklos, mėsos fabrikas, šaldytuvai įsikūrė tuometinio Kauno pašonėje, Aleksoto prieigose (sovietmečiu ten veikė Mėsos kombinatas). Brolių tandemas taip pat padėjo įkurti Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungą „Lietūkis“ bei eilę kitų įmonių ir jų susivienijimų. Vailokaičiai vieni pirmųjų susidomėjo cukrinių runkelių auginimu ir cukraus gamyba Lietuvoje, organizavo šios augalinės kultūros tinkamumo auginti Lietuvoje tyrimus, netgi įsteigė tam specialią laboratoriją.
Broliai Vailokaičiai neapsiribojo vien verslu, bet įsitraukė ir į šalies politinį gyvenimą ir ženkliai prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę. Jonas Vailokaitis 1917 m. Vilniaus konferencijoje buvo išrinktas į Lietuvos tarybą, pasirašė 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą. Kunigas Juozas Vailokaitis buvo vienas iš Lietuvos ūkininkų sąjungos (1919 m.) kūrėjų. Abu broliai buvo Steigiamojo seimo nariai (1920–1922 m.), kunigas Juozas Vailokaitis taip pat dirbo ir I-ajame ir II-ajame Lietuvos seimuose (1922–1926 m.).
Pasakojimą apie brolius Vailokaičius tęsime kitoje straipsnio dalyje.
