Kauno miesto savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 5 vietą
(c) Urtės Latkauskaitės archyvo nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas neseniai atliko tyrimą, kuriame pagal įvairius savivaldybės veiklą apibūdinančius rodiklius, sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą.

Kauno miesto savivaldybė iš 7 miestų savivaldybių užėmė 5 vietą. Miestų ir ne miestų savivaldybės indekse išrikiuotos atskirai.

Pirmą vietą indekse iš miestų savivaldybių, surinkusi 59,1 balo iš 100, užėmė Klaipėdos miesto savivaldybė. Antroje vietoje yra Panevėžio miesto, o trečioje – Alytaus miesto savivaldybė.

Iš ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje yra Kauno r. savivaldybė, surinkusi 60,7 balo. Po jos seka Birštono, Šilalės r., Marijampolės, Druskininkų savivaldybės.

Tai pirmas toks išsamus savivaldybių indeksas Lietuvoje. Jis apima visas aktualiausias savivaldybės veiklos sritis. Atskirai buvo vertinamos komunalinio ūkio, transporto, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos ir personalo valdymo sritis. Savivaldybių veiklos įvertinimui pasitelkti net 55 rodikliai ir 3300 duomenų iš visų savivaldybių.

Kauno miesto savivaldybė geriausiai buvo įvertinta pagal kelis rodiklius: socialinė rūpyba, mokesčiai, turto valdymas.

Savivaldybės negali visiškai savarankiškai kontroliuoti savo finansų, savivaldybių finansinė padėtis didele dalimi priklauso ne nuo pačių savivaldybių veiklos, o nuo centrinės valdžios sprendimų.

Dėl šios priežasties savivaldybių biudžetai ir finansinė padėtis nėra įtraukti į bendrą Lietuvos savivaldybių indeksą ir yra analizuojami atskirai. Biudžeto ir finansų srityje iš miestų savivaldybių geriausiai įvertintos Kauno m. ir Alytaus m. savivaldybės, iš ne miestų savivaldybių – Raseinių r., Jonavos r., ir Šakių r. savivaldybės.

Indekso leidinyje kiekvienai savivaldybei pateikti pasiūlymai, ką savivaldybės turėtų daryti, kad pagerintų savo vietą indekse.

Kauno miesto savivaldybei yra siūloma pasitvirtinti turimo turto valdymo strategiją, nekilnojamojo turto mokesčio tarifą sumažinti iki 0,3 proc., žemės mokesčio tarifą sumažinti iki 0,5 proc. Biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose savivaldybė yra steigėja, skaičių siūloma sumažinti 20 vienetų. Taip pat pageidautina, kad materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, padidėtų 30 proc.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: