(c) am.lt archyvo nuotr.

Vasarą daugėja poilsiautojų, kurie pramogauja gamtoje su keturračiais, nepagalvodami apie motorinių transporto priemonių daromą žalą gamtai. Dažnai lekiantį keturratį išvysi ir saugomose teritorijose –nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Nekultūringas keturračių naudojimas gamtoje suardo miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinę dangą, sunaikina saugomų augalų augavietes, sukelia dirvų eroziją, labai kenkia laukinei gyvūnijai ( ypač jauniklių vedimo ir auginimo metu), teršia aplinką.

Pasitaiko atvejų, kad visureigiais važinėjama upių ir upelių, kuriose yra lašišinių žuvų nerštavietės, vagomis ir krantais, piliakalnių ir pilkapių šlaitais. Toli sklindantis keturračių gausmas sukelia nepatogumų vietos gyventojams, trikdo poilsiautojų ramybę, mažina vietovių rekreacinį patrauklumą.

Kasmet saugomų teritorijų pareigūnai užfiksuoja nemažai brutalių gamtos niokojimo atvejų. Apmaudu, kad tokių atvejų buvo net ir rezervatuose, kur jautrios augmenijos išdraskymas ratais saugomoms ekosistemoms turi negrįžtamų pasekmių.

Neseniai buvo užfiksuotas pažeidimas Pagramančio regioniniame parke. Keturračių savininkams direkcijos specialistai mėgino paaiškinti, kad saugomose teritorijose galima važinėtis tik keliais, tačiau ten jiems esą buvo neįdomu. Dalis keturračių skubiai nuvažiavo link Tauragės, o du per pievas mėgino pasprukti į Pagramančio mišką. Pažeidėjai miške įvažiavo į jaunuolyną, iš kurio jiems nepavyko pabėgti. Buvo iškviesta policija, aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas. Pažeidėjai turėjo sumokėti dvigubą baudą, nes jų transporto priemonės buvo be numerių.

Vairuotojai dažnai nepaiso informacinių užrašų ar draudžiamųjų ženklų, užtvarų miškuose ir laukų keliukuose. Keturračių, kaip ir kitų motorinių transporto priemonių, vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos įstatymuose numatyti reikalavimai – draudžiama važiuoti ir stovėti ant žaliosios vejos, statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio, draudžiama važiuoti pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais. Važinėtis sporto, treniruočių ar kitų atrakcijų tikslais galima tik tam skirtose specialiose trasose, atskirais atvejais – karjeruose.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM specialistės Agnės Malinauskaitės, saugomose teritorijose važinėjimas motorinėmis transporto priemonėmis reglamentuojamas papildomai. Nacionalinių ir regioninių parkų apsaugos reglamentuose nustatyta, kad važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones) draudžiama, išskyrus žemės ir miškų ūkio techniką. Papildomus reikalavimus draustiniuose reglamentuoja Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai bei Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą, už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jei dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta ir t.t., skiriamos baudos dydis gali siekti nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Už saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimą ar suniokojimą numatoma ir baudžiamoji atsakomybė.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba keturračių vairuotojus ragina saugoti jautrių gamtinių teritorijų gyvūniją ir augaliją, nevažinėti piliakalnių šlaitais, triukšmu netrikdyti vietos gyventojų ir poilsiautojų.

LR Aplinkos ministerija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: