Sprendimą dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įkūrimo Seimas turėtų priimti dar šioje pavasario sesijoje, teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
“Norime, kad įstatymo projektas būtų priimtas šioje sesijoje ir kad nuo kitų metų sausio 1-osios centras pradėtų veikti”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė ministras.
“Manau, kad visi matome kibernetinio saugumo poreikį, atakas tiek prieš vyriausybines, kitas institucijas, tiek prieš privačias (įstaigas – BNS), žiniasklaidą. Reikia išnaudoti visą potencialą, kurį esame sukaupę patys, kurią turi kitos šalys, NATO. Manau, kad įsteigsime ir galėsime kitais metais pradėti darbą”, – tvirtino J.Olekas.
Pagal Kibernetinio saugumo įstatymo projektą, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras būtų krašto apsaugos sistemos dalis. Jis užsiimtų kibernetinių atakų prevencija ir pagalba, sprendimais esant kibernetinei atakai.
Ministro teigimu, centre dirbtų keliasdešimt specialistų, įstaigai išlaikyti reikėtų apie 16-18 mln. litų, bet tikslesnė suma paaiškės kitą savaitę.
Pirmadienį Ministrų kabinetas svarstė su kibernetiniu saugumu susijusių įstatymų projektų paketą, tačiau formalus sprendimas nepriimtas.
Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pranešė, kad užkliuvo Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios atsakomybę už kibernetinius nusikaltimus.
“Šiandien vis dėlto nebuvo surastas sprendimas, kaip reikėtų elgtis, jeigu ta ataka vyko iš Lietuvos vidaus ir tuo atveju, jeigu ji vyko iš užsienio įrangos ir jeigu tai yra užsienio pilietis, kuris yra registravęs įmonę užsienyje, arba jeigu tai yra Lietuvos pilietis, turintis įmonę Lietuvos viduje. Dėl to buvo didelės diskusijos ir dėl to dar nesuderinta”, – aiškino ministras.
Jis vylėsi, kad kitą savaitę Vyriausybė vis dėlto pritars projektams ir jie toliau galės būti svarstomi Seime.
D.A.Barakauskas akcentavo, kad dabar baudžiamoji atsakomybė už kibernetines atakas išvis nenumatyta.
Pasak jo, baudžiamosios atsakomybės dydis turėtų priklausyti nuo padarytos žalos masto.
Lietuvos karinės kontržvalgybos duomenimis, pernai šalyje didelio masto kibernetinių atakų, išskyrus išpuolių prieš interneto portalą delfi.lt, nebuvo, tačiau “panašaus pobūdžio atakos buvo planuojamos mažiausiai du kartus”.
