Kontrastas Džiugui Paršoniui

Paskelbė: Data: 2010-08-05 12:39

Spausdinti | Komentarai

(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Negaliu sutikti su interviu „Miesto pokalbiai: technologijų guru Džiugas Paršonis“ pašnekovo neobjektyvumu, kad technologijų vystymasis virtualioje erdvėje yra absoliučiai pozityvus, todėl norėčiau išreikšti retai diskutuotiną nuomonę apie žalingąsias šio proceso puses.

„Šiuolaikinis miestas itin tampriai susijęs su technologijomis ir inovacijomis. Ne visos visuomenės yra vienodai atviros technologijoms.“ – Kadangi Lietuva visapusiškai vystosi vakarėjimo tendencijomis, nesunku nuspėti, kas laukia dar po kelerių metų. Šiandien pirmuosius žingsnius žengianti internetinė prekyba, rytoj bus bene vienintelis būdas nusipirkti pigesnių prekių, nes parduotuvės savininkui nereikės nuomoti ploto. O žiūrėk, jei neužsiregistruosi facebook‘e tai dar būsi apšauktas interfobu, kad nepriklausai vienam ar kitam socialiniam virtualiam tinkui, nes kaip čia dabar… juk visi priklauso, tai kodėl tu ne? Tikriausiai, kažkoks nenormalus ar ligotas tu? O gal nesugebi prisitaikyti?

„Gali būti, kad labiausiai bijantys to virtualėjimo jo bijo tik dėl to, kad patys jaučia nesugebėsiantys prisitaikyti prie didelio technologijų tempo. Žmonės bijo atsilikti, todėl rėkia mašinistui stabdyti traukinį. Bet jis tikriausiai nebesustabdomas…” Taip, traukinys nesustabdomas, nes jis juda link didelės komercijos. Tuose pačiuose socialiniuose tinkluose prigrūsta reklamų, mirtinai spam’inama į pašto dėžutę. Tave nuolatos užvertinėja nereikalinga informacija ir šiukšlėmis. D.P. nuomone, kažkas nesugeba prisitaikyti prie traukinio… o gal, sakyčiau, kažkas jau tiesiog atsikando to bėgių žvangėjimo ir važiavimo į niekur? Tiesa, nuo to nepabėgsi. Užseinyje užejės į įprastinio tipo agentūrą, gausi vizitinę kortelę, tau lieps pasiskaityti internetinį tinklapį ir paskambinti, „nes mes taip dirbame”, niekas nesiryš aiškinti ir gaišti laiko tavo klausimui gyvai, juk viską rasi internete. Tai šioks toks susvetimėjimas, prie kurio laikui bėgant priprasi, niekur nebeisi iš namų, nes viską gali rasti internete, tiesiog viską!

O visi tie socialiniai tinklai – tik bandymas įbrukti naują blizgalą kaip kokiems Amerikos indėnams, reflektuojasi su dirbtinai smagia ir draugiška virtualia atsipalaidavimo atmosfera, kuri slepia neigiamąsias puses.. Visi žmonės savanoriškai surašomi į skaitmeną, savanoriškai ten kelia informaciją apie save, nuotraukas, savo gyvenimą, nėra jokio privatumo. O blogiausia tai, kad niekas nebežino kodėl taip daro, „juk visi taip daro”. Antra, ten gali rasti savo draugus?! Tokius kaip tu, vienišus ir nesugebančius bendrauti be kaukės ar asmenybės susidvejinimo… Ir tai vien tik dėl to, kad kažkas per teliką vidutiniškai 16 kartų per reklaminę pertraukėlę kartojo – „būk prisijungęs“.

Saugumo burbulas

Visur rasi panašius užrašus – saugomas privatumas, o štai po kelių savaičių, į tik ką naujai sukurtą tavo yahoo pašto dėžutę, kurios adresas dar neegzistuoja jokiame socialiniame tinkle ir nežinomas net tavo šeimos nariams, parašys senas draugas, sakydamas, kad šiais laikais internete viskas įmanoma – net ir niekam nežinomo tavo virtualios pašto adreso iškasimas. Jei būsi kvailas – nusispjausi ir pamirši, o jei gudresnis – suprasi, kad internetinio saugumo burbulas, visi kodai, bankai ir numeriai yra tiesiog šlamštas. Esi suskaičiuotas ir surašytas visur: lengva sužinoti, kas tavo giminaičiai, koks namų adresas ir t.t. Tiesiog tave lengva valdyti, nereikia važiuoti per kaimus surašinėti ir ieškoti, nes viskas kuo tu gyveni yra internetinė erdvė, esi nuogas ir nepasislėpsi net savo tamsiame kambarėlyje, nes wireless stotelės IP rodo iš kur siuntinėji savo kvailas žinutes.

Jau ir Lietuvoje beveik visi turi internetinę banko sąskaitą. Užsienyje net neįprasta atsiskaitinėti grynaisiais, nes tai nepatogu, arba nesaugu?!. Daugelis piliečių turi identifikacijos numerį, kuriuo tvarkomi absoliučiai visi reikalai susiję su valstybinių įstaigų dokumentais. Ir staiga sprogimas! Kažkas nulaužė tavo internetinę sąskaitą ir pavogė iš jos visus nuliukus, arba pasinaudojo tavo identifikaciniu kodo, ir pridirbo nemalonių reikalų… saugumo burbulas subliūkšta kaip balionas… ir dabar aiškinkis, kad ten ne tavo kaltė.

Šiai dienai, sakyčiau, saugesnis žmogus, kuris nepriklauso jokiai internetinei erdvei, ypač turtingesnėse vakarų valstybėse. Tiesiog tavęs beveik neįmanoma surasti ir papurtyti asmeninių kelnaičių, kurias mielai pasidžiovei internetiniame tinklapyje. Lietuvoje, žinoma, pasinaudojant plėšikavimo ir nusikalstamumo argumentu, žmonės bus aktyviai skatinami virtualizuoti viską, nuo A iki Z. Atseit taip saugiau. Jums seks pasakėles, kaip sutaupysite laiko, tai bus dalinė tiesa. Tačiau laiko jums visada trūks ir toliau, o plėšikavimo laipsnis pasikeisti neturėtų, keisis tik vagis ir vagiliavimo vieta – viskas bus pasukta taip, kad vogti būtų patogu gudriesiems. Tad kokios yra išeitys?

Kaip gerbiamas D. Paršonis sakė – traukinys nesustabdomas. Gali sąmoningai nesiregistruoti visuose tinklapiuose, neturėti internetinės banko sąskaitos, tačiau madą diktuoja technologiškai labiau pažengusios šalys. Absoliutus suvirtualejimas greit praris ir Lietuvą. Tad kas laukia? Vėl atsigręškime į taip trokštamų Vakarų gerbuvio veidrodį: jei nesi prisijungęs, nieko nebegali susitvarkyti: užpildyti dokumentų, skaityti aktualijų, negali daug ko pirkti, negali bendrauti su artimaisiais… Esi tiesiog suknistai pririštas kambaryje prie kėdės ir mirtinai pasmerktas į ją trinti užpakalį, ko, prisitrins mozoliai, nes išėjęs į gatvę nieko nepeši – parduotuvės uždarytos, iš įstaigų tave veja lauk, kad grįžtum namo, atsisėstum prie kompo ir skaitytum tai, kas parašyta internete. Vis tik nuo to nusikalstamumas gatvėse nedingsta. Atvirkščiai – jis dar ropoja ir į tavo elektroninius prietaisus.

Padėkokime universumui, kad Lietuvoje virtuali sistema pilna spragų, o jūsų į kaimelius niekas nevažiuos ieškoti ir nebandys išlupti, pvz., kokio dirbtinai pripaišyto PSD mokesčio ar surinkti dar tūkstančio indulgencijų, bandant išgelbėti skęstančią valstybę, nes jus tiesiog vargiai įmanoma surasti, jūs neprisijungęs dar daugeliu būdų prie virtualiosios erdvės, ir niekas neskaičiuoja jūsų prisijungimo vietos ir minučių. Juk nesurašytų žmonių sąrašuose niekas nesiknaisioja…

Sufalsifikuotos pramogos

„Vyriausiajai (kartai) bet koks už televizorių protingesnis prietaisas yra „velnio išmislas“. Nesiryšiu ginti televizoriaus, tačiau internetas – gudrus naujas verslas, į visuomenę žengiantis kaip tolerancija, pramoga. Reta įmonė išsiverčia be reklamos internete, nes tai lieka bene vienintelis būdas atakuoti žmogų, nuolat spoksantį į ekraną, ir grūsti jam tai, kas kažkam finansiškai naudinga. Internetinė prekyba irgi apgavystė – visada moki daugiau nei parašyta reklamoje. Prie tavo prekės stebuklingai išdygsta siuntimo, administracijos ir dar velniai žino kokie mokesčiai. Nekaltai atrodantys pokalbių tinklapiai įveda mokesčius, sukuria dirbtinę intrigą ir kabina ant jauko kiekvieną žioplelį išlupdami iš jo paskutinį litą. Net ir kai kurios literatūrinės svetainės iš kultūrinių pamažu transformuojasi į komercines. Būtent tokiu būdu gražūs paveikslėliai virsta į pinigų mašiną. Patenki į užburtą liūną, iš kurio nebeturėsi galimybės ištrūkti, nes paprasčiausiai greitai nebeliks to, kas nevirtualu, greitai batoną pirksime internetu, nes maisto prekybos centras bus internete. Srovė privers sėsti prie kompo ir viską daryti ten, vienas prieš ją nepaplauksi. Ir nedrįskite įžeisti nei vieno Lietuvos žmogaus, kuris visą tai laiko „velnio išmislu“, nes jis pats didžiausias šviesuolis, suvokęs, kad velnias įmerkė pėda visur, kur sukasi dideli pinigai…

Žinoma, jūs tuo netikėsite, nes absoliučiai visi komercininkai ir jų sužavėti paprasti žmogeliai sakys – virtualus pasaulis, tai žingsnis į pažangą ir geresnį gyvenimą! Jie, kaip kokie vitaminų ar kosmetikos pardavėjai, prisidengs gražia istorija, kad jų nuostabioji korporacija turėjo aukštesnį tikslą – padėti žmonėms, ir kasdien jums aiškins, kaip tausojate gamtą nepirkdami knygų, o skaitydami jas internete, nestovėdami automobilių kamščiuose ir nemesdami CO2 į atmosferą, kuris teršia orą. Visi kartos, kad jūs saugūs tol, kol nustosite mąstyti. Ir niekas nepaminės, kad, tuo tarpu, kai jūs viską tausojate, atogrąžų medžiai iškertami komerciniams tikslams, o klimato šilimo neįtakoja CO2, nes jis toks pat pramanas, tik apie tai jau kita istorija…

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt